G. Nausėda metiniame pranešime ragina problemas spręsti nelaukiant krizių, vengti skaldymosi
Papildyta paskutiniu skirsniu
„Niekada Lietuvoje nebuvo sukuriama tiek materialinės gerovės. Niekada modernios Lietuvos valstybės balsas taip garsiai neskambėjo tarptautinėje erdvėje. Niekada mūsų šalis neturėjo tiek konkrečių saugumo garantijų, patvirtintų ne tik Briuselyje, Vašingtone, Madride, bet ir Vilniuje“, – antradienį Seime skaitydamas metinį pranešimą sakė valstybės vadovas.
Anot jo, nepaisant to, kad pavyko atlaikyti koronaviruso pandemijos, energetikos kainų ir nelegalios migracijos išbandymus, negalima visą dėmesį telkti į gaisrų gesinimą, ignoruojant pamatines jų priežastis.
„Nacionalinio saugumo, teisėtvarkos, socialinės politikos, sveikatos apsaugos, švietimo, transporto ir daugelio kitų sričių iššūkius turime spręsti anksčiau, nei jie įgauna kritinį mastą“, – teigė prezidentas.
„Anksčiau, nei pradeda griūti tiltai. Anksčiau, nei Vilniaus gatves užplūsta traktoriai. Anksčiau, nei kyla streikuoti neapsikentę mokytojai. Anksčiau, nei darbą masiškai palieka teisėjai, prokurorai ar policijos pareigūnai. Anksčiau, nei desperatiškų veiksmų griebiasi artimųjų slaugos palaužti žmonės“, – kalbėjo jis.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2588?placement=
G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad nebegalima „toliau dirbtinai dalinti, skaldyti ir rūšiuoti Lietuvos“.
„Neturi būti pirmos, antros ar trečios Lietuvos. Negalime nurašyti ištisų šalies regionų ar žmonių grupių kaip niekam nereikalingo balasto. Negalime įsivaizduoti, kad bendravimas su Lietuvos žmonėmis – tai tik proginis kalėdojimas“, – pareiškė jis.
Valstybės vadovo teigimu, taip pat būtina atsispirti pagundai užsidaryti socialiniuose burbuluose ir kaltinti vieni kitus.
„Mes turime kalbėtis, įsiklausyti ir ieškoti bendro sutarimo. Būtent nuoširdus dialogas yra stipresnės ir saugesnės, taip pat pagarba žmogui grįstos valstybės pagrindas“, – kalbėjo jis.
Paskutiniame pirmos kadencijos metiniame pranešime G. Nausėda vadovas akcentavo piliečių solidarumą ir valstybės pagalbą.
„Mums reikia tokios valstybės. Valstybės, kuri solidariai kurtų ir dalintųsi gerove, o ne ją selektyviai kreiptų keliems išrinktiesiems. Valstybės, kuri atsisuktų į žmones – pirmiausia tuos, kuriems reikia pagalbos ir paramos“, – sakė jis.
„Tik šį tikslą pasiekę, galėsime pasitelkti visą šalies – visų jos žmonių – potencialą. Tada nereikės stebėtis, kad iš kartos į kartą perduodamas skurdas, nusivylimas ir nepasitikėjimas valstybės institucijomis. Nereikės stebėtis, kad rinkėjai balsuoja ne taip. Palaiko ne tuos. Arba visai nebalsuoja“, – tvirtino prezidentas.
Mokytojų algos auga per lėtai
G. Nausėda metiniame pranešime taip pat teigė, kad mokytojų atlyginimai Lietuvoje auga per lėtai, o Vyriausybė tai mėgina glaistyti manipuliuodama skaičiais.
„Mokytojų nusivylimo, kuris jau ilgą laiką rusena vis išsiverždamas į paviršių, seniai nebeveikia burtažodžiai apie profesijos prestižą“, – sakė šalies vadovas.
„Vyriausybės manipuliacijos etatais ir statistiniais vidurkiais, bandant užmaskuoti pernelyg lėtą pedagogų atlyginimų kilimą, tik dar labiau didina įtampą“, – pridūrė jis.
