Vokietijos kanclerio kėdę besimatuojantis F. Merzas gali būti bejėgis ištraukti šalį iš duobės

„Europa ir pasaulis vėl turėtų žvelgti į Vokietiją su susižavėjimu. Atiduosiu visas savo jėgas tam, kad sukurčiau šalį, kuria ir vėl galėtume didžiuotis“, – vaizdo įraše, kuriame pranešė savo sprendimą kandidatuoti į kanclerius, kalbėjo F. Merzas.

Politikas ir jo vadovaujama konservatyvioji Krikščionių demokratų sąjunga (CDU), remiantis rinkėjų apklausomis, kitais metais turėtų perimti valdžią. Konservatorius apklausose remia 32% rinkėjų. 

Tikėtinas kancleris neslepia, kad eiti šias pareigas buvo jo ilgai puoselėta svajonė. Tik ji išsipildė ir Vokietijai, ir Europai itin pavojingu metu. 

Vokietija susiduria ekonominėmis ir politinėmis grėsmėmis. Bendrijai taip pat netrūksta sunkumų – žlugus Prancūzijos vyriausybei, prakalbta apie naują skolų krizę. Visoje Europoje stiprėja kraštutiniai dešinieji, Rusija organizuoja hibridines atakas, nuo Maskvos agresijos vis dar kenčia Ukraina.

„Vokietijos ekonomikos varikliui stringant, o politikai aižėjant dėl radikalių partijų iškilimo, Berlynui paprasčiausiai trūksta vidinės jėgos išvesti Europą iš dabartinės pelkės“, – apibendrina įtakingas leidinys „Politico“.

F. Merzo problema ta, kad, nepaisant jo ambicijų, Vokietija šiuo metu yra itin pažeidžiama dramatiškų pasaulinių įvykių, kurių joks šalies lyderis negali kontroliuoti.

Dešimtmečius šalies saugumas ir klestėjimas rėmėsi trimis ramsčiais: JAV gynybos garantijomis, beveik nevaržoma tarptautine prekyba, leidžiančia klestėti į eksportą orientuotai ekonomikai, ir pigia energija iš Rusijos, padedančia stiprinti Vokietijos pramonę. Visais jais Berlynas šiuo metu nebegali pasikliauti. 

„D. Trumpo pergalė rinkimuose žymi sunkiausio ekonominio momento Vokietijos istorijoje pradžią. Be vidaus struktūrinių problemų, šalis dabar susiduria su didžiuliais užsienio prekybos ir saugumo politikos iššūkiais, kuriems nesame pasirengę“, – teigia Moritzas Schularickas, Kylio pasaulio ekonomikos instituto prezidentas.

A. Merkel eros pabaiga

F. Merzas jau išdėstė konservatyvią savo valdymo viziją. Jis planuoja karpyti socialines išmokas, taip pat sumažinti į Vokietiją atvykstančių prieglobsčio prašytojų skaičių, palengvinti reguliavimo naštą verslui ir taip skatinti didesnes privačias investicijas, o karinėms išlaidoms skirti didesnį biudžeto prioritetą, kartu išlaikant fiskalinę drausmę.

Tačiau neaišku, ar šių planų, net jei jie būtų įgyvendinti, pakaktų, kad Vokietija atsistotų ant kojų. 

Pagrindinė F. Merzo misija – sugriauti buvusios Vokietijos kanclerės Angelos Merkel, kuri pareigas ėjo 16 metų, palikimą.

Būtent ji 2002 m. laimėjo rinkimus dėl partijos pirmininko posto susigrūmusi su F. Merzu. A. Merkel praktiškai pašalino jį iš CDU vadovybės. Tiesa, ekspertai teigia, jog kai kuriems rinkėjams tai, kad F. Merzas CDU lyderio postą laimėjo tik iš trečio bandymo gali atrodyti patrauklu.

„Jis tikras kovotojas. F. Merzas yra žmogus, kuris desperatiškai trokšta būti kancleriu, kuris tiesiog dega šia idėja. Tai jo viso gyvenimo svajonė. O tai puiki pradžia šiam darbui“, – teigia Vokietijos politologas Wolfgangas Schroederis.

Aštri ir kartais populistinė jo retorika gerokai skiriasi nuo santūrios A. Merkel. Tačiau šalies rinkėjų tai pernelyg nedžiugina – apklausų duomenimis, kiti partijos politikai už jį yra gerokai populiaresni, tačiau F. Merzas, jo partijos kolegų teigimu, vis dar yra tinkamas žmogus šiam darbui.

Jis tikrai nėra labai mėgstamas, neužkariauja žmonių širdžių, tačiau yra labai gerbiamas. Vokietijos padėtis iš tiesų yra sudėtinga. Mes išgyvename recesiją. Turime neišspręstą migracijos problemą, be to, prarandame konkurencingumą. Nesėkmingai pertvarkėme energetiką. Žmonėms dabar reikia naujos vizijos. Būtent ją jis gali pasiūlyti, – „Politico“ cituoja Guntherį Oettingerį, buvusį aukšto rango CDU politiką.

Rinkėjų apklausų organizatoriai antrina, kad F. Merzas turi trūkumų.

