J. Stoltenbergas: NATO tariasi dislokuoti daugiau branduolinių ginklų
Tai jis sakė interviu britų laikraščiui „The Telegraph“.
Kalbėdamas NATO būstinėje Briuselyje J. Stoltenbergas ragino NATO šalis pademonstruoti savo branduolinį arsenalą ir pridūrė, kad tarp Aljanso narių vyksta konsultacijos dėl branduolinių ginklų perkėlimo iš saugyklų į parengties režimą.
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas nuo invazijos į Ukrainą 2022 m. vasarį pradžios ne kartą grasino branduoliniais ginklais tiek Kyjivui, tiek Vakarams.
„(Branduolinis) skaidrumas padeda perduoti tiesioginę žinią, kad mes, žinoma, esame branduolinis aljansas, – sakė J. Stoltenbergas. – NATO tikslas, žinoma, yra pasaulis be branduolinių ginklų, bet kol egzistuoja branduoliniai ginklai, mes išliksime branduoliniu aljansu, nes pasaulis, kuriame Rusija, Kinija ir Šiaurės Korėja turi branduolinių ginklų, o NATO – ne, yra pavojingesnis pasaulis.“
Anot „Kyiv Independent“, J. Stoltenbergo komentarai atkartoja Baltųjų rūmų vyresniojo ginklų kontrolės direktoriaus Pranay Vaddi neseniai išsakytus teiginius, kad didėjant Kinijos, Rusijos ir kitų priešininkų keliamai grėsmei, Jungtinėms Valstijoms gali tekti padidinti strateginių branduolinių ginklų dislokavimą.
„Jei priešininkų arsenalai nepasikeis, artimiausiais metais galime pasiekti tokį tašką, kai reikės padidinti dabartinį dislokuotų ginklų skaičių, – birželio 8 d. sakė P. Vaddi. – Jei prezidentas priims tokį sprendimą, turime būti visiškai pasirengę jį vykdyti. Jei ta diena ateis, bus nuspręsta, kad reikia daugiau branduolinių ginklų, kad atgrasytume priešininkus ir apsaugotume Amerikos žmones, mūsų sąjungininkus ir partnerius.“
J. Stoltenbergas taip pat įspėjo apie grėsmę, kurią kelia Kinija, toliau plėtojanti savo branduolinių ginklų arsenalą.
„NATO gali susidurti su tuo, su kuo dar niekada nebuvo susidūrusi, t. y., su dviem branduolinę galią turinčiomis potencialiomis priešininkėmis – Kinija ir Rusija. Žinoma, tai turi pasekmių“, – sakė J. Stoltenbergas, turėdamas omenyje skaičiavimus, kuriuose minima, kad iki 2030 m. Kinija gali turėti iki 1.000 branduolinių kovinių galvučių.
