Prezidentas kritikuoja valdančiuosius dėl „palaidotos“ mokesčių reformos
Antradienį Seime skaitydamas savo penktąjį metinį pranešimą prezidentas nemažai dėmesio skyrė šalies saugumo užtikrinimui ir gynybos stiprinimui. Šiame kontekste jis užsiminė ir apie krašto apsaugos finansavimo didinimo būtinybę – nuo šiųmetinių 2,7% bendrojo vidaus produkto (BVP) iki 3% ir dar daugiau artimiausiais metais.
O pastarasis tikslas, kaip ir kitų svarbių sričių finansavimas, anot G. Nausėdos, „neišvengiamai atsiremia į mokesčių klausimą – tiek didesniam gynybos finansavimui, tiek ir kitoms būtinosioms reikmėms reikalingos lėšos, kurių galime skolintis arba, kas yra gerokai tvariau, papildomai surinkti į valstybės biudžetą“.
Prezidentas pasidžiaugė, kad perskirstymas per biudžetą per penkerius metus išaugo nuo 30% iki 33% BVP.
embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/2588?placement=
„Žvelgiant istoriškai, tai – reikšmingas pasiekimas. Tuo pat metu valstybės skola išliko mažesnė nei 40%. Sėkminga anticiklinė politika ne tik lėmė tęstinį ekonomikos augimą, bet ir apsaugojo mokesčių bazę“, – konstatavo jis.
Kalbėdamas apie gynybos finansavimo didinimą valstybės vadovas atkreipė dėmesį, kad kalbant apie tai „pirmąja kregžde tapo bankų solidarumo mokestis“.
„Gynybos finansavimas didinant įmonių pelno mokesčio tarifą – dar vienas teisingas sprendimas, dėl kurio pavyko susitarti, kaip ir dėl akcizų tabakui ar alkoholiui padidinimo“, – nurodė prezidentas.
Jis sveikino tai, kad valdantieji, priimdami Gynybos fondo įstatymą, kuriuo yra didinamas krašto apsaugos finansavimas, atsisakė planų didinti pridėtinės vertės mokestį, taip pat nedidino naštos dirbantiems individualiai pagal verslo liudijimus bei „nekišti rankos į savivaldos kišenes“.
„Tačiau akcizų kurui tvirtinimas Seime parodė ryškų susiskaldymą. Tai reiškia, kad klausimas buvo neišdiskutuotas, o galutinis sprendimas – neišbaigtas“, – sakė G. Nausėda.
Praėjusią savaitę Seimo priimtas Gynybos fondo įstatymų paketas jau pasiekė prezidentūrą. Iki šios savaitės pabaigos valstybės vadovas turi apsispręsti, pasirašyti ar vetuoti šiame pakete esančius įstatymus, tarp jų – ir dėl akcizo degalams padidinimo.
Metiniame pranešime prezidentas pastebėjo, kad vis dar stokojama „realių pastangų siekti didesnio pajamų apmokestinimo progresyvumo“.
„Aukštų pajamų mokesčių tarifai negali ir toliau priklausyti nuo veiklos formos. Tai atveria kelią dideliam mokestiniam neteisingumui. Nukenčia ir valstybės biudžetas“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Todėl tenka apgailestauti, kad šios kadencijos Vyriausybė galutinai palaidojo mokesčių reformą, kuri iš tiesų galėjo tiek užtikrinti didesnį sistemos teisingumą, tiek ir atnešti papildomų biudžeto pajamų. Jau girdėjome, kaip šis uždavinys, bandant nusiplauti atsakomybę po ketverių sugaištų metų, lengva ranka perkeliamas kitos kadencijos Seimui“, – pridūrė jis.
Prezidentas pripažino, kad „mokesčių sistemos reforma išties galėtų tapti vienu iš svarbiausių Seimo rinkimų klausimų“. Bet ragino politikus nepamiršti, kad šiuo klausimu „visi žaidžiame vienoje komandoje – už vieną, nedalomą Lietuvą“.
Metiniame pranešime valstybės vadovas skyrė dėmesio ir kitiems su ekonomika, finansais, socialiniais reikalais ir verslu susijusiems klausimams.
G. Nausėda paragino neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) artinti prie minimalios mėnesio algos (MMA) ir ilgainiui sulyginti šiuos du rodiklius, nepamiršti nuosekliai didinti pensijas, skirti didesnį finansavimą kelių infrastruktūrai, rūpintis geležinkeliais, įsteigti smulkiojo verslo ombudsmeno pareigybę, stiprinti energetinę nepriklausomybę, skatinti tvarų ūkio augimą, padėti inovatyviam verslui ir startuoliams.
Prezidentas pasidžiaugė pakeistu konstituciniu Fiskalinės drausmės įstatymu, suteikusiu savivaldybėms daugiau skolintis, taip pat „laisvės investuoti ir kurti gerovę žmonėms“. Tačiau kartu jis paragino skirti daugiau dėmesio savivaldos savarankiškumo didinimui, ypač sprendžiant su švietimu ir sveikatos apsauga susijusius klausimus.
Visą prezidento metinį pranešimą galima perskaityti ČIA.
