Šiaurės Korėjos kariai Rusijoje turi misiją padėti atkovoti Kurską
Tai yra pirmasis užsienio kariuomenės, kovojančios Rusijos pusėje, atvejis nuo pat 2022 m. vasario mėnesio, kai ši šalis pradėjo plataus masto karą prieš Ukrainą. Iki šiol surinkta tik įrodymų, jog Iranas bei Šiaurės Korėja Rusiją aprūpino raketomis ir kitais ginklais.
Ukrainos analitikų nuomone, tiek karių vis dėlto yra per mažas skaičius, kad visos rugpjūčio mėnesį ukrainiečių užimtos teritorijos būtų atkovotos.
„Riba, kad būtum geresnis karys, nei Rusijos karys, šiuo metu yra žema“
Tačiau bet kokiu atveju, Šiaurės Korėjos išdrįsimas pasiųsti į Rusiją savo karius gali sukelti Ukrainai naujų rūpesčių, sako Jackas Watlingas, vyresnysis Karališkojo jungtinių paslaugų instituto sausumos karo tyrėjas.
„Jie gali gebėti geriau bendradarbiauti, gali turėti aukštesnę moralę, jie gali gebėti veikti platesniu mastu, nei šiuo metu pavyksta Rusijos kariams. Tiesą sakant, riba, kad būtum geresnis karys, nei Rusijos karys, šiuo metu yra pakankamai žema“, – sakė J. Watlingas.
Šiaurės Korėjos kariai reikalingi pakeisti Rusijos praradimus šiame kare, kurių, Vakarų ekspertų skaičiavimais, gali būti 600.000. Pasak vakarų žvalgybos šaltinių, Vladimiras Putinas atmetė pasiūlymus vėl skelbti mobilizaciją, vietoj to Rusijos metro stotyse mirga skelbimai apie solidų atlyginimą prisijungusiems prie Rusijos kariuomenės.
Iki šiol tokiu būdu Rusijai pavyko surinkti po 30.000 karių kas mėnesį. Tačiau šaltiniai praneša, jog kai kuriuose regionuose kariams siūlomas atlygis pastaruoju metu didinamas – tai signalizuoja, jog norinčiųjų vis dėlto trūksta.
Belgorodas, regionas, besiribojantis su Kursku, kariams siūlo svaiginančius 800.000 RUB (8.300 USD, 7685 Eur), kai vidutinis Rusijoje mokamas atlyginimas tėra 55.000 RUB (570 USD, 528 Eur). Ir norinčiųjų padėti galvą už tokius pinigus vis tiek trūksta.
Todėl, pasak žvalgybos pareigūnų „Šiaurės Korėja yra nauja Rusijos geriausia draugė“.
Ir draugė negaili, ką turi geriausio – į Rusiją pasiųsti ne šauktiniai naujokai, o elitiniai, modernia įranga aprūpinti ir gerai parengti pėstininkai „Storm Corps“ („Audros korpusas“).
Tokia provokacija gali pakeisti Pietų Korėjos poziciją dėl ginklų tiekimo
Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas ketvirtadienį pareiškė, kad Seulas „nesėdės ramiai“ dėl tūkstančių Pchenjano karių, pasiųstų į Rusiją.
Yoon Suk-yeolas susitiko su atvykusiu Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda. Abi šalys sutarė, kad Šiaurės Korėjos dislokavimas yra „provokacija, kelianti grėsmę pasauliniam saugumui už Korėjos pusiasalio ir Europos ribų“.
Seulo žvalgybos agentūra teigė, kad šiuo metu Rusijoje apmokymuose dalyvauja apie 3.000 Šiaurės Korėjos karių, kurie, tikėtina, netrukus bus dislokuoti fronte prieš Ukrainą, o dar tūkstančiai karių bus pasiųsti iki gruodžio.
NATO ir Vašingtonas patvirtino, kad Pchenjano kariai šiuo metu treniruojasi Rusijoje, ir perspėjo, kad jei jie įsitrauktų į kovą prieš Kyjivą, tai galėtų reikšti pavojingą karo eskalaciją.
Ketvirtadienį A. Duda kalbėjosi su Yoon Suk-yeolu ir abu lyderiai „griežtai pasmerkė Šiaurės Korėjos branduolinių ir raketų kūrimą ir provokacijas, taip pat jos neteisėtą karinį bendradarbiavimą su Rusija“.
Pietų Korėja, viena iš dešimties didžiausių ginklų eksportuotojų pasaulyje, ilgą laiką nepaisė savo sąjungininkų, įskaitant Vašingtoną, raginimų tiekti ginklus Kyjivui, remdamasi ilgalaike vidaus politika, draudžiančia Seului parduoti ginklus aktyviuose konfliktuose dalyvaujantiems subjektams.
