R. Karbauskis: LVŽS jungimąsi prie koalicijos vertins, išgirdusi kandidatus į premjerus

R. Karbauskis: LVŽS jungimąsi prie koalicijos vertins, išgirdusi kandidatus į premjerus

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis sako, kad jo vadovaujama partija galimybes prisijungti prie valdančiosios daugumos vertins išgirdusi kandidatų į premjero postą pavardes.

„Mes turime išgirsti kandidatus (į premjero postą – BNS) ir labai rimtai šnekėtis apie tai, ar mes galėtume dirbti ir kokie saugikliai turi būti tam, kad galėtume dirbti“, – pirmadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda sakė R. Karbauskis.

Paklaustas ar „valstiečių“ įsitraukimas į valdančiąją koaliciją priklausys nuo to, ar V. Blinkevičiūtė taps premjere, jis sakė, kad tą partija dar ketina aptarti.

„Tas klausimas yra darbotvarkėje“, – sakė politikas.

„Iš tikrųjų situacija tokia, trijų partijų koalicija šiek tiek atsakomybes dalinasi, tačiau bet kokiu atveju kiekviena prisiima. Mes, nors mažiausias tos koalicijos dalyvis potencialiai, bet atsakomybes nešime. Dėl to reikia pasverti, ar galime pasitikėti kitais, kurie yra didesni, tiek, kad galėtume būti kartu“, – kalbėjo R. Karbauskis.

Anksčiau žadėjusi būti premjere, jei laimėtų Seimo rinkimus, V. Blinkevičiūtės retorika rinkimų naktį pasikeitė – ji nebepatvirtina, ar vadovaus kitos kadencijos Vyriausybei ir kartoja, kad imsis atsakomybės kartu su prezidentu formuoti valdančiąją daugumą.

Pasak jo, partija ministro pirmininko poste matytų V. Blinkevičiūtę, nes „valstiečių“, kaip mažiausių koalicijos partnerių, nuomonės būtų paisoma tuo atveju, jei Vyriausybei vadovautų LSDP pirmininkė.

„Tos problemos tiesiog nebūtų, nes mūsų žmonės yra kompetentingi, tie žmonės, kurie yra dirbę socialdemokratų frakcijoje Seime, žino apie ką kalbu, žino, su kuo dirbtų“, – sakė LVŽS pirmininkas.

„Kas bus, jeigu bus kitas premjeras, man sunku pasakyti, gali būti visai kita Vyriausybės sudėtis, žymiai jaunesnė, ta jaunesnė karta gali neturėti patirties“, – teigė jis.

R. Karbauskio teigimu, prezidentas rūpinasi, kad formuojama valdančioji dauguma „būtų darbinga“.

„Lūkesčiai prezidento yra dideli“, – sakė „valstiečių“ vedlys.

R. Karbauskio teigimu, socialdemokratai formuodami valdančiąją daugumą yra geresnėje padėtyje nei prieš ketverius metus buvo konservatoriai, nes prie naujosios koalicijos gali prisijungti ir antrajame ture išrinkti, frakcijos neturintys Seimo nariai.

„Dabartinė valdžia neturėjo pavienių (Seimo narių - BNS). Pavieniai, skaičiuojant, jei nesuklysiu, yra šeši ar aštuoni netgi mandatai. Tų žmonių, kurie tikrai nepalaikys dabartinės valdančiosios daugumos, bet gali palaikyti naująją“, – kalbėjo „valstiečių“ lyderis.

LVŽS Seimo rinkimuose iškovojo aštuonis mandatus, rodo pirminiai Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys.

Socialdemokratai laimėjo rinkimus, iškovoję 52 mandatus. LSDP sutarė tęsti konsultacijas dėl galimybės dirbti koalicijoje su LVŽS ir ketvirtoje vietoje likusia Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, kuri laimėjo 14 mandatų.

V. Čmilytė-Nielsen: suprantame, kad LSDP būtume solidesni partneriai nei „valstiečiai“

Seimo pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad jos vadovaujama politinė jėga galėtų būti solidesnė ir stabilesnė koalicijos partnerė rinkimus laimėjusiai Lietuvos socialdemokratų partijai (LSDP). Taip ji žurnalistams sakė pirmadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda.

„Prerogatyva šiandien burti koaliciją, akivaizdu, yra socialdemokratų rankose. Jokio formalaus kvietimo mes nesame išgirdę, matyt, variantas A yra su valstiečiais žaliaisiais“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Liberalų sąjūdis turi pakankamai solidžią poziciją, surinkome daugiau mandatų nei valstiečiai žalieji, suprantame, kad kaip galimas koalicijos partneris mes galėtume būti kur kas solidesni ir stabilesni, bet programine prasme sąlyčio taškų turime mažiau“, – teigė ji.

Anot V. Čmilytės-Nielsen, ji po rinkimų neoficialiai bendravo su socialdemokratų atstovais.

