Sutarta dėl socialdemokratų, demokratų ir „aušriečių“ koalicijos, aiškėja pretendentai į ministrus
Saulius Skvernelis kandidatuos į Seimo pirmininkus, Remigijus Žemaitaitis ministru netaps

Atnaujinta informacija apie galimus ministrus, Remigijaus Žemaitaičio ir Sauliaus Skvernelio komentarais.
„Yra pasiektas principinis susitarimas, koaliciją turėtų sudaryti demokratai, socialdemokratai ir „Nemuno aušra“, – agentūra BNS cituoja socialdemokratų lyderį G. Palucką.
Taip politikas kalbėjo po penktadienį Seime vykusio susitikimo tarp jo, demokratų lyderio Sauliaus Skvernelio ir „aušriečių“ pirmininko Remigijaus Žemaitaičio.
Iš Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP), partijos „Nemuno aušra“ (NA) ir Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ (DSVL) sudaryta koalicija turėtų 86 mandatus Seime: 52 – socialdemokratai, 20 mandatų – „aušriečių“ ir 14 demokratų.
Seimo mažumoje arba opozicijoje liktų dirbti 28 mandatus naujajame Seime turėsianti Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis su 12 mandatų bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga su 8 mandatais.
Galimi būsimi ministrai
VŽ iš patikimų šaltinių sužinojo, jog DSVL pažadėti 2 ministrų postai (pirminiais duomenimis – energetikos bei ekonomikos ir inovacijų), NA atstovams – 3 (greičiausiai žemės ūkio, aplinkos ir sveikatos apsaugos arba teisingumo), likusieji 9 – socialdemokratams.
Seimo pirmininku pretenduoja tapti DSVL lyderis S. Skvernelis, vienu iš vicepirmininkų – R. Žemaitaitis.
Jau anksčiau skelbta, jog Seimo pirmuoju vicepirmininku taps socialdemokratas Juozas Olekas.
Jeigu NA vis dėlto atitektų teisingumo ministro postas, galimas kandidatas į jį – Raimondas Šukys, buvęs vidaus reikalų ministras.
Agnė Širinskienė anksčiau matyta kaip galima kandidatė tapti teisingumo arba kokia kita ministre, tačiau nenori ja būti.
Viena iš galimų pretendenčių į aplinkos arba žemės ūkio ministres – NA atstovė Daiva Žebelienė, kuri šiuo metu eina Šilutės vicemerės pareigas. Ji, kaip ir R. Žemaitaitis, yra išrinkta į Seimą vienmandatėje apygardoje.
Energetikos ministru pretenduoja tapti DSVL atstovas Žygimantas Vaičiūnas, kurias jau yra buvęs šios ministerijos vadovu, tuo metu ekonomikos ir inovacijų ministru – Seimo narys iš DSVL gretų Lukas Savickas.
Socialdemokratų partijos atstovai pretenduoja į tokius ministerijų postus: finansų – anksčiau jau juo buvęs Rimantas Šadžius, krašto apsaugos – Seimo narė Dovilė Šakalienė, socialinės apsaugos ir darbo – buvusi profsąjungų lyderė Inga Ruginienė, susisiekimo – parlamentaras Eugenijus Sabutis, kultūros – anksčiau juo jau buvęs Šarūnas Birutis.
Užsienio reikalų ministru greičiausiai taps su prezidentu suderintas kandidatas, pasirinktas iš diplomatų – į šias pareigas pretenduoja Asta Skaisgirytė, arba Deividas Matulionis.
„Pasėdėjom ant nusiraminimo suoliuko visi“
Kalbant apie ministrų portfelius G. Paluckas sakė, jog visų „apetitai yra suderinti“, o kvotos yra nulemtos būsimų frakcijų Seime dydžių.
„Visi postai ir kitos pozicijos bus po to, kai partijos priims pagrindinį sprendimą dėl koalicijos formavimo, iki šeštadienio planuojame tuos sprendimus priimti“, – socialdemokratą cituoja agentūra BNS – Mes atgal negrįžtame, į emocijas nesidairom, pasėdėjome ant nusiraminimo suoliuko visi“.
„Kėlė susierzinimą situacija, dėl kurios mes taip pat prisiimame atsakomybę, nes mes esame didžiausia frakcija, ir turime derybas vesti profesionaliai ir tvarkingai, kad būtų pasiektas sutarimas. Sutarimas yra pasiektas“, – sakė jis.
