Verslo aplinka
Verslo aplinka
Verslo aplinka
Verslo aplinka
Verslo aplinka
2024-09-18 16:09

Lietuva šiemet planuoja Ukrainai perduoti paramos dar už 40–50 mln. Eur

Laurynas Kasčiūnas, krašto apsaugos ministras. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Laurynas Kasčiūnas, krašto apsaugos ministras. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Šiemet Lietuva planuoja Ukrainai perduoti karinės paramos dar už 40–50 mln. eurų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas.

Trečiadienį uždarame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje jis pateikė naujausią informaciją apie Ukrainai skiriamą karinę paramą.

Krašto apsaugos ministro duomenimis, šiais metais Lietuva Ukrainai jau yra suteikusi paramos už 153 mln. Eur.

Dar numatoma 10 mln. Eur prisidėti prie raketinių dronų „Palianycia“ sistemos gamybos Ukrainoje, patiekti radarų, išminavimo įrangos, artimojo nuotolio oro gynybos sistemų.

„Ieškome rinkoje artimojo nuotolio oro gynybos sistemų, kurias galima nupirkti ir perduoti. Tokiu atveju nereikia iš savo resursų atiduoti“, – akcentavo L. Kasčiūnas.

Anot jo, teikiant paramą Ukrainai vadovaujamasi trimis svarbiausiais principais – kuo mažiau naudoti Lietuvos kariuomenės pajėgumus, o jeigu jie paimami, kuo skubiau kompensuoti, planuoti ukrainiečių poreikį į ateitį ir skatinti lietuviškos gynybos pramonės kūrimąsi.

Kaip pavyzdį L. Kasčiūnas minėjo lietuviškų dronų gamybą.

„Įvedame kriterijų, kad turite pereiti Ukrainos radijo elektroninės kovos testą. Dronų įmonės važiuoja į Ukrainą, poligoną, testuojasi. Mūsų atveju pirmojo testo neįveikė nė viena įmonė, vieni dronai išvis nepakilo, kiti buvo nujamminti (sutrikdyti elektroninės kovos priemonėmis – BNS). Ukrainiečiai surašė rekomendacijas, ką padaryti, įmonės investavo, per mėnesį patobulino savo technologijas ir liepos antroje pusėje nuvažiavo, tuomet iš šešių įmonių penkios perėjo (testą – BNS)“, – sakė krašto apsaugos ministras.

„Ukrainiečiai sureitingavo įmones, pagal tai mes pasirašėme sutartis, ir jau paskutinę rugsėjo savaitę pirmi pagaminti dronai turėtų būti mūsų rankose. Mes juos vešime į Ukrainą. Pratestuotus dronus užpirkome ir mūsų kariuomenei“, – teigė jis.

Lietuva yra įsipareigojusi kasmet karinei pagalbai Ukrainai skirti mažiausiai 0,25% savo bendrojo vidaus produkto (BVP). Šiuo metu tai sudaro apie 190 mln. Eur.

Nuo Rusijos agresijos pradžios 2022 metų vasarį Lietuva Ukrainai jau skyrė 2% BVP.

Žitomiro reabilitacijos centro rekonstrukcijai – 4 mln. Eur

Lietuva taip pat reguliariai prisideda prie Ukrainos atstatymo.

Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad Lietuva prisidės prie Ukrainoje esančios Žitomiro reabilitacijos centro rekonstrukcijos.

Šiuo projektu papildytas dar birželį priimtas Vyriausybės nutarimas, kuriuo nuspręsta prisidėti prie kelių reabilitacijos centrų tvarkymo.

Žitomiro reabilitacijos centro rekonstrukcijai planuojama skirti iki 4 mln. Eur. Projektų įgyvendinimui iš viso bus skirta 15 mln. Eur.

Dnipro valstybinės universitetinės ligoninės nugaros smegenų traumų reabilitacijos centro rekonstrukcijai numatyta skirti iki 2,5 mln. Eur, „Unbroken“ Lvivo miesto reabilitacijos centro padalinio rekonstrukcijai – iki 5,6 mln. Eur, 1,5 mln. Eur – institucijų ir organizacijų, vykdančių reabilitaciją ir reintegraciją, veiklai stiprinti. Apie 1,3 mln. Eur planuojama skirti projektų įgyvendinimui administruoti.

Šiuos darbus planuojama atlikti per dvejus metus, išskyrus projektus, kurie iš dalies ar pilnai finansuojami Krašto apsaugos ministerijos įnašo lėšomis. Jų įgyvendinimo trukmė – trys metai.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

52795
130817
52791