G. Nausėda sakė, kad dabartinė Lietuvos švietimo sistemos būklė jo netenkina daugeliu aspektų.
„Trūksta atsakingų – ne tik formaliai, bet ir faktiškai – asmenų“, – pareiškė prezidentas.
Pasak jo, pastaruoju metu buvo proga įsitikinti, kad švietimo permainos turi būti itin kruopščiai planuojamos.
„Tiek bendrojo ugdymo programų atnaujinimai, tiek ir nauji valstybinio brandos egzamino tarpiniai atsiskaitymai atnešė nepaprastai daug chaoso ir sumaišties. Daugelis moksleivių, kaip ir jų tėvų, pasijuto tapę situacijos įkaitais“,– kalbėjo šalies vadovas.
„Užvis blogiausia, kad valdančiajai daugumai pasirodė tinkama švietimo laivą vidury audros palikti be vairininko“, – pridūrė jis.
Lietuvoje daugiau nei du mėnesius nėra paskirta nuolatinio švietimo ministro. Balandį atsistatydinus Gintautui Jakštui, premjerė Ingrida Šimonytė naują Radvilės Morkūnaitės-Mikulėnienės kandidatūrą prezidentui pateikė praėjusią savaitę.
Daugiau galių savivaldai
G. Nausėda taip pat paragino daugiau galių švietimo srityje perduoti savivaldai.
VERSLO TRIBŪNA
Ateinančiais metais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pristatys naują savitarnos platformą, kuri taps pirmuoju nuosekliai planuojamo skaitmenizacijos proceso etapu. Tam, kad kiekvienam būtų patogiau ir paprasčiau naudotis skirtingomis VMI paslaugomis, naujasis savitarnos portalas kuriamas remiantis vartotojų patirtimi bei atsižvelgiant į gyventojų bei verslo poreikius.
Pastaruoju metu Lietuvos mažmeniniai investuotojai įmonių obligacijas vertina kaip vieną patraukliausių finansinių instrumentų. „Nasdaq Baltic“ birža šiemet fiksavo rekordinį obligacijų rinkos aktyvumą – didžiausią per tris dešimtmečius. Baltijos šalių vertybinių popierių ekosistemoje matomi akivaizdūs procesai – regiono įmonės vis labiau suvokia obligacijų teikiamas finansavimo galimybes, taip pat auga investuotojų supratimas apie obligacijas kaip investicinį instrumentą.
Po COVID-19 pandemijos pasaulinė medienos pramonė patyrė reikšmingų pokyčių – brango žaliavos, o gaminių maržos smarkiai sumažėjo. Medienos rinkos pokyčiai Lietuvos UAB „LTF Group“ paskatino strateginiams pokyčiams. Ilgus metus gaminusi konstrukcinę ir kalibruotą medieną, bendrovė nusprendė žengti į aukštesnės pridėtinės vertės segmentą ir pradėjo gaminti termiškai modifikuotą medieną (termomedieną).
Šiemet pakuočių tvarkymo srityje įvyko esminis pokytis: nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pakeitimai. Pagal juos gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo taršos mokesčio tik už tą kombinuotų, plastikinių ir PET pakuočių atliekų kiekį, kuris buvo perdirbtas. Anksčiau gamintojams ir importuotojams užtekdavo pasiekti minimalias sutvarkymo užduotis, o už likusį kiekį mokėti nereikėjo. Nuo šių metų pradžios situacija kardinaliai pasikeitė: už kiekvieną neperdirbtą toną tenka mokėti taršos mokesčius.
Pasak jo, mokyklų tinklo pertvarka rodo, jog vietos valdžios geriau supranta konkrečių regionų specifiką ir poreikius.
„Šioje srityje ministerijos iš viršaus į apačią diktuojami formalūs kiekybiniai kriterijai neatspindi nei realaus regiono poreikio, nei šiuolaikinių kokybiško ugdymo galimybių“, – sakė šalies vadovas.
Jo teigimu, savivaldybės yra pajėgios priimti ir tikslesnius, ir sąžiningesnius sprendimus.
„Bandymai nacionaliniu lygmeniu sureguliuoti net ne atskirų mokyklų, o klasių dydžius veda priešinga – nepagarbos ir nepasitikėjimo – kryptimi“, – kalbėjo prezidentas.