„Po rinkimų teko neformaliai kalbėtis, susirašinėti, visokių signalų gauname, tokių draugiškų, bet šiaip draugiškai bendravau su kolegomis iš opozicijos, iš kitos pusės per visus ketverius metus, tas nepasikeitė“, – sakė ji.

Liberalų sąjūdžio pirmininkės teigimu, jos vadovaujama partija, nors buvo valdžioje, išlaikė turėtas pozicijas.

„Bet kokiu atveju, kur beatsidurtume, ar opozicijoje, kas šiuo atveju labiau tikėtina, ar kitoje pozicijoje ateinančiame Seime, mes būsime stipriu liberalų balsu“, – kalbėjo ji.

V. Čmilytė-Nielsen tvirtino su prezidentu aptarusi situaciją po rinkimų, galimus koalicijų kontūrus.

„Kontūrai visiems žinomi – socialdemokratai rinkimus laimėjo užtikrintai, turi daugiausia mandatų ir dabar turi vieną kitą problemą, kurią turi išspręsti, kokie bus koalicijos partneriai, kas bus premjeras“, – teigė liberalų lyderė.

Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, Seimo rinkimus laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija, iškovojusi 52 mandatus. Antri liko konservatoriai su 28 mandatais, trečia – partija „Nemuno aušra“ su 20 mandatų.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ naujame parlamente turės 14 mandatų, Liberalų sąjūdis – 12, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 8.

S. Skvernelis: „Vardan Lietuvos“ antradienį nuspręs, su kokiomis partijomis nedirbs

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ antradienį turėtų apsispręsti, su kuriomis politinėmis jėgomis naujos kadencijos parlamente nebendradarbiaus, sako partijos lyderis Saulius Skvernelis.

„Ar bus apsispręsta dėl tų bendrųjų principų, su kokiomis politinėmis jėgomis mums būtų ne pakeliui, manau, kad didelė tikimybė, jog taip. Galbūt nebus įvardintos konkrečios politinės partijos, bet šiuo principu turbūt išvadas pasidarysime“, – pirmadienį po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda žurnalistams sakė S. Skvernelis. 

„Be abejo, turime su (partijos – BNS) bendruomene aptarti. Ne veltui kūrėme partiją, dirbome kantriai trejus metus, dabar pasiekėme tikrai neblogą rezultatą. Ir kad paimtume ir pasakytume, kad su bet kuo einame bet ką daryti, atrodysime tikrai nepatikimi, nesolidūs partneriai. Mums to tikrai nereikia“, –  teigė jis.

Anot jo, „Vardan Lietuvos“ valdyba antradienį taip pat tarsis dėl socialdemokratų pasiūlymo kartu dirbti valdančiojoje koalicijoje.

„Turėsime aptarti tą pasiūlymą, pakvietimą dėl dvišalių derybų, ką pasakė vakar naktį socialdemokratai“, –  kalbėjo „Vardan Lietuvos“ pirmininkas.

G. Nausėda pirmadienį susitinka su šešių partijų, turėsiančių frakcijas kitos kadencijos Seime, lyderiais.

S. Skvernelis tikino su šalies vadovu aptaręs galimą būsimą koaliciją. Socialdemokratai ją norėtų sudaryti su demokratais bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

„Nebuvo jokių postų dalybų, nes dar per anksti. Aptarėme, kokios galimos koalicijos, kokie mūsų, kaip partijos, prioritetai būsimoje koalicijoje, jei joje dalyvautume“, – sakė S. Skvernelis.

Anot politiko, galimų koalicijos partnerių prezidentas nepasiūlė: „Jis tiesiog domisi kaip vyksta procesas, kas galėtų, kas negalėtų būti. Daugiau įžanginis pokalbis prieš rimtesnius klausimus ateityje.“

„Vardan Lietuvos“ naujos kadencijos Seime turės 14 mandatų.

„Valstiečių“ derybų grupė – be R. Karbauskio ir I. Vėgėlės

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) sudarytoje darbo grupėje derėtis su socialdemokratais dėl valdančiosios koalicijos nėra nei partijos pirmininko Ramūno Karbauskio, nei su partija į Seimą išrinkto advokato Igno Vėgėlės.

„Toje darbo grupėje yra Rimas Jankūnas, Valius Ąžuolas, Dainius Gaižauskas ir Aušrinė Norkienė. Tai yra mūsų partijos darbo grupė, mano siūlymas buvo, kad būtų būtent tokia sudėtis“, – pirmadienį po išplėstinio LVŽS valdybos posėdžio Seime BNS sakė „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Anot jo, ši grupė turės derinti partijų programas ir derėtis dėl postų.

R. Karbauskis sakė pats nedalyvaujantis derybų grupėje, kad būtų nuimtos „bet kokios galimos įtakos“ pozicijų ir programų derinimo etape.

