G. Paluckas – apie ekonomikos efektyvumą, biurokratiją, investicijas, branduolinę energetiką ir švietimą

Pasisakydamas per „Verslo žinių“ konferenciją „Verslas 2025“ G. Paluckas vylėsi, kad per artimiausius ketverius kadencijos metus bus „pagauta sklandi, gera banga ir judama į priekį tiek su valdžios sprendimais, tiek su jų efektyvumu, tiek su ekonomikos augimu“.

Visą G. Palucko pranešimą galite peržiūrėti šiame video įraše:

„Bet pradėti norėčiau nuo tam tikro, matyt, nuoširdumo, nuo tam tikro atvirumo, kuris ir turėtų pakloti pamatus galimam tolimesniam bendradarbiavimui iš naujosios Vyriausybės ir iš naujosios valdančiosios daugumos. Iš tiesų, galime pažadėti atvirą dialogą ir argumentais paremtą diskusiją. Gali būti, kad ne visada sutarsime, kaip, tarkim, mokesčių klausimais ar dėl tam tikrų priemonių taikymo, tačiau galime garantuoti, kad diskutuosime garbingai“, – kreipdamasis į verslininkus ir verslo asocijuotų struktūrų atstovus, kitus sprendimų priėmėjus teigė paskirtasis naujos Vyriausybės vadovas.

Pinigų yra, bet laiko – jau nebe

Detalizuodamas savo požiūrį į vykdytiną ekonominę politiką, G. Paluckas pastebėjo: „Mums reikia tokios ekonominės politikos, kuri vykdoma, atsižvelgiant į demografinius pokyčius, darbo jėgos arba darbo rinkos pokyčius, atsižvelgiant į įvairius konkurencingumo aspektus.“

„Akivaizdu, jog ateityje mums reikės didesnės ekonomikos, su didesne pridėtine verte ir efektyviau naudojančius išteklius“, – pridūrė jis.

Kalbėdamas apie priemones, kuriomis bus stengiamasi ekonomiką auginti, paskirtasis premjeras išskyrė tris komponentus – pinigai arba kapitalas, laikas ir žmonės.

„Kalbant apie pinigus, vienaip ar kitaip pinigų ta plačiąja prasme yra“, – pastebėjo politikas.  

Kalbėdamas apie laiką, kai svarstoma apie konkurencingumo didinimą, G. Paluckas sakė manąs, kad visa Europa ir Lietuva, kaip jos dalis, „daugeliu prasmių jau yra daug to laiko praradę“, nes ES jau atsilieka.

„Nors tam tikrą konkurencingumą esame išlaikę, bet laikas spaudžia dar labiau“, – paminėjo jis.

Šiame kontekste G. Paluckas išskyrė valstybės vaidmenį, nes jos sprendimai, nustatytasis reguliavimas prisideda prie laiko faktoriaus plėtojant ekonomiką, įgyvendinant įvairius projektus.

„Šiandien skambančių įvairių istorijų kontekste kritiškai svarbūs tampa valstybės reguliavimas, ypač jeigu jis perteklinis, taip pat biurokratinis aparatas“, – prisiminęs „Teltonikos“ investicijų skandalą kalbėjo paskirtasis ministras pirmininkas.

Todėl, anot jo, debiurokratizacija taps vienu iš kertinių šios Vyriausybės keliamų tikslų.

„Kaip mes tai pasieksime, kol kas galime diskutuoti. Kai kurios verslo organizacijos jau yra išsakiusios pasiūlymus – organizuoti atitinkamų įstatymų pataisas, įtvirtinti Dvišalę tarybą, kuri būtų tokia kaip diskusijų platforma. Tai geras pasiūlymas, tačiau kalbant apie taikomąjį pobūdį, aš vis tik matyčiau ir efektyvesnius instrumentus, kurie tam tikra prasme yra realizuoti Seime, kaip, pvz., Peticijų komisija, kur galima kreiptis tiesiai su konkrečiu klausimu, tas konkretus klausimas yra nagrinėjamas. Tokia komisija galėtų atsirasti ir prie Vyriausybės kanceliarijos, t. y. su ministro pirmininko tiesioginiu dėmesiu, kad išnagrinėjus vieną ar kitą problemą būtų galima tiesiogiai skleisti tam tikrus nurodymus vyriausybinėms institucijoms“, – sakė G. Paluckas.

Pasišovė keisti ekonomikos struktūrą

Kalbėdamas žmogiškuosius išteklius politikas pastebėjo, kad šis klausimas be kita ko aktualus ir pensijų fondų atstovams, kurie „modeliuoja situacijas žvelgdami į ateinančius 10–15 metų“.

