EP pritarė iki 35 mlrd. Eur paskolai Ukrainai
Parlamentas 518 balsais „už“, 56 „prieš“ ir 61 nariui susilaikius pritarė naujai makrofinansinei pagalbai, kuria siekiama padėti Ukrainai priešintis Rusijos agresijai.
Ši paskola – tai dalis Didžiojo septyneto (G 7) šalių sutartos 50 mlrd. USD (45 mlrd. Eur) paskolos, dėl kurios buvo susitarta praėjusį birželį. Ji būtų grąžinta būsimu pelnu iš maždaug 260 mlrd. Eur įšaldytų Rusijos užsienio atsargų, iš kurių apie 90% laikoma Belgijos centriniame vertybinių popierių depozitoriume „Euroclear“.
Galutinė suma, kurią skirs Europos Sąjunga, gali būti mažesnė, priklausomai nuo kitų G 7 partnerių suteiktų paskolų dydžio.
Naujosios pagalbos lėšos būtų skiriamos iki 2025 metų pabaigos.
Paskola suteikiama su sąlyga, kad Ukraina ir toliau įsipareigos palaikyti veiksmingus demokratinius mechanizmus, gerbti žmogaus teises ir laikytis kitų politinių sąlygų, kurios bus nustatytos susitarimo memorandume.
„Ukraina ir toliau priešinasi Rusijos agresijai, o jos drąsūs piliečiai kovoja ne tik už savo egzistenciją ir laisvę, bet ir gina demokratiją, žmogaus teises, laisvę ir tarptautinę teisę mums visiems“, – sakė pranešėja Karin Karlsbro.
Finansinės paramos poreikis yra didžiulis ir neatidėliotinas. Rusija turi sumokėti už tai, kad puola ukrainiečius ir žiauriai naikina šalies infrastruktūrą, miestus, kaimus ir namus. Ukrainos atstatymo našta teks tiems, kurie atsakingi už jos naikinimą, t. y. Rusijai“, – pridūrė ji.
ES šalių vyriausybės jau pritarė šiam pasiūlymui.
„To nepakanka“
Lietuvoje išrinkti europarlamentarai džiaugėsi, kad paskolai padengti bus naudojamas įšaldytas Rusijos turtas, tačiau nuogąstavo, kad šis paramos paketas nėra pakankamas.
Rasos Juknevičienės iš Europos liaudies partijos teigimu, ES parama turi būti nuolatinė ir nesustojanti, nes Rusijos metami ištekliai karui yra kur kas didesni nei bendra pasaulio skiriama parama Ukrainai.
Pavyzdžiui, 2023 metais Rusija karui išleido daugiau nei 100 mlrd. Eur , o bendros Ukrainos išlaidos – su visa Vakarų karine parama – siekė tik 80 mlrd. Eur.
„35 mlrd. Eur, žinoma, yra gerai. Tačiau matant, kiek skiriasi Ukrainos (kartu su Vakarų jai skiriama parama) ir agresorės Rusijos karo biudžetai, šios sumos akivaizdžiai nepakanka. Yra žinoma, jog iš viso apie 200 mlrd. Eur įšaldyto Rusijos turto yra saugoma ES valstybių finansų įstaigose. ES turėtų jį visą perduoti Ukrainos žinion, ypač turint omeny, kad net tokios sumos nepakaks atstatyti Ukrainą po karo“, – pabrėžė Andrius Kubilius, europarlamentaras ir paskirtasis gynybos eurokomisaras.
JAV dėl sumos dar neapsisprendė
Kaip VŽ rašė anksčiau antradienį, Jungtinės Karalystės indėlis į G 7 paskolą sieks 3 mlrd. USD, o Kanados – 3,6 mlrd. USD.
Tuo metu JAV ir Japonija dėl savo įnašų dar neapsisprendė.
VŽ taip pat rašė, kad JAV vis dar ketina dalyvauti teikiant G 7 paskolą Ukrainai, nepaisant to, kad ES dėl Vengrijos prieštaravimo nesutiko su Vašingtono prašymu rečiau peržiūrėti sankcijas Rusijai.
JAV prezidento Joe Bideno administracija norėjo, kad ES peržiūrėtų šį terminą ir sankcijos būtų persvarstomos kas trejus metus, o ne kas šešis mėnesius, kaip yra dabar. Tai būtų apsaugos priemonė, užtikrinanti, kad Rusijos turtas, kurio didžioji dalis laikoma Europoje, liks įšaldytas ilgą laiką.
ES įgyvendinus šią sąlygą, Vašingtonas iš G 7 sutartos bendros 50 mlrd. USD vertės paskolos būtų suteikęs maždaug 20 mlrd. USD, bet dabar kalbama apie mažesnę sumą.
Kad ES galėtų pakeisti sankcijų atnaujinimo terminą, jai reikia visų Bendrijos narių pritarimo, o Vengrija, besipriešinanti paramai Ukrainai, spalio pradžioje paskelbė, kad savo sprendimą šiuo klausimu atideda iki JAV prezidento rinkimų, tikėdamasi, kad juos laimėjus respublikonui Donaldui Trumpui, JAV pozicija būtų kitokia.
Dėl to Europos Komisija buvo priversta pateikti alternatyvų planą, pagal kurį ES viena skiria iki 35 mlrd. Eur išplėsdama dabartinį finansinės paramos paketą, – šiam sprendimui reikėjo tik daugumos ES valstybių narių pritarimo.
G 7 šalys skuba susitarti dėl paskolos struktūros ir sumų, kuriomis jos prisidės, kad Ukraina galėtų tikėtis finansavimo iki metų pabaigos.
Jos taip pat suvokia, kad jei JAV prezidento rinkimus laimės D. Trumpas, Vašingtono pagalba Ukrainai gali būti nutraukta sausio mėnesį, kai jis prisieks.