Jo teigimu, dėl programinių nuostatų ir pozicijų Seime, Vyriausybėje turėtų būti sutarta, kol pradės dirbti naujai išrinktas parlamentas, tai yra maždaug iki lapkričio vidurio.

„Bet kokiu atveju viskas bus baigta prieš susirenkant naujam Seimui“, – sakė R. Karbauskis.

Kita vertus, jis pažymėjo, jog tai, ką suderės derybininkai, bus aptarta partijos vadovybėje, tvirtins partijos tarybos.

„Koalicijos sutartį pasirašo partijų pirmininkai“, – pabrėžė R. Karbauskis.

Jis sakė, kad „valstiečiai“ labai aktyviai dirba, siekdami į būsimą frakciją Seime pritraukti daugiau narių.

Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė į konsultacijas dėl koalicijos kūrimo pakvietė demokratus ir „valstiečius“.

R. Žemaitaitis: su prezidentu aptarėme „Nemuno aušros“ darbą koalicijoje ir opozicijoje

Partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sakė, kad su prezidentu Gitanu Nausėda aptarė, kaip „Nemuno aušra“ įsivaizduoja darbą tiek valdančiojoje daugumoje, tiek opozicijoje.

„Daugiau kalbėjome apie rinkimus, kokios galėtų būti koalicijos, toks draugiškas, dalykiškas susitikimas“, – žurnalistams po susitikimo su šalies vadovu pirmadienį sakė R. Žemaitaitis.

„(Kalbėjome – BNS) kaip įsivaizduoja darbą „Nemuno aušra“, jeigu būtų valdančiojoje koalicijoje, jeigu būtų mažuma, jeigu būtų opozicija“, – teigė jis.

Pasak R. Žemaitaičio, „Nemuno aušros“ tikslas – įgyvendinti rinkimų metu išsakytas pozicijas.

„Centro kairės politinės jėgos ir mūsų programinės nuostatos daugiau nei 50% sutampa, sąlyčio taškai, su kuriais mes galėtume dirbti“, – sakė jis.

„Nemuno aušros“ lyderio teigimu, prezidentas taip pat teiravosi, kokia valdančioji koalicija galėtų būti sudaryta po rinkimų.

„Nekalbėjome, kad galėtų viena ar kita politinė jėga sudaryti koaliciją, buvo klausimas, kokias įsivaizduotumėt, (...) mes apie tai pašnekėjome“, – dėstė R. Žemaitaitis.

Anot jo, su G. Nausėda neaptartas ir scenarijus, kur „Nemuno aušra“ remia centro kairės koaliciją jai oficialiai nepriklausydama.

R. Žemaitaičio teigimu, prezidentas pasveikino „Nemuno aušrą“ su gautų mandatų skaičiumi.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė sako neturinti minčių tapti TS-LKD vadove

Gabrieliui Landsbergiui traukiantis iš Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko posto, laikinai partijai vadovausianti Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė sako nesvarstanti galimybės tapti nuolatine lydere.

„Minčių tokių neturiu. Visąlaik pas mus partijoje yra demokratinis procesas iškeliant kandidatus. Matyt, atėjus iki to taško ir bus matyt, ką skyriai kels, kaip jie elgsis, kokias preferencijas duos“, – pirmadienį po susitikimo su prezidentu žurnalistams sakė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

„Tai yra per ankstyvas klausimas, apsispręsime“, – paklausta, ar sieks vadovauti konservatoriams tikino ji.

Antrąjį rinkimų turą liberalui Simonui Kairiui Centro-Žaliakalnio apygardoje Kaune pralaimėjęs G. Landsbergis pirmadienį pranešė, jog traukiasi iš partijos pirmininko posto ir atsisako mandato naujai išrinktame parlamente.

R. Morkūnaitė-Mikulėnienė tikino, jog G. Landsbergio pasitraukimo iš pirmininko posto su šalies vadovu neaptarė.

Ji sakė su prezidentu turėjusi „normalų, bendro pobūdžio pokalbį“ apie krašto apsaugos stiprinimą, užsienio politiką.

„Iš mūsų šiandienos susitikimo – kryptys link bendro požiūrio taškų (...) išlieka. Gynyba, užsienio politikos vertybiniai klausimai. Manau, kad pavyks bendradarbiauti“, – kalbėjo konservatorė.

TS-LKD naujos kadencijos Seime turės 28 mandatus.

V. Blinkevičiūtė tikina su G. Nausėda neaptarusi premjeravimo klausimo

Seimo rinkimus laimėjusios Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkė (LSDP) Vilija Blinkevičiūtė sako, kad su prezidentu Gitanu Nausėda neaptarė būsimo premjero klausimo.

„Ne, mes išvis neaptarinėjome šiame etape nei premjero klausimo, nei Vyriausybės sudėties klausimo“, – po susitikimo su prezidentu pirmadienį žurnalistams sakė LSDP pirmininkė.

