Pirmosios apklausos: Austrijos parlamento rinkimuose pirmauja kraštutiniai dešinieji

Atnaujinta pagal balsavusiųjų apklausos duomenis
Austrijos visuomeninio transliuotojo ORF paviešinta balsavusiųjų apklausa (angl. exit poll), rodo, kad kraštutinių dešiniųjų Laisvės partija (FOPe) galėjo sulaukti 29,1% rinkėjų balsų.
Dabar valdžioje yra kanclerio Karlo Nehammerio vadovaujami konservatoriai – Liaudies partija (OeVP) – ir jų sąjungininkai žalieji. Apklausos duomenimis, Liaudies partija turėtų sulaukti 26,2% rinkėjų palaikymo, o jų koalicijos partneriai žalieji – 8,6%.
Tuo metu opozicinius socialdemokratus apklausoje teigė palaikę 20,4% rinkėjų, o liberalų NEOS partija – 8,8%.
Konkretūs rinkimų rezultatai turėtų paaiškėti naktį, kai bus baigti skaičiuoti balsai.
Austrijos kraštutinių dešiniųjų FOPe, kuri prieš rinkimus pagal populiarumą pirmavo, kelis kartus dirbo vyriausybėje, bet dar niekada nebuvo gavusi daugiausiai balsų per nacionalinius rinkimus.
FPOe pasisako už itin griežtą prieglobsčio ir migracijos politiką bei nuolat kelia šį klausimą. Vis dėlto, FOPe gali būti sudėtinga rasti, su kuo dirbti koalicijoje. Todėl spėjama, kad formuoti koaliciją gali tekti dabartiniams valdantiesiems konservatoriams.
Politinė tradicija reikalauja, kad federalinis prezidentas pavestų vyriausybę formuot daugiausiai balsų surinkusiems politikams, taigi, tai gali būti radikalai iš Laisvės partijos. Tačiau, jeigu jokia kita parlamentinė jėga su ja neformuotų vyriausybės, valdančiosios koalicijos būrimo iniciatyva atitektų konservatoriams, jei jie liktų antri rinkimuose, bei jų šalininkams iš mažesniųjų partijų.
Herbertui Kickliui 2021-aisiais perėmus vadovavimą Laisvės partijai, kuriai tuo metu buvo pakenkę kaltinimai kyšininkavimu, jos populiarumas – kaip ir kraštutinių dešiniųjų partijų visoje Europoje – vėl išaugo, rinkėjams nerimaujant dėl migracijos, infliacijos ir COVID-19 suvaržymų.
„Iš visos širdies noriu balsuoti už Kicklį. Jam reikia išspręsti migracijos problemą“, – naujienų agentūrai AFP penktadienį per FPOe baigiamąjį mitingą Vienoje sakė 69 metų gydytoja Angela Erstic.
Įtvirtindamas FPOe, kaip prieš isteblišmentą nukreiptos partijos, įvaizdį, 55 metų H. Kicklis rinkimų kampaniją vykdė su tokiais šūkiais kaip „Drąsiai bandykite ką nors nauja“. Prieš pat rinkimus partijos populiarumas buvo 27%.
9 mln. gyventojų turinčioje Austrijoje balsuoti gali daugiau kaip 6,3 mln. žmonių.
„Tai lemiami rinkimai“, – AFP sakė žydiškų ir lenkiškų šaknų turinti 74 metų austrų pensininkė Rachel Schwarzboeck.
Ji teigė nebalsuosianti už buvusių nacių įkurtą FPOe.
„Nenoriu, kad Austrijoje valdžioje būtų nacių režimas“, – sakė ji.
„Šįkart kitaip“
FPOe pirmą kartą į vyriausybę ji pateko 2000 m., valdant konservatoriams; tuomet dėl to kilo dideli protestai, o Briuselis paskelbė sankcijų.
„Šįkart bus kitaip, šįkart būsime pirmi. Šįkart mums pavyks“, – penktadienį mitinge prie Vienos pagrindinės katedros pareiškė H. Kicklis.

Savo kalboje jis vėl kritikavo Europos Sąjungos sankcijas Rusijai, propagavo kraštutinių dešiniųjų „remigracijos“ koncepciją, pagal kurią būtų išvaromi nesiintegravę neeuropietiškos etninės kilmės žmonės, taip pat piktinosi darbą baigiančia vyriausybe.
Per praėjusius visuotinius rinkimus 2019 m. konservatorių OeVP rėmė daugiau kaip 37% rinkėjų, bet vėliau valdančiųjų populiarumas smuko.
„Ne žmonių kancleris“
K. Nehammeris ne kartą sakė, kad nesutiktų dirbti vadovaujant H. Kickliui, vadinančiam save būsimuoju „žmonių kancleriu“. Taip praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje buvo vadinamas ir Adolfas Hitleris.
H. Kickliui tapti kancleriu galėtų sutrukdyti OeVP vadovaujama trijų partijų koalicija su socialdemokratais, kurių populiarumas yra kiek didesnis nei 20%, ir dar viena partija, liberalia NEOS.
VERSLO TRIBŪNA
Jei OeVP, kuri vyriausybėse dalyvauja nuo 1987 m., laimės daugiausiai vietų parlamente ar pasirodys beveik taip pat kaip FPOe, būtų įmanoma koalicija su kraštutiniais dešiniaisiais kaip su jaunesniąją partnere, svarsto analitikai.
Abiejų partijų pažiūros sutampa daugeliu klausimų, o bendraujant su H. Kickliu būtų galima surasti kūrybiškų sprendimų, AFP sakė Andreas Eislis iš Jacques'o Delors'o instituto.
Abi ankstesnės OeVP ir FPOe vyriausybės gyvavo trumpai.
Paskutinė tokia vyriausybė, kuriai vadovavo tuometinis OeVP lyderis Sebastianas Kurzas, žlugo dėl FPOe korupcijos skandalo 2019 m., po pusantrų metų darbo.