„Nepaisant to, kad yra sakančių, kad viskas čia bus tvarkoje, neva darbuotojus pakeisime automatizavimu, robotizacija, dirbtiniu intelektu ir kitais dalykais, tačiau tuomet kils kita problema – iš darbo rinkos iškris labai reikšmingas žmonių kiekis, kuris eis į „Sodros“ gretas. Tuomet dirbančiųjų ir valstybės išmokas gaunančiųjų santykis tikrai keisis dramatiškai“, – teigė G. Paluckas.

Jis atkreipė dėmesį, kad viena iš siūlomų alternatyvų, kaip spręsti šią problemą, yra imigracija.

„Bet pagal projekcijas ir paskaičiavimus, imigrantų Lietuvoje tokiu atveju turėtų būti apie 750.000, kas keltų nemenkas socialines, kultūrines įtampas. Vadinasi, reali alternatyva yra ekonomikos efektyvumo didinimas“, – tikino paskirtasis premjeras.

Anot jo, Lietuvos ekonomikos struktūra per pastaruosius 10–15 metų išlieka ta pati: 40% mažos pridėtinės vertės, 40% mažos ir vidutinės, 15% aukštesnės ir tik 5% aukštos pridėtinės vertės ekonomikos dalis.

„Tai štai šią struktūrą, matyt, ir yra tikslas keisti aukštesnės ir ypač aukštos pridėtinės vertės linkme“, – pastebėjo G. Paluckas.

Dėmesys atskiriems sektoriams, pasak jo, turi būti paskirstytas tolygiai.

Paskirtojo premjero nuomone, yra nemažai erdvės didinti pridėtinę vertę net ir tradicinėje apdirbamojoje pramonėje.

Dėmesys kapitalo prieinamumo didinimui

Tuo pat metu pastebima viešųjų bei privačių investicijų stoka į mokslo tiriamosios ir eksperimentinės plėtros projektus: „Todėl čia reikės, matyt, suremti pečius ir diskutuoti, kodėl verslas daro per mažas investicijas, nes ir ES mes šiuo atžvilgiu išsiskiriame. Be to, reikia kalbėti ir apie tai, kaip čia gali padėti valstybė per savo sutelktas pastangas, per mažesnę biurokratiją, prieigą prie kapitalo, per valstybės prieinamus instrumentus, kaip, tarkim, ILTE, kuri bus stiprinama kaip finansinė institucija, ir panašiai.“

Prieš kelias savaites Seimo priimtu įstatymu nacionalinė investicinės plėtros institucija „Investicijos Lietuvos ekonomikai“ (ILTE) taps Nacionaliniu plėtros banku. Viena jo užduočių – palengvinti verslui prieigą prie kapitalo išteklių investicijoms ir plėtrai.

G. Paluckas konferencijoje „Verslas 2025“ kalbėjo ir apie būtinybę skatinti bei plėsti inžinerinę pramonę, nes „inžinerinių automatizavimo sprendimų poreikis yra horizontalus visuose pramonės sektoriuose“.

Naujojo premjero atskiro dėmesio susilaukė energetikos transformacija.

„Energetikos sektorius taip pat turi labai geras perspektyvas augti ir generuoti tiek pridėtinę vertę, tiek mažinti patiriamus energijos kaštus. Tačiau pabrėžtina, jog energetikos sistema turi būti vystoma tolygiai – būtina ne tik skatinti generaciją, bet lygiai taip pat užtikrinti balansavimą, dažnio palaikymą ir tos sistemos funkcionalumą“, – kalbėjo jis.

Be to, būsimasis Vyriausybės vadovas leido suprasti, kad bus diskutuojama dėl galimybės branduolinei energetikai sugrįžti į Lietuvą.

„Čia kalba apie ketvirtos kartos branduolinę energetiką. Šiandien dažnai dar flirtuojama su trečios kartos tam tikromis verdančio vandens reaktorių modifikuotomis versijomis. Tačiau, žiūrėdama į priekį, ši Vyriausybė pradės tam tikrus paruošiamuosius darbus, diskusijas su mokslininkais ir reguliatoriais, kaip galėtume integruoti tiek į savo energetikos sistemas, tiek ir į pramonės sistemas tuos naujos, ketvirtos kategorijos reaktorius“, – informavo G. Paluckas.

Jis taip pat pasisakė apie tai, kad Lietuvoje „turime didžiulį radioaktyvių atliekų kiekį, kurio saugojimas ar tvarkymas kainuos milžiniškus pinigus, o finansiniai atidėjimai šiems tikslams nėra tinkamai daromi“.

„Bet galime įžvelgti ir galimybę, kad tos radioaktyvios atliekos galėtų būti tapti naujos kartos kuru. Tokių reaktorių technologijos yra ruošiamos, todėl apie tai reikia kalbėti“, – kalbėjo paskirtasis premjeras.

Švietimo sistemą vadina inertiška

Konferencijoje G. Paluckas pasisakė ir apie švietimo sistemą.