V. Blinkevičiūtė teigė, kad su šalies vadovu kalbėjosi apie rinkimų rezultatus, valdančiosios koalicijos formavimą.

„Tai – darbas numeris vienas, kurį mes turime padaryti, mums labai svarbu. Susitikime pabrėžėme, kad norime turėti stabilią, stiprią, tvirtą valdančiąją koaliciją. Pasakiau, kad mes prie to klausimo dirbame ir tokią valdančiąją koaliciją ir turėsime“, – sakė socialdemokratų lyderė.

Ji tvirtino prezidentui pristačiusi socialdemokratų norą formuoti daugumą su Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga.

„Kol kas šiame etape tokia informacija buvo apsikeista“, – kalbėjo V. Blinkevičiūtė.

Ji teigė, kad sprendimas dėl valdančiosios koalicijos turėtų būti pasiektas kitą savaitę.

Anot jos, taip pat su šalies vadovu aptarti ir svarbiausi socialdemokratų darbai švietimo, sveikatos, infrastruktūros, regionų politikos srityse.

VRK pirmininkė siūlo ilginti laiką tarp rinkimų turų

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkė Lina Petronienė siūlo ilginti laiką tarp rinkimų turų, antrąjį rengiant savaite vėliau.

„Po šių rinkimų diskutuosime, kokių priemonių reikia imtis, kaip užtikrinti, kad rinkėjai galėtų saugiai balsuoti, kad galėtume pasitikėti užsienio apygardos rezultatais“, – pirmadienį vykusioje spaudos konferencijoje kalbėjo ji.

„Tikiuosi, Seimui pateiksime pasiūlymus dėl Rinkimų kodekso pakeitimų. Aš pati kaip galimas priemones matyčiau, kad antras turas galėtų būti organizuojamas bent jau po trijų savaičių, kas, iš tiesų, ir Lietuvoje būtų patogu, nes rezultatai patvirtinami po savaitės“, – pažymėjo komisijos pirmininkė.

Kalbėdama apie balsavimą užsienyje, L. Petronienė taip pat užsiminė apie galimybę biuletenius antrajam turui siųsti kartu su pirmojo turo biuleteniais.

„Antrojo turo biuletenyje galėtų būti tie patys kandidatai, kaip ir pirmojo turo. Rinkėjai po pirmojo turo turėtų pasitikrinti ir sužiūrėti, už ką balsuoja“, – sakė ji.

Politologas: socialdemokratams pavyko „kanibalizuoti“ beveik visą opoziciją

Po Seimo rinkimų besiformuojanti socialdemokratų dominuojama trijų centro kairės partijų koalicija yra bene realiausia ir politiškai tvariausia išeitis dabar susiklostančioje situacijoje, tuo labiau, kad prie šios daugumos tikriausiai dar prisišlies ir tokiu būdu ją sustiprins keli pavieniai į Seimą išrinkti politikai, mano politologas Ignas Kalpokas.

Su Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto dėstytoju I. Kalpoku „Verslo žinių“ podkaste „Kontekstai“ pirmadienio rytą aptarti pasibaigusių Seimo rinkimų rezultatai, galutinė parlamentarų mandatų išklotinė ir galima būsima valdančioji koalicija bei Vyriausybė. 

Podkasto kviečiame klausytis čia. 

W. Tomaszewskis sako gavęs siūlymus jungtis prie „valstiečių“, demokratų

Tris mandatus Seime iškovojusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Waldemaras Tomaszewskis sako sulaukęs siūlymų jungtis prie Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) bei Demokratų „Vardan Lietuvos“ frakcijų naujajame parlamente.

Politiko teigimu, partija neskubės priimti sprendimų, pirmiau su potencialiais partneriais turi suderinti programines nuostatas ir neskubant spręsti dėl bendradarbiavimo.

„Ir LVŽS mums siūlo sudaryti bendrą frakciją, ir „Vardan Lietuvos“ partija siūlo sudaryti bendrą frakciją. Yra ir trečias variantas, kad mes vadovausime Mišriai Seimo narių grupei“, – pirmadienį porinkiminėje spaudos konferencijoje Valdovų rūmuose kalbėjo W. Tomaszewskis.

„Mes pasirinksime vieną iš trijų variantų, bet kol kas neskubame to daryti, visų pirma, turime suderinti, kokią programą realizuosime. Jeigu pavyks suderinti programą, kiti žingsniai bus spartesni“, – pažymėjo jis.

Apie koaliciją LLRA-KŠS lyderis teigė kol kas nekalbantis, nes būti joje, anot jo, nėra savaiminis tikslas, tik „priemonė realizuoti savo programą“.

