o kas tave išmetė iš Sodros?

Kaupiančiųjų teisės yra apibrėžtos kaupimo sutartyse. Jei jose nėra numatytas atsiėmimas kada panorėjus, tai jie tokios teisės neturi. Tokiu atveju visiškai nesvarbu, kad tai "žmonių pinigai". (Jau anksčiau esu davęs analogo pavyzdį: Šiaulių banko siūlomą "Terminuotą indėlį Plius". Jo negali atsiimti kada panorėjęs iki termino pabaigos, nors indėlyje yra tavo pinigai).

Lietuvių kalbos komisija :D :D

PS taip pat pensiju fondu investicinis prieaugis per visa si laikotarpi daug mazesnis uz atlyginimu ir Sodros pensiju augima.

O ką tas prieaugis turi bendro su kaupimo 2PF taisyklėmis? Jose radote kažkokią išlygą, siejančią kaupiamų pensijai (!) pinigų paėmimą su investicinio prieaugio tempais?

Su taisyklemis viskas butu ok jei dizioji zmoniu dauguma nebutu prievarta suvaryti i antros pakopos pensiju fondus, bet kai suvaro prievartiniu budu o po to teigia kad taisykles neleidzia atsiimti tai cia jau labai negerai

"Jokios prievartos nebuvo" (c) Šimonytė. Ir aš su tuo nenoriai sutinku. Buvo smegenų plovimas - taip, buvo, ir dar koks. Man siūlė kiekviename žingsnyje. Bet yra toks žodis - ne. Ištari jį ir žiūri, kas bus. Jei atsikabina, tada kokia čia prievarta. O jei negali pasakyti ne, na sutikime, tai valios trūkumas, nepasitikėjimas savimi, bet ne prievarta.

Kaip tai ka bendro - mazas investicinis prieaugis aiskiai parodo, jog kaupimas kaupianciajam nera efektyvus, o Jusu minimos taisykles iseiti is kaupimo, net metai is metu matant, kad jis neefektyvus, galimybes nenumato. Kaupiantysis pats turi tureti teise pasirinkti, ka jis nori daryti su savo sukauptais pinigais, dabar gi gaunasi, kