Infografika: Rusija skaičiais

Maskvos rajonas, Rusija. Natalijos Kolesnikovos (AFP/„Scanpix“) nuotr.

Rusijos ekonomika glumina analitikus nuo pat Kremliaus pradėto karo prieš Ukrainą pradžios. Nors šaliai taikomos vienos griežčiausių Vakarų sankcijų istorijoje, jos ūkis staiga nesugriuvo, bet ilguoju laikotarpiu gyventi Rusijoje darosi vis sunkiau. Ekspertai vieningi: karo reikmėms užsukta valstybės ekonomika yra perkaitinta. Tai pripažinti buvo priverstas ir karo nusikaltimais kaltinamas Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas. VŽ pateikia Rusijos ekonomikos paveikslą skaičiais.

Praėjusiais metais Rusijos ekonomikos augimas siekė 3,6%, prognozuojama, kad šiemet jis išliks toks pat. Tarptautinis valiutos fondas (TVF) prognozuoja, kad kitais metais Rusijos ekonomikos augimas smarkiai sulėtės – iki 1,3%.

V. Putinas jau seniai šalies ekonomiką privertė dirbti karo režimu. Rugsėjį pristatytame kitų metų šalies biudžete numatyta ketvirtadaliu padidinti išlaidas karui. Numatoma, kad jos išaugs iki 17 trln. RUB (170 mlrd. USD), t. y. sudarys daugiau kaip 40% visų vyriausybės išlaidų, arba 8% Rusijos BVP. Rusijos kariuomenė kare Ukrainoje patyrė milžiniškus nuostolius, todėl Kremliui tęsti karą reikia vis daugiau žmonių.

Dar viena mobilizacijos banga būtų nepopuliarus sprendimas, todėl Maskva dosniomis išmokomis vilioja savanorius dalyvauti Rusijos invazijoje į Ukrainą.

Vakarų žvalgybų vertinimai dėl Ukrainoje žuvusių Rusijos karių skaičiaus skiriasi, kai kuriais duomenimis, žuvusiųjų skaičius gali siekti 200.000, o sužeistųjų – apie 400.000.

Tie, kurie nekariauja fronte ir nežuvo įdarbinami ginkluotės gamybai. Karui numatytos lėšos viršija išlaidas švietimui ir sveikatos apsaugai. Todėl pastaraisiais metais sparčiai augo su karu susijusios pramonės šakos, pavyzdžiui, transporto ir navigacijos paslaugos. Šalies BVP augo iš dalies dėl šių pramonės šakų ir padidėjusių privataus sektoriaus investicijų.

TVF prognozuoja, kad šiais metais infliacija šalyje gali siekti 7,9%. Vartojimo prekės brangsta dar sparčiau: sviestas per metus pabrango 26%.

„Tai yra klasikinis atvejis, kai ekonomika išjudinama virš savo galimybių ribų“, – sakė Elina Ribakova, Petersono tarptautinės ekonomikos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja. Be to, išmokos Ukrainoje žuvusių karių artimiesiems prisideda prie spartaus infliacijos augimo.

Tai pripažino net ir pats V. Putinas savo metinėje spaudos konferencijoje tarstelėjęs, kad šalies ekonomika yra „šiek tiek perkaitinta“.

Didelės išlaidos gynybai paskatino skubėti įdarbinti darbuotojus šiame sektoriuje, kur daugelis gamyklų dirba trimis pamainomis.

Dėl to nedarbas pasiekė rekordiškai žemą 2,6% lygį, o privatūs darbdaviai buvo priversti didinti atlyginimus, kad galėtų konkuruoti, todėl beveik neįmanoma didinti prekių ir paslaugų gamybos apimtis, nesukeliant didžiulio kainų augimo.

Elvira Nabiulina, Rusijos centrinio banko vadovė, parlamentui sakė, kad nuolatinė didelė infliacija yra signalas, „kad paklausa gerokai viršija ekonomikos gamybos pajėgumus“.

„Kai kuriuose sektoriuose beveik neliko nenaudojamų įrenginių, net pasenusių mašinų“, – sakė ji.

Centrinis bankas imasi pažaboti infliaciją didindamas palūkanų normą.

Tarptautinėms sankcijoms spaudžiant Rusijos ekonomiką ji vis labiau priklausoma nuo Kinijos. Rusijos galimybės prekiauti su kitomis šalimis dėl tarptautinių sankcijų kaip niekada ribotos. Jai tenka pasikliauti tik Kinija, kuri tapo svarbiausia Rusijos prekybos partnere, tiekiančia trečdalį viso importo ir daugiau kaip 90% svarbios elektronikos, kuri naudojama bepiločiuose orlaiviuose, raketose ir tankuose. Tačiau tokia parama nėra nemokama, Kinija naudojasi sudėtinga Maskvos padėtimi ir išnaudoja ją derėdamasi dėl kainų. Maskva vis labiau tampa Pekino vasale. Rusijos eksportas smigo žemyn šaliai pradėjus karą prieš Ukrainą.