LLRA-KŠS naujajame parlamente gavo tris mandatus, šios politinės jėgos atstovai Jaroslavas Narkevičius, Česlavas Olševskis ir Rita Tamašunienė buvo išrinkti vienmandatėse apygardose. Pačiai partijai nepavyko perkopti 5% rinkimų barjero.

I. Vėgėlė: „valstiečiai“ išskiria noriu „remontuoti politinę sistemą“

VŽ paklausus, ar „valstiečiams“ (LVŽS) idėjiškai ir programiškai būtų pakeliui su potencialiais koalicijos partneriais „Vardan Lietuvos“, A. Veryga pažymėjo, kad kai kuriais klausimais pozicijos išsiskiria. Kaip tokią sritį jis paminėjo partnerystę.

„Nėra mūsų požiūriai absoliučiai sutampantys, ir jeigu būtų absoliučiai sutampantys, turbūt nebūtų įvykęs atsiskyrimas. Turime ir skirtumų su socialdemokratais, bet būdami labiau panašūs, negu skirtingi, mes galime susitarti dėl 85–90% tam tikrų dalykų, kurie paprastai politinėms jėgoms leidžia formuoti daugumą“, – sakė A. Veryga.

Su LVŽS į Seimą išrinktas Ignas Vėgėlė teigė, kad iš potencialių koalicijos partnerių „valstiečiai“ išskiria noriu „remontuoti politinę sistemą“.

„Turėčiau didelės vilties, kad galėtume įtikinti koalicijos partnerius daryti politinės sistemos pokyčius. – sakė I. Vėgėlė. – Įtikinę juos, mano supratimu, galėtume sumažinti protesto elektoratą. Protesto balsavimas rodo, kad politinė sistema nėra brandi, neveikia taip, kaip turėtų veikti ir negirdi visuomenės.“

„Valstiečiai“ formuos derybinę grupę koalicijai su socdemais

Aštuonis mandatus naujos kadencijos Seime gavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) pirmadienį planuoja suformuoti derybinę grupę būsimai centro kairės koalicijai su socialdemokratais.

„Šiandien (...) rinksis partijos išplėstinė valdyba, formuos derybinę grupę ir dalyvausime derybose. Kol kas turiu tokią informaciją ir neturiu indikacijų, kad čia kas nors kur nors keistųsi“, – pirmadienį porinkiminėje spaudos konferencijoje Valdovų rūmuose Vilniuje sakė partijos vicepirmininkas Aurelijus Veryga.

„Jau šiandien rinksime derybininkų grupę, kuri tęs derybas su socialdemokratais“, – teigė su LVŽS sąrašu į Seimą išrinktas Ignas Vėgėlė. 

G. Landsbergis pasielgė garbingai, sako V. Čmilytė-Nielsen

Iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko pareigų po partijai nesėkmingų Seimo rinkimų nusprendęs pasitraukti Gabrielius Landsbergis pasielgė garbingai, sako Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

„Manau, kad jis priėmė garbingą sprendimą, taip jau yra, kad rinkimų metu lyderiui tenka ypatinga atsakomybė ir sėkmės, ir nesėkmės atveju“, – pirmadienį surengtoje porinkiminėje spaudos konferencijoje Valdovų rūmuose Vilniuje sakė V. Čmilytė-Nielsen.

G. Landsbergis kovą Centro-Žaliakalnio vienmandatėje rinkimų apygardoje sekmadienį pralaimėjo liberalui Simonui Kairiui.

„Simono Kairio rezultatas yra didelio padaryto darbo įvertinimas, ne tik per dvi savaites, rinkiminio spurto, tačiau, žinoma, viso ketverių metų darbo, tikrai džiaugiuosi šia pergale“, – sakė liberalų lyderė.

Pasirodymą didmiesčiuose Liberalų sąjūdis vertina gerai 

VŽ paklausus V. Čmilytės-Nielsen apie Liberalų sąjūdžio pasirodymą didmiesčiuose, Seimo pirmininkė atsakė jį vertinanti gerai, kadangi partija padidino palaikymą Vilniuje, o pati V. Čmilytė-Nielsen Senamiesčio-Žvėryno vienmandatėje apygardoje buvo išrinkta jau pirmame ture.

„Vertinu tai kaip Liberalų sąjūdžio sugrįžimą į didmiesčius, tai išlaikyti man atrodo kaip vienas iš pagrindinių tikslų, – sakė V. Čmilytė-Nielsen. – Manau, pasitvirtino strategija, kad šiemet, įvertinę turimus išteklius ir situaciją, koncentravomės į Seimo rinkimus.“

V. Čmilytė-Nielsen: diskusija dėl koalicijos būtų sudėtinga, bet nėra neįmanoma

Seimo pirmininkė ir Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad diskusija dėl bendros koalicijos su socialdemokratais būtų sudėtinga, tačiau nėra neįmanoma.

