ES ragina valstybes nares Ukrainai šiemet skirti iki 40 mlrd. Eur vertės ginklų
Tai matyti iš pasiūlymo, su kuriuo penktadienį susipažino naujienų agentūra AFP.
ES užsienio politikos vadovės Kajos Kallas pasiūlymu siekiama, kad bloko šalys imtų veikti sparčiau ir sutelktų dėmesį“ į Kyjivo neatidėliotinų poreikių tenkinimą jo pajėgoms kovojant su Rusija.
„Dalyvaujančios valstybės raginamos 2025 metais Ukrainai suteikti karinę paramą, kurios preliminari vertė būtų ne mažesnė kaip 20 mlrd. Eur, o atsižvelgiant į Ukrainos poreikius, galėtų pasiekti 40 mlrd. Eur“, – rašoma dokumente, su kuriuo susipažino AFP.
Pasiūlyme teigiama, kad šalys turėtų prisidėti pagal savo „ekonominį svorį“.
Pagal šį planą, Ukrainai 2025 metais būtų suteikta, be kita ko, 2 mln. artilerijos sviedinių, kurių vertė – 5 mlrd. Eur.
Planui finansuoti kiek mažiau nei 2 mlrd. eurų būtų gauta iš ES lėšų, panaudojant pelną iš Rusijos įšaldyto turto, sakoma dokumente.
Diplomatai teigė, kad planui gali priešintis tokios didelės ekonomikos kaip Prancūzija, Italija ir Ispanija, kurioms buvo priekaištaujama, kad pagalbai Ukrainai jos skiria mažiau negu iš jų būtų galima tikėtis atsižvelgiant į jų ekonomikos dydį.
Jie aiškino, kad būtų galima išvengti Vengrijos – artimiausios Rusijos sąjungininkės Europos Sąjungoje – pastangų blokuoti planą, jei būtų nustatyta, kad prie jo įgyvendinimo galėtų prisijungti tik to norinčios šalys, tačiau diskusijos tebevyksta.
Pareigūnai sakė, kad prie plano įgyvendinimo galėtų prisijungti ir blokui nepriklausančios šalys, pavyzdžiui, Didžioji Britanija ir Norvegija.
Pirmadienį Briuselyje susitinkantys ES užsienio reikalų ministrai turėtų aptarti šį pasiūlymą prieš vėliau kitą savaitę vyksiantį vadovų susitikimą.
ES vadovai šio mėnesio pradžioje vykusiame susitikime uždegė pirminę žalią šviesą tolesniam darbui rengiant šį planą.
Europa siekia didinti savo paramą Ukrainai, baimindamasi, jog D. Trumpas gali priversti Kyjivą sutikti su Ukrainai nepalankiu taikos susitarimu.
Vašingtonas šią savaitę atnaujino pagalbą Ukrainai po to, kai Kyjivas sutiko su JAV pasiūlymu dėl 30 dienų paliaubų, tačiau Maskva kol kas atsisako prisijungti prie šios iniciatyvos.
Nuvargusios Ukrainos pajėgos šiuo metu fronto linijoje stumiamos atgal, o Rusija turi galimybių netrukus atgauti Kursko srities teritorijas, kurias ukrainiečiai buvo užėmę per rugpjūtį ten pradėtą puolimą.