Prieš spalį vykusius Seimo rinkimus LSDP lyderė Vilija Blinkevičiūtė sakė, kad nesiruošia koalicijoje dirbti su NA dėl antisemitinių R. Žemaitaičio pasisakymų. Ji taip pat žadėjo stoti prie ministrų kabineto vairo, tačiau po antrojo Seimo rinkimų turo šią kandidatūrą perleido G. Paluckui, savo sprendimą motyvavusi amžiumi ir sveikatos būkle.
Naujasis socialdemokratų kandidatas į premjerus teigė tokio teiginio dėl „aušriečių“ darbo koalicijoje niekada neišsakęs, o kvietimą į koaliciją suderinęs su partijos pirmininke.
„Niekas dėl nieko neapsigalvojo. Tai yra derybinis procesas, kurio metu ir buvo išsiaiškinta, kokia tvariausia ir geriausia suburta koalicija realizuotų Vyriausybės programą“, – kalbėjo jis.
R. Žemaitaitis: mūsų lūkesčiai išgirsti
Savo ruožtu R. Žemaitaitis sakė, kad būsimieji partneriai išgirdo NA lūkesčius.
„Mūsų lūkesčiai koalicijai buvo išgirsti, į juos praktiškai visus atsižvelgta, – sakė R. Žemaitaitis. – Santykis yra surastas. Palaukime ir pamatysime“.
Politikas toliau tvirtino, jog „pagal matematiką“ jo partijos atstovui priklauso tapti Seimo pirmininku, tačiau sakė neatmetantis ir kitų scenarijų. Paklaustas, kokių pats turi ambicijų, „aušriečių“ lyderis tvirtino galintis aukoti savo tikslus dėl komandos.
Vėliau penktadienį BNS pranešė, jog NA valdyba pritarė koalicijos su LSDP ir DSVL sutarčiai.
R. Žemaitaitis pripažino, kad jo partijai siūlomi trys ministrų portfeliai.
„Yra natūralus suvokimas, sveikas protas, kai tu žinai, kad turi 20 Seimo narių, tu žinai, kiek vienas Seimo narys yra vertas, tai tenkina, jei gyventojai būtų davę 50, tai būtų kitaip“, – kalbėjo jis.
Jis anksčiau yra teigęs, kad matytų save žemės ūkio ministro poste, jo partiją taip pat domintų Aplinkos, Teisingumo, Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Vidaus reikalų ministerijos.
Nors prezidentas Gitanas Nausėda pakartojo nematantis „Nemuno aušros“ lyderiui galimybių dirbti Vyriausybėje, R. Žemaitaitis teigė, kad kartu su prezidentu ras „personalijas, kurios gali būti ministrais“.
Pasirašymas numatytas kitą savaitę
S. Skvernelis žurnalistams teigė, kad penktadienį galutinai suderinti koalicijos sutarties dar turėtų susitikti partijų derybinės grupės. Pritarti koalicijai formaliai turi ir DSVL valdyba.
Jis patvirtino, kad nesiruošia dirbti būsimojoje Vyriausybėje. Pasak politiko, šiuo metu koalicijai svarbiausia sutarti sklandžiai įgyvendinti būsimą jos programą.
„Žinant, nuo ko šiandien startuos valdančioji dauguma ir Vyriausybė, vienintelis pasitikėjimo įgijimo būdas yra besąlygiškas programos vykdymas. Jeigu to nebus daroma, prasmės būti tokioje koalicijoje mes nematome, – kalbėjo S. Skvernelis. – Mes tikrai nebūsime kantrūs mažieji partneriai, kurie pralauksime ketverius metus ir po to sakysime, kad žiūrėkite, turime nebaigtų reikalų. Jeigu negali reikalų baigti per kadenciją, viskas, kito šanso neduoda rinkėjas“.
Koalicijos sutartį šeštadienį turėtų tvirtinti LSDP taryba. Sutarties pasirašymas numatytas kitos savaitės pradžioje, likus kelioms dienoms iki lapkričio 14-osios, kai numatytas pirmasis naujos kadencijos Seimo posėdis.
Jame bus renkamas Seimo pirmininkas ir tai taps pirmuoju išbandymu formuojamai trijų centro kairės partijų koalicijai iš bent 86 parlamentarų.