„Galimos koalicijos galėtų būti svarstomas, bet kaip ne kartą esu sakiusi, programinių skirtumų tikrai nemažai turime, ypač su socialdemokratais“, – pirmadienį porinkiminėje spaudos konferencijoje Valdovų rūmuose Vilniuje sakė V. Čmilytė-Nielsen.

„Jeigu tokia diskusija būtų, ji būtų ganėtinai sudėtinga, tačiau ji nėra neįmanoma“, – pridūrė ji.

V. Čmilytė-Nielsen pakartojo per rinkimų kampaniją išsakytą nuostatą, kad liberalai nemato galimybės koalicijoje dirbti su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga bei partija „Nemuno aušra“.

„Ta pozicija, natūralu, tokia ir išlieka“, – sakė liberalų lyderė.

S. Skvernelis: V. Blinkevičiūtė neleido suabejoti, kad bus premjere

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad Seimo rinkimus laimėjusios Socialdemokratų partijos lyderė Vilija Blinkevičiūtė neleido jam suabejoti, kad bus Vyriausybės vadove.

„Dėl Vilijos Blinkevičiūtės, jeigu būtų buvę kokių nors intencijų, tai vakar prie to stalo, kur mes pasveikinome juos ir aptarėme tokius bendrus principus, būtų galbūt ir pasakiusi, kad mes turime ir kitokių variantų“, – pirmadienį surengtoje porinkiminėje spaudos konferencijoje Valdovų rūmuose Vilniuje sakė S. Skvernelis.

„Tokių frazių nebuvo ir vakar pokalbis mums neleido suabejoti, ar Vilija Blinkevičiūtė pakeitė poziciją, ar ne. Negavome tokių signalų“, – sakė jis.

„Vardan Lietuvos“ priimtų siūlymą pirmininkauti Seimui

VŽ paklaustas apie ministerijas, į kurias galėtų pretenduoti „Vardan Lietuvos“, S. Skvernelis teigė, kad apie tai dar nebuvo kalbos, nes nebuvo sutarta dėl programų.

„Man atrodo, kad pagrindinis principas turėtų būti, kokius žmones ar lyderius galime pasiūlyti vienai ar kitai temai. Jeigu partneriai turi stiprų kandidatą į švietimo ministrus, tai būtų nesolidu prieštarauti“, – sakė S. Skvernelis.

Į klausimą, ar jis pats asmeniškai galėtų eiti Seimo pirmininko pareigas, jis atkreipė dėmesį į nerašytą taisyklę, kuomet antra didžiausia parlamento frakcija pretenduoja būtent į šį postą.

„Jeigu bus toks siūlymas iš koalicijos partnerių, tai priimsime. Bet koks žmogus bus deleguotas, negaliu atsakyti“, – sakė S. Skvernelis.

S. Skvernelio demokratai spręs, kokios partijos priimtinos koalicijoje 

Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ lyderis Saulius Skvernelis sako, kad jo vadovaujama politinė jėga sąlygų dėl būsimos valdančiosios koalicijos partnerių kol kas nekelia, bet žada priimti sprendimus dėl partijai tinkamų politinių jėgų.

„Mes tikrai jokių sąlygų dėl koalicijos partnerių kol kas nekeliame, nes iniciatyvos teisė priklauso socialdemokratams“, – pirmadienį porinkiminėje spaudos konferencijoje Valdovų rūmuose Vilniuje sakė S. Skvernelis.

„Rytoj (antradienį – BNS) valdyba turėtų priimti bendrus sprendimus, kokios politinės jėgos, kokius kriterijus atliepiančios mums yra priimtinos koalicijoje“, – kalbėjo demokratų lyderis.

S. Skvernelis taip pat sakė, kad, valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderiui Gabrieliui Landsbergiui traukiantis iš partijos pirmininko posto, tokie pokyčiai leistų tikėtis konstruktyvesnio dialogo su šia politine jėga.

„Seimo mandato atsisakymas irgi šioks toks keistas yra sprendimas, bet nuo to Seime ar bus geriau, ar blogiau – matysime“, – kalbėjo demokratų lyderis.

Pirminiais duomenimis, demokratai parlamento rinkimuose iškovojo 14 mandatų.

„Nemuno aušra“ nemato galimybių dirbti opozicijoje su konservatoriais

Į VŽ klausimą apie tai, kodėl „Nemuno aušra“ ketina dirbti Seimo mažumoje, o ne opozicijoje, ir ar tai reiškia, kad partija neoponuos valdančiųjų sprendimams, R. Žemaitaitis atsakė, kad „Nemuno aušra“ oponuos „nelogiškiems sprendimams“, o „konservatoriai daugiau įvedinėja destrukciją“, todėl su dabartiniais valdančiaisiais galimybių dirbti kartu opozicijoje R. Žemaitaitis nemato.

Partijos atstovė, parlamentarė Agnė Širinskienė pabrėžė matanti daug sutapimų tarp „Nemuno aušros“ ir centro kairės partijų programų.