Tačiau neseniai Seulas užsiminė, kad, atsižvelgdamas į Šiaurės Korėjos veiksmus, galėtų persvarstyti šią politiką, o Yoon Suk-yeolas ketvirtadienį sakė, kad „bendradarbiaudamas su tarptautine bendruomene, imsis būtinų atsakomųjų veiksmų“.
Tankai į Lenkiją
Seulas taip pat už milijardus dolerių pardavė tankų, haubicų, atakos lėktuvų ir raketų paleidimo įrenginių Lenkijai, svarbiai Ukrainos sąjungininkei.
Birželį Pietų Korėja sutiko perduoti Lenkijai žinias, reikalingas tankų K2 gamybai, o tai, ekspertų teigimu, gali būti esminis žingsnis link jų gamybos Ukrainos teritorijoje.
Abi šalys pareiškė, kad „aktyviai rems sėkmingą Korėjos ir Lenkijos bendradarbiavimo gynybos srityje pažangą“, sakė Yoon Suk-yeolas.
Be to, jis pridūrė, kad iki metų pabaigos bus pasirašyta antroji sutartis dėl Pietų Korėjos tankų K2.
Jie taip pat paskelbė, kad „stiprins bendras pastangas dėl taikos atkūrimo ir Ukrainos atstatymo“ ir „toliau plės paramą Ukrainos žmonėms bei glaudžiai bendradarbiaus su Lenkija šiame procese“.
Prezidento A. Dudos keturių dienų vizitas baigsis penktadienį, kai jis užsuks į bendrovę Hyundai Rotem“, gaminančią tankus K2, ir „Hanwha Aerospace“, didžiausią Pietų Korėjos gynybos rangovę. „Hanwha Aerospace“ yra pasirašiusi 1,64 mlrd. USD (1,52 mlrd. Eur) vertės sutartį su Lenkija dėl raketinės artilerijos.
VERSLO TRIBŪNA
Baltijos šalių akcijų rinka šiuo metu – pakankamai patraukli, tačiau vis dar vertinama atsargiai. Teigiami pokyčiai akivaizdūs: nuo 2021 m. Baltijos rinkoje buvo stebimas nuoseklus akcijų apyvartos mažėjimas, o šiemet akcijų apyvarta ir sandorių skaičius pradėjo augti. Į regioną palaipsniui grįžta užsienio investuotojai. Kokias galimybes investuotojams dabar atveria mūsų „namų rinka“?
UHB Grupė jau kelerius metus nuosekliai investuoja į Lietuvos regionų atgaivinimą. Vienas ryškiausių pavyzdžių – Pilviškiai (Vilkaviškio raj.), kur grupė, investavusi beveik vienuolika milijonų eurų, sukūrė modernią logistikos ir gamybos infrastruktūrą, atgaivindama ilgai nenaudotą pramoninę teritoriją. Šiandien čia veikia didelės apimties krovos terminalas, kompaktuotų trąšų gamykla ir moderni didmaišių gamybos linija.
Anot VMI Informacinių išteklių valdymo departamento direktorės Rasos Karosienės, nauja savitarnos svetainė, startuosianti kitais metais, taps pirmuoju nuosekliai planuojamo skaitmenizacijos proceso etapu, kurio tikslas – sukurti patogesnę aplinką ir užtikrinti sklandesnę paslaugų teikimo patirtį visiems VMI klientams.
Labiau už Paryžių išsiplėtęs Vilnius nebegali sau leisti toliau augti į pakraščius, todėl mieste, remiantis gerosiomis pasaulio praktikomis ir vietokūros principais, vis intensyviau atnaujinamos esamos teritorijos. Viena ryškiausių pastarųjų metų konversijų – Žirmūnai, kažkada Vilniaus žemėlapyje žymėti kaip industrinė lokacija, o dabar sparčiai atgimstantys iš naujo. Apie tai, kaip čia kuriamas 15 minučių miesto modelis ir kaip šis virsmas įgyvendinamas projekte „Citus Mūnai“, pasakoja Gabrielė Norkutė, „Citus“ Vilniaus regiono vyr. plėtros vadovė, ir Odeta Šlyčkova, pardavimų vadovė.
Vienas Pietų Korėjos prezidento kanceliarijos pareigūnas antradienį žurnalistams sakė, kad Seulas „rems (Ukrainą) naudodamas gynybinę ginkluotę, o jei situacija taptų nevaldoma, galime apsvarstyti galimybę siųsti puolamąją ginkluotę“.
Pchenjanas ir Maskva suartėjo po 2022 metų Rusijos invazijos į Ukrainą, o Seulas ir Vašingtonas teigia, kad Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas siunčia ginklus, kurie naudojami kare.
Šiaurės Korėja anksčiau neigė dislokavusi savo pajėgas Rusijoje, o Maskva to nepatvirtino, tačiau gynė savo karinį bendradarbiavimą su Pchenjanu.
