D. Šakalienė: socdemai „ieškos ir ras“ papildomų pinigų gynybai
Taip ji kalbėjo prezidentui Gitanui Nausėdai pareiškus, jog Lietuva galėtų svarstyti nepaisyti europinių fiskalinės drausmės taisyklių, kad spėtų iki 2030 metų pilnai išvystyti diviziją Lietuvos kariuomenėje. Pasak šalies vadovo, tam reikėtų per artimiausius šešerius metus gynybai skirti 5% bendrojo vidaus produkto (BVP) arba daugiau lėšų.
„Kalbant apie finansavimą, buvo labai paprastas atsakymas: (pirma – BNS) karinis patarimas, buhalterija po to. Tai šiuo atveju, kai yra išsakyta ginkluotųjų pajėgų vado, kad tai yra 5%, apie kuriuos turime kalbėti, tai reiškia, kad susirinkę į tą formatą (Valstybės gynimo tarybos – BNS), (...) aš neabejoju, kad mes ir ieškosime tų pinigų“, – LRT televizijos laidai „LRT Forumas“ pirmadienį sakė D. Šakalienė, laikoma realiausia socdemų kandidate tapti krašto apsaugos ministre naujojoje Vyriausybėje.
Pasak jos, socialdemokratai jau daugiau nei vienerius metus kalba apie galimus šaltinius, iš kur būtų galima padidinti finansavimą krašto apsaugai.
„Reikės viso paketo priemonių – nuo pakeitimų mūsų pačių mokestinėje sistemoje iki skolinimosi tarptautinėje rinkoje, vidaus rinkoje, iki darbo su mūsų partneriais, kad ir per tam tikrus Europos Sąjungos instrumentus mes galėtume turėti tam tikros pagalbos sprendžiant viso Šiaurės rytų flango problemas“, – sakė politikė.
„Tai atsakymas iš mūsų paprastas – taip, pinigų mes ieškosime ir rasime“, – pridūrė ji.
Pirmadienį socialdemokratų, „Nemuno aušros“ ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pasirašytame valdančiosios koalicijos susitarime įsipareigojama užtikrinti „karinį patarimą atliepiantį gynybos finansavimą“.
Už gynybą atsakingi šalies pareigūnai prieš kelias savaites po Valstybės gynimo tarybos posėdžio pranešė, kad esant dabartiniam gynybos finansavimui pilną divizijos pajėgumą būtų galima pasiekti 2036 – 2040 metais, o ne 2030 metais, kaip iki tol planuota.
Prezidentas G. Nausėda pirmadienį TV3 televizijos laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“ sakė, kad siekiant paankstinti divizijos įsteigimą iki 2030 metų, gynybai per šį laikotarpį reikalingi 10–14 mlrd. Eur papildomų lėšų, palyginti su tuo, kas preliminariai numatoma skirti dabar.
Anot jo, šio finansinio poreikio padalijimas per šešerius metus ir reikštų, kad gynybai būtų skiriama nuo 5% iki 5,5% BVP.
Vadinamieji Mastrichto kriterijai reikalauja, kad viešųjų finansų deficitas einamaisiais metais neviršytų 3% bendrojo vidaus produkto (BVP), o valstybės skola neviršytų 60% ekonomikos dydžio.
G. Nausėda teigė neabejojantis, kad Lietuvai pavyktų įtikinti Europos Komisiją nepaisyti šių kriterijų dėl didesnio gynybos finansavimo.
Šiuo metu Lietuva gynybai skiria apie 2,5 mlrd. Eur, arba 3,2% BVP. Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyta panaši suma krašto apsaugai, tačiau, prognozuojant ekonomikos augimą, ji sudarys kiek daugiau nei 3% BVP.
G. Paluckas: Vyriausybė kitąmet tikriausiai taisys biudžetą
Socialdemokratų kandidatas į premjerus Gintautas Paluckas sako, kad Vyriausybė kitąmet tikriausiai siūlys pataisyti 2025 metų valstybės biudžetą.
Pasak jo, biudžete gali būti pakoreguotas finansavimas ne tik gynybos, bet ir švietimo, sveikatos, kelių infrastruktūros srityse.
„Pirmiausia, mes turėsime peržiūrėti biudžetą, nes šiandien girdime daugybę priekaištų dėl to, kad buvo nepastebėti visai valstybei svarbūs dalykai, ar tai būtų švietimo, ar sveikatos, ar kelių infrastruktūros srityje, taip pat gynybos finansavimas“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ pirmadienį sakė G. Paluckas.
„Ten šiek tiek yra tam tikrų skaičių neatitikimų, kuriuos reikia sutvarkyti. Taip kad vienas iš pagrindinių darbų bus peržiūrėti biudžetą ir tikriausiai reikės daryti tam tikras korekcijas pirmą pusmetį“, – pridūrė jis.
Paklaustas apie naujosios valdžios ketinimus didinti mokesčius, G. Paluckas žadėjo, jog sprendimai nebus vienašališki.
„Pasversime, pamatuosime, modeliuosime, tarsimės su visuomene, pamėginsime parodyti tas naudas, kurias atneštų tie pokyčiai. Jokių drastiškų sprendimų nenusimato“, – teigė socdemas.
Pasak jo, mokesčių klausimu skubėti nereikia ir diskutuoti teks ne tik su koalicijos partneriais, bet ir su visuomene.
G. Palucko teigimu, stebima situacija ir Europoje.
„Vokietija stagnuoja jau ne vienerius metus, darbo vietų skaičius yra susijęs būtent su pramone ir eksportu į Vokietiją, todėl darydami bet kokius žingsnius, bet kokias korekcijas, ar tai būtų mokesčių srityje, ar tai būtų verslo reguliavimo srityje, mes įvertinsime tokias aplinkybes, kokios jos yra“, – sakė jis.
Pirmadienį pasirašytoje sutartyje dėl valdančiosios koalicijos formavimo numatoma gaunančius didžiausias pajamas žmones apmokestinti progresiniais tarifais, nepriklausomai nuo jų rūšies.
Kitų mokesčių didinimas sutartyje nėra numatytas, bet socialdemokratai prieš Seimo rinkimus žadėjo didinti pelno mokesčio tarifą ir apmokestinti prabangų turtą.
Partija žadėjo perskirstymą per biudžetą padidinti iki 36% bendrojo vidaus produkto (BVP).