Vyresnių žmonių teisės turėtų būti apibrėžtos įstatymu
Anot G. Nausėdos, senstant Lietuvos visuomenei reikalingas atskiras įstatymas vyresnių žmonių teisėms apibrėžti bei didesnės paskatos šeimoms, auginančioms vaikus.
„Turime jau dabar ruoštis ir, manau, atskiru įstatymu apibrėžti vyresnio amžiaus asmenų teises bei jiems skirtos politikos principus ir įsipareigojimus“, – teigė G. Nausėda.
Šalies vadovas neįvardijo, kas tokiame įstatyme galėtų būti įtvirtinta, tačiau teigė, jog ateityje vis daug dėmesio bus privalu skirti ilgalaikei senjorų priežiūrai.
Savo kasmetiniame kreipimesi į parlamentą G. Nausėda pabrėžė būtinybę Lietuvoje mažinti socialinę atskirtį, pasirūpinti jautriausiomis visuomenės grupėmis.
Pasveikinęs susitarimą didinti pensijas sparčiau nei auga vidutinis darbo užmokestis bei pažymėjęs, jog vidutinė pensija jau sudaro beveik 50% buvusio darbo užmokesčio, prezidentas teigė, jog pensijas reikės didinti ir ateityje.
Ragina Lietuvą padaryti „draugiškiausia šeimai valstybe“
Metiniame pranešime G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad visuomenės senėjimą lemia mažas gimstamumas, todėl Lietuvoje reikėtų didesnio dėmesio draugiškai šeimos politikai.
„Nors vis daugiau lietuvių grįžta iš emigracijos, to vis dar nepakanka ilgalaikei tendencijai atsverti. Todėl Lietuva gali ir turi tapti šeimai draugiškiausia valstybe“, – pareiškė prezidentas.
„Turime gerokai aktyviau prisidėti prie vaikus auginančių šeimų gerovės“, – teigė jis.
G. Nausėdos teigimu, vaikus auginančias šeimas svarbu skatinti ne tik didinant vaiko pinigus, bet ir numačius papildomas finansines paskatas, kurios priklausytų nuo globojamų vaikų skaičiaus.
„Valstybės interesas – kad vaikų tėvai ir globėjai gautų jiems reikiamas paslaugas ir galėtų daugiau užsidirbti“, – sakė prezidentas.
G. Nausėda akcentavo, jog būsto prieinamumo šeimoms iššūkius spręstų strateginė būsto politikos darbotvarkė, kuri atsižvelgtų į poreikį tiek didžiuosiuose miestuose, tiek ir regionuose.
Kariuomenė per lėtai pildosi kariais profesionalais
Prezidentas taip pat sakė, kad karių profesionalų skaičius Lietuvoje auga pernelyg lėtai, dėl to tebestringa kariuomenės komplektacija.
Pasak jo, nepaisant Lietuvos pasiekimų gynybos srityje, profesinės karo tarnybos karių skaičius per ketverius metus išaugo tik 6%.
„Kariuomenės komplektacija vis dar stringa ir atsilieka nuo keliamų tikslų“, – antradienį Seime skaitydamas metinį pranešimą sakė šalies vadovas.
„Turime dar daugiau dėmesio skirti ne tik aktyviajam rezervui rengti, bet ir profesinės karo tarnybos patrauklumui didinti, karių ir karininkų socialinėms garantijoms“, – kalbėjo jis.
Šiuo metu Lietuvos kariuomenė tarnauja beveik 12.000 profesinės karo tarnybos karių, rodo naujausi Krašto apsaugos ministerijos duomenys.
Ką prezidentas sakė ekonomikos, finansų ir su verslu susijusiais klausimais, galite skaityti čia.
Prezidentas G. Nausėda antradienį Seime skaitė savo penktąjį metinį pranešimą.
Konstitucija numato, kad šalies vadovas metiniame pranešime apžvelgia šalies padėtį, Lietuvos vidaus ir užsienio politiką.
Tai paskutinis G. Nausėdos metinis pranešimas šią kadenciją, tačiau gegužę jis buvo perrinktas prezidentu dar penkeriems metams.