„Vienodai kalbėjome apie švietimo, sveikatos reformų stabdymą, modifikacijas. Sutampa ir kitos socialinės politikos dalys, todėl būtų keista dabar apsiskelbti opozicija ir oponuoti Vyriausybės programai“, – teigė A. Širinskienė.

R. Žemaitaitis apie V. Blinkevičiūtę: politikas turi tesėti duotą žodį

Dvidešimt mandatų naujos kadencijos Seime iškovojusios partijos „Nemuno aušra“ lyderis Remigijus Žemaitaitis sako, kad socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė turi tesėti savo žodį dėl buvimo premjere.  

„Socialdemokratai eidami į rinkimus aiškiai buvo pasakę, kad premjerė bus būtent V. Blinkevičiūtė. Kito sprendimo aš nelabai įsivaizduočiau, nes politikas davė žodį ir politikas jį turi tesėti“, – pirmadienį porinkiminėje spaudos konferencijoje Valdovų rūmuose Vilniuje sakė R. Žemaitaitis.

Vis dėlto jis neatmetė, kad „gyvenimas gali keistis“ ir vietoj V. Blinkevičiūtės premjero postą gali užimti kitas politikas. 

G. Nausėda pirmadienį susitiks su šešių partijų lyderiais aptarti Seimo rinkimų

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį planuoja susitikti su šešių partijų, turėsiančių frakcijas kitos kadencijos Seime, lyderiais.

„Prezidentas planuoja susitikti su šešių partijų atstovais aptarti rinkimų rezultatus ir būsimo Seimo darbą“, – pirmadienį BNS sakė prezidento patarėjas Frederikas Jansonas.

Pirmasis susitikimas planuojamas apie vidurdienį.

09:02 Programose mato sąlyčio taškų

VŽ paklaustas apie galimus sąlyčio taškus su rinkimus laimėjusiais socialdemokratais bei darbą opozicijoje, G. Landsbergis pažymėjo, kad TS-LKD yra centro dešinė, o LSDP – centro kairė, todėl šios partijos susitinka centre, o oponentų programoje, anot jo, konservatoriai mato sąlyčio taškų.

„Nematau svarbesnio darbo Lietuvai nei gynybos sritis, – sakė G. Landsbergis. – Geopolitinė padėtis niekaip negerėja ir, tiesą sakant, nors esame panirę į savo rinkimų aktualijas, matome ganėtinai grėsmingą situaciją. Po savaitės įvyksiant rinkimams JAV, mes apskritai kol kas nežinome, į kokią realybę ateiname. Jeigu turime užduotį Nr. 1, tai yra mūsų gynybos, geopolitinių saitų stiprinimai.“

Mindaugas Lingė, TS-LKD štabo vadovas, papildydamas G. Landsbergį, teigė, kad partija, prieš formuodama laikysenas dėl opozicinių veiksmų, įsivertins priežastis, dėl kurių ji pralaimėjo rinkimus.

„(Kampanijos metu – VŽ) mažai buvo kalbų apie programą, daugiau buvo kalbų apie konservatorius, tai labai tikimės, kad bus vis mažiau priežasčių centruoti TS-LKD, ir vis labiau atsiras valstybei svarbūs klausimai“, – teigė M. Lingė.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkei Vilijai Blinkevičiūtei vengiant tiesaus atsakymo, ar ji užims premjerės postą, G. Landsbergis teigia, kad geopolitinė realybė reikalauja neatidėliotino gebėjimo dirbti.

„Kiekvienas klojame savo lovą, kiekvienas šnekame ir darome taip, kad galėtume po to gerai darbuotis. Aš linkiu tik stiprybės, pergalės džiaugsmas greitai išsisklaido, esu tą pats patyręs, realybė yra ganėtinai brutali“, – sakė G. Landsbergis. 

„Dabar ta mūsų realybė geopolitinė reikalauja labai greito pasirengimo ir neatidėliotino gebėjimo dirbti, to ir linkiu“, – pridūrė jis.

G. Landsbergis traukiasi iš TS-LKD pirmininko posto, atsisako mandato naujame Seime

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Gabrielius Landsbergis traukiasi iš partijos pirmininko posto ir atsisako mandato naujai išrinktame parlamente.

„Rinkėjų signalas ganėtinai aiškus tiek partijai, tiek man asmeniškai, būtų klaidinga to signalo neišgirsti. (...) Priimu sprendimą šiandien trauktis iš TS-LKD pirmininko pareigų“, – pirmadienį surengtoje porinkiminėje spaudos konferencijoje Valdovų rūmuose Vilniuje sakė G. Landsbergis.

„Šalia to, (...) priimu sprendimą daryti pertrauką savo politinėje karjeroje (...) ir mandatą perleidžiu kolegai, kuris yra už brūkšnio“, – teigė jis.