„Kaip asmenybė rinkėjams jis yra neįdomus“, – sako apklausas organizuojančios bendrovės „Forsa“ vadovas Manfredas Gullneris. 

Kritikai nurodo, kad F. Merzas, kitaip negu O. Scholzas, neturi darbo vyriausybėje patirties.

„O. Scholzas į šiuos rinkimus eina turėdamas geresnes kortas. F. Merzas neturi jokio tikro plano, pavyzdžiui, dėl imigracijos. Visa tai tik oro virpinimas ir skambūs žodžiai“, – sako Johannesas Fechneris,  Socialdemokratų parlamentaras. 

Pats F. Merzas interviu „Financial Times“ teigė esą neigiamą vokiečių požiūrį į jį suformavo „metų metus trukęs šmeižtas“. Anot jo, rinkėjams buvo pateikiamas „visiškai iškreiptas jo įvaizdis“, kurį sukūrė politiniai oponentai.

CDU politikai taip pat įsitikinę, kad F. Merzo konservatyvumas ir tiesmukas stilius padės jam kur kas geriau sutarti su išrinktuoju JAV prezidentu Donaldu Trumpu, kuris pirmosios savo kadencijos metu jautė ypatingą antipatiją A. Merkel ir Vokietijai.

D. Trumpas ne kartą užsipuolė Vokietiją, kad ši „delsia“ investuoti į gynybą. Tai pat dar rinkimų kampanijos metu D. Trumpas teigė, kad skatintų Maskvą „daryti ką tik nori“ su NATO šalims, kurios savo gynybai neskiria pakankamai lėšų. 

Spaus D. Trumpo administracija 

F. Merzas pažadėjo pasipriešinti D. Trumpui ir ryžtingiau ginti Vokietijos užsienio politikos interesus. Tačiau iki šiol apie konkrečius savo žingsnius jis kalbėjo miglotai ir teigė, kad būtina sutikti būsimąjį Amerikos prezidentą „su tiesia laikysena ir aiškumu“ bei noru sudaryti sandorius.

F. Merzas siūlė pirkti amerikietiškų ginklų, kad įtiktų D. Trumpui, o CDU politikai sakė, kad ragins išrinktąjį JAV prezidentą atsisakyti tarifų Europai, argumentuodami, kad laisva prekyba tarp ES ir JAV yra prasminga, jei abi šalys nori sumažinti savo priklausomybę nuo Kinijos.

Vis dėlto Vokietija lieka priklausoma nuo D. Trumpo sprendimų malonės. Po dešimtmečius trukusio nusiginklavimo po Šaltojo karo jos kariuomenė nepajėgi kariauti ilgesnio karo, ir net 2023 m. Berlynas gynybai išleido tik 1,5% bendrojo vidaus produkto (66,8 mlrd, USD). O įtikinti D. Trumpą laisvosios prekybos nauda, kad ir su Europa, atrodo sudėtinga užduotis, turint omenyje, kad muitų įvedimas yra D. Trumpo ekonominės darbotvarkės pagrindas.

„Vokietijos eksportuotojai turėtų tikėtis didelių nuostolių, jei D. Trumpas įgyvendins savo grasinimą įvesti 20% tarifus JAV importui iš visų prekybos partnerių. Šios perrinkto JAV prezidento įvestos priemonės vien Vokietijoje reikštų didelę maždaug 33 mlrd. Eur ekonominę žalą“, – skelbia Vokietijos ekonomikos institutas „Ifo“.

Instituto duomenimis, Vokietijos eksportas į JAV gali sumažėti maždaug 15%.

Andreas Bauras, „Ifo“ instituto ekspertas, baiminasi, kad tarifai Vokietijai gali turėti ir netiesioginių pasekmių: „Galima tik spėlioti, kaip į JAV veiksmus dėl muitų reaguotų jų prekybos partneriai, pirmiausia Kinija. Ir tai, ko gero, kelia didžiausią susirūpinimą, kad galiausiai viskas išvirs į pasaulinį prekybos karą.“

Jana Puglierin, Vokietijos idėjų kalvės „European Council on Foreign Relations“ Berlyno skyriaus vadovė, kalba, kad D. Trumpo aplinkoje Vokietija laikoma turtinga veltėde, kuri turėtų remti Ukrainą kare prieš Rusiją, nes karas vyksta jos pačios kieme. JAV tokiu atveju galėtų savo išteklius skirti kitiems reikalams. Be to, anot analitikės, D. Trumpo akyse Vokietija Ameriką „apiplėšinėja“. Tad šią nuostatą išjudinti bus labai sudėtinga, o gal ir neįmanoma.

Nepaisant stipraus rinkėjų palaikymo, CDU greičiausiai reikės koalicijos partnerių. F. Merzas jau yra pareiškęs, kad atsisako bendradarbiauti su kraštutinių dešiniųjų partija „Alternatyva Vokietijai“ (AfD). Jis tikisi, kad po vasario 23 d. parlamento rinkimų konservatoriai yra išsakę mintį suformuoti koaliciją su Žaliaisiais.  Tačiau tikrieji konservatorių planai ir galimybės paaiškės tik po rinkimų.