Pabradėje atidarytas pirmasis kontrmobilumo priemonių parkas
Papildyta Lauryno Kasčiūno, kariuomenės vado generolo Raimundo Vaikšnoro komentarais, paaiškinimu, kokios yra skirtingos kontrmobilumo priemonės.
Generolo Silvestro Žukausko poligone ketivrtadienį pristatytos rezervinės kliūties – kelio blokavimo – elementai ir kontmobilumo priemonėmis pildomas inžinerinių priemonių parkas. Pristatyme dalyvavo krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas ir kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras.
Ministras Laurynas Kasčiūnas parko atidarymo iškilmėse akcentavo tokių priemonių efektyvumą.
„Kontrmobilumas yra gynybos integrali dalis. Norint gintis efektyviai, reikia tą sistemą sukurti. Tą mes ir darome“, – kalbėjo ministras.
„Kontrmobilumo priemonių dėka bus didinamas atgrasomasis ir gynybinis valstybės potencialas ir valstybės sienų su Rusija bei Baltarusija saugumas. Agresijos atveju jos leistų blokuoti ir pristabdyti priešiškų valstybių veiksmus, nukreiptus prieš Lietuvą“, – anksčiau pranešime rašė Krašto apsaugos ministerija.
Skaičiuojama, jog viename parke esančių priemonių pakaktų užtverti maždaug šešis–aštuonis galimus priešo priartėjimo kelius, priklausomai nuo kelio pločio ir dangos.
„Žinant, kur istoriškai judėjo kariuomenės, mes žinome kur yra „butelio kaliukai“, kur yra vietovės ir ten mes ir akcentuojamės“, – kalbėjo kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras.
Liepos pabaigoje Vyriausybė pritarė dalies kontrmobilumo priemonių įgyvendinimui, tarp jų – kontrmobilumo priemonių parkų steigimui, kliūtims keliuose, medžių ruožams, melioracijos griovių atstatymui, konstrukcijų sprogmenims po tiltais įrengimui.
Planuojama iki kitų metų balandžio 1-osios įrengti kontrmobilumo priemonių parkus Lietuvos kariuomenės nustatytose vietose, esančiose prie sienos su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi.
L. Kasčiūno teigimu, karinės invazijos atveju, priešo pajėgoms prireiktų kur kas daugiau laiko ir resursų siekiant pašalinti inžinerines kliūtis, o tai suteiktų daugiau laiko pasiruošti gynybai.
Iš viso bus įrengti 27 parkai, jie bus užpildyti tokiomis inžinerinėmis kontrmobilumo priemonėmis kaip „drakono dantys“, surenkami „ežiai“, „ispaniški arkliai“ ir kelio užtvarai. Ministerija planuoja iki metų pabaigos minėtų priemonių kariuomenei perduoti už daugiau nei 4 mln. Eur. Taip pat planuojama įsigyti dar „drakono dantų“ už maždaug 2,5 mln. Eur.
Priemones pristačiusio Mantauto Šuto, kariuomenės Kovinės inžinerijos kuopos vado, teigimu, „ispaniški arkliai“ – mobili ir lengvai surenkama užtvara, paprastai turinti kryžiaus formą, dažniausiai gaminama iš medžio ar metalo. Jie trukdo transporto priemonių judėjimui, o priešui reikia skirti laiko ir išteklių jiems pašalinti.
Tuo metu „drakono dantys“ – piramidės formos betoninės kliūtys, skirtos sustabdyti karines transporto priemones, ypač tankus, jos išdėstomos zigzagais arba linijomis, glaudžiai vieni prie kitų, kad būtų sunku išardyti.
Lengvai, dviejų karių, be papildomų įrenginių, surenkami „ežiai“ skirti neleisti karinei technikai judėti kietu paviršiumi.
Įrengtos kliūtys, anot kariuomenės atstovų, yra veiksmingiausios, kuomet jos yra įrengiamos kartu su minomis. Pastarosioms įsigyti bus skiriama daugiausia lėšų.
Taip pat suplanuotos ir kitos kontrmobilumo priemonės: melioracinių griovių gilinimas, medžių alėjų formavimas palei kelius ir esamų miškingų vietovių išlaikymas iki 20 kilometrų atstumu nuo sienos bei aplink magistralinius ir krašto kelius, Nemuno brastų įtvirtinimas pasienyje su Rusija ir kiti pajėgumai.
Per trejus metus kontrmobilumo priemonėms ir infrastruktūros pritaikymui planuoja skirti apie 17,5 mln. eurų.
Ministerijos teigimu, Lietuva derina pastangas kontrmobilumo srityje su kaimyninėmis valstybėmis.
KAM duomenimis, kontrmobilumo priemonėms per artimiausią dešimtmetį gali reikėti 600 mln. Eur.
Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos vadovai yra pasirašę laišką, kuriame ragina Europos Sąjungą įrengti gynybos liniją palei bloko rytinę sieną su Rusija ir Baltarusija, saugantis nuo karinių ir hibridinių grėsmių, kurias kelia šios valstybės.
