„Politico“: derybininkai sutarė dėl kandidatūrų į aukščiausius ES postus

Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė. Zhao Dingzhe („Xinhua“/„Scanpix“) nuotr.

Šeši Europos Sąjungos (ES) derybininkai sutarė dėl Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leyen, buvusio Portugalijos premjero Antonio Costos ir estų ministrės pirmininkės Kajos Kallas kandidatūrų į aukščiausius Bendrijos postus, antradienį pranešė šaltiniai, kuriuos cituoja leidinys „Politico“.

Anot jų, U. von der Leyen turėtų antrą kadenciją dirbti EK vadovės poste, A. Costai numatyta Europos Vadovų Tarybos pirmininko vieta, o K. Kallas turėtų tapti ES diplomatijos vadove.

Sprendimą priėmė šeši derybose dalyvavę aukšto rango ES šalių pareigūnai: Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis ir Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas (Europos liaudies partija), Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Socialistai), Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte (liberalai).

Kol kas tai nėra galutinis sprendimas. Ketvirtadienį Briuselyje vyks ES vadovų susitikimas. Jame valstybių ir vyriausybių vadovams bus pateiktos šios kandidatūros, kurias jie turės patvirtinti.

Vienas iš „Politico“ kalbintų pareigūnų sakė, kad Italijos ministrei pirmininkei Giorgiai Meloni nepatiks, kad ji nebuvo pakviesta į šias užkulisines derybas. Vis dėlto tikėtina, kad Italija gaus įtakingą portfelį būsimoje Europos Komisijoje.

„Po šių derybų, kai rastas sutarimas, Europos Vadovų Taryba turėtų lengvai patvirtintini kandidatūras“,– teigė vienas ES pareigūnas.

Vokietijos krikščionių demokratų vadovas Friedrichas Merzas patvirtino lyderius pasiekus susitarimą prieš savo partijos, kuriai priklauso U. von der Leyen, posėdį.

„Tai geras sprendimas, jis atspindi rinkėjų valią“, – sakė jis.

Tačiau Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas po to, kai antradienį pasirodė ši žinia, socialiniame tinkle parašė, kad susitarimas, kurį „Europos liaudies partija sudarė su kairiaisiais ir liberalais, prieštarauja viskam, kuo buvo grindžiama Bendrija. Užuot integravęs, jis sėja susiskaldymo sėklą. Aukščiausi ES pareigūnai turėtų atstovauti kiekvienai valstybei narei, o ne tik kairiesiems ir liberalams!“

Ypač daug aistrų kelia liberalų, taigi K. Kallas, postas. Liberalai prarado savo pozicijas šios kadencijos Europos Parlamente ir liko ketvirta frakcija EP. Treti – konservatyvioji Europos krikščionių reformuotųjų frakcija (ECR). G. Meloni teigia, kad kraštutiniai dešinieji turi teisę į aukštą postą Bendrijoje.

Tiesa, svarstant aukščiausiu postus Bendrijoje, nebūtinas vienbalsis sutarimas. Reikia bent 15-kos lyderių pritarimas.

O U. von der Leyen, net jeigu jos kandidatūrai ir pritartų ES lyderiai, dar turės pritarti ir europarlamentarai. Jai reikės 361 balso EP iš 720 balsų.

0 Komentarai