G. Landsbergis kovą vienmandatėje apygardoje pralaimėjo liberalui Simonui Kairiui.

Išsamiau skaitykite čia.

Veteranai ir naujokai: kurie politikai pateko į Seimą

„Verslo žinios“ pristato pilną sąrašą išrinktųjų Seimo narių. Atkreiptinas dėmesys, kad ne visi jie taps parlamentarais, kai kurie jau neslepia planų atsisakyti mandatų dar iki Seimo pirmojo posėdžio.

Per spalio 13 ir 27 d. įvykusius Seimo rinkimų pirmąjį ir antrąjį turus išrinkti visi 141 parlamentarų: 71 – vienmandatėse apygardose, 70 – daugiamandatėje.

Visą būsimo Seimo narių sąrašą rasite čia. 

Atsakymų dėl postų socdemų lyderė neturi  

Į VŽ klausimą, kiek ministrų portfelių naujojoje Vyriausybėje galėtų atitekti socialdemokratams ir ar joje ministrų portfelį galėtų gauti Ramūnas Karbauskis ar Ignas Vėgėlė, V. Blinkevičiūtė teigė, kad apie tai rinkimus laimėjusi partija nesvarstė.

„Konsultacijos vyko tik dėl valdančiosios daugumos, programinių nuostatų atitikimo. Mūsų derybinės grupės dirbs, sulauksime sprendimo, tai postų dalybos bus tolesnis etapas, todėl jokių atsakymų į tai nėra“, – sakė V. Blinkevičiūtė.

Paklausta, ar tarp socdemų, „Vardan Lietuvos“ ir valstiečių programų yra nesutapimų, V. Blinkevičiūtė teigė, kad „yra vietų, kur sutampa, yra vietų, kur skiriasi“, tačiau pridūrė, kad gilios analizės socialdemokratai dar neatliko.

V. Blinkevičiūtė: pasiekėme istorinę pergalę 

Socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad jos vadovaujama partija Seimo rinkimuose pasiekė istorinę pergalę ir priduria, jog būdami valdžioje naujų reformų neplanuoja.

„Mes, socialdemokratai, pasiekėme istorinę pergalę, kurios turbūt jau nebuvo keletą dešimtmečių, kada laimėjome tiek daugiamandatę, tiek vienmandatėse (apygardose – BNS), iškovoti net 34 mandatai ir 18 daugiamandatėje“, – pirmadienį surengtoje porinkiminėje spaudos konferencijoje Valdovų rūmuose Vilniuje sakė V. Blinkevičiūtė.

„Mūsų partijos rinkimų programoje labai aiškiai buvo pasakyta (...), kad jokių naujų reformų mes neplanuojame ir nedarysime“, – kalbėjo socdemų lyderė.

Plačiau V. Blinkevičiūtės komentarus skaitykite čia.

Pirminiais duomenimis, socialdemokratai būsimajame Seime turės 52 mandatus, konservatoriai – 28, partija „Nemuno aušra“ – 20 mandatų, demokratai turės 14 mandatų, Liberalų sąjūdis – 12, o „valstiečiai“ – aštuonis.

Partijų lyderiai aptaria rinkimų rezultatus

Prasideda spaudos konferencijos, kuriose Seimo rinkimuose dalyvavusių partijų lyderiai komentuoja rinkimų rezultatus. 

Pirmoji pasisako rinkimus laimėjusių socialdemokratų lyderė Vilija Blinkevičiūtė. 

Seimo rinkimus laimėjo socialdemokratai

Paskelbus visus Seimo rinkimų antrojo turo balsavimo rezultatus paaiškėjo, kad Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) turės gerokai daugiau kaip trečdalį naujos kadencijos parlamentarų mandatų, taigi, ir pagrindinę iniciatyvą formuojant naują, centro kairės valdančiąją koaliciją.

LSDP štabe naktį apsilankė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Po konsultacijų su demokratais, socialdemokratai savo štabe susitiko ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininku Ramūnu Karbauskiu, kurį lydėjo politikos naujokas Ignas Vėgėlė.

Kaip klostėsi rinkimų naktis, galite skaityti čia. 

[infogram id="f7940191-d890-498c-958d-15b89974d8b4" prefix="Xes" format="interactive" title="2024 m. Seimo rinkim: mandatų skaičius"]

[infogram id="37024d15-7c5c-4d01-8dc5-75e414b4510d" prefix="nzT" format="interactive" title="2024 m. Seimo rinkimų rezultatai: po II turo"]

[infogram id="99220007-95a8-431a-8493-96a5cba10c91" prefix="K4p" format="interactive" title="Seimo rinkimai 2024: rezultatai po I turo vienmandatėse apygardose"]

[infogram id="b45fa689-832f-49cb-96c0-ae21c91b0169" prefix="AqB" format="interactive" title="Koalicijos alternatyvos"]