„Ji labai inertiška, todėl tikėtis per kelerius metus kažkokių dramatiškų pokyčių, matyt, nereikėtų“, – pripažino politikas.

Kartu jis ragino atsižvelgti į tam tikrus iššūkius ir problemas aukštojo mokslo srityje: „Stokojame mokslo potencialo tam tikrose proveržio srityse – ar tai būtų naujai formuojama puslaidininkių pramonė, ar bioekonomikos, bioinžinerijos technologijos. Čia reikalingas tarptautiškumas, tam tikros programos. Ir čia Vyriausybė taip pat skirs didelį dėmesį.“

Bet, anot paskirtojo premjero, kalbant apie skaitmeninių technologijų vystymą, „be talentų pritraukimo neapsieisime“.

„Nes dėl demografijos iššūkių susiduriame su tuo, kad jeigu norėtume patenkinti inžinerinės pramonės bei informacinių technologijų pramonės poreikius, praktiškai 60% absolventų turėtų būti inžinieriai arba programuotojai. Bet taip nebūna. Vadinasi, tie žmonės turės atvažiuoti ir mes turėsime jiems sudaryti tam tikras geras sąlygas“, – sakė naujasis Vyriausybės vadovas.

Paklaustas, ar nėra būtinybės pasirašyti ilgalaikius tarppartinius nacionalinius susitarimus, pvz., dėl švietimo strategijos iki 2050-ųjų, siekiant, kad kas ketverius metus nereikėtų vis naujų tokių susitarimų pasirašinėti, G. Paluckas atsakė: „Toks tas mūsų demokratijos standartas – kas ketverius metus turime iš naujo pasvarstyti ir dėl kažko susitarti. Kalbant apie ilgalaikį Nacionalinį pažangos planą, galiu pasakyti atvirai ir sąžiningai, kad turėtume išeiti iš to kreivų veidrodžių režimo, kai patys sau šiek tiek meluojame, nes tie išdėstyti tikslai ir siekiai visiškai nepadengiami resursais.“

Anot jo, realus poreikis Nacionaliniame pažangos iki 2050 m. plane iškeltų tikslų įgyvendinimui yra 60 mlrd. Eur, bet numatyta skirti tik 18 mlrd. Eur.

„Todėl į tuos dalykus vis tiktai reikia žiūrėti blaiviai. Tam tikrose situacijose, tam tikrose srityse parlamentinių partijų nacionaliniai susitarimai yra kritiškai svarbūs – tai yra gynyba, švietimas, galbūt keletas kitų. O visi kiti dalykai yra sprendžiami per tuos keturmečio planus. Keturmečiai planai yra Vyriausybės programos ir jos įgyvendinimas“, – įsitikinęs G. Paluckas.

Daugiau lankstumo gynybos pramonėje

Jis taip pat buvo paklaustas apie krašto apsaugos finansavimą bei gynybos pramonę.

„Tie dalykai, kurie jau yra suplanuoti ar daromi, be jokios abejonės, bus tęsiami. Finansavimas gynybai bus užtikrintas toks, kokio reikės. Šiandien mes kalbame apie tai ir su prezidentu, ir su Gynybos taryba“, – kalbėjo paskirtasis ministras pirmininkas.

Kartu G. Paluckas matytų būtinybę taikyti lankstesnį požiūrį į gynybos pramonės modelį.

„Šiandien jis remiasi tuo pačiu viešųjų pirkimų principu, kai institucijos išsako poreikį, o po to perka tam tikrus dalykus. Tačiau aš norėčiau matyti daugiau, kai mokslininkai, projektų vadovai, matydami valstybės poreikį dėl vienokių ar kitokių technologijų, lanksčiai galėtų sutelkti rinkoje ir mokslo įstaigose esančius pajėgumus, susitelkti tam tikro projekto įgyvendinimui. Šiuo metu tokio lankstumo neturime, nes nėra dar tokio didelio pasitikėjimo tarp viešojo administravimo institucijų ir rinkos. Toks lankstumas pirmiausia grįstas pasitikėjimu. Štai tą pasitikėjimą ir pamėginsime sutelkti“, – dėstė būsimasis ministras pirmininkas.

Apibendrindamas G. Paluckas sakė, kad ekonomika „turės būti didesnės pridėtinės vertės ir drauge efektyvesnė“.

„Visi skaitėme Mario Draghi raportą apie Europos konkurencingumo didinimą. Bet ar šį kartą Europa padarys reikiamas išvadas iš to? Nesu dėl to tikras. Bet Lietuva privalo“, – teigė jis.

Asocijuotos verslo struktūros – Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos verslo konfederacija, asociacija „Investuotojų forumas“, Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir Lietuvos startuolių asociacija – bei „Verslo žinios“ išskyrė šešis konkurencingos Lietuvos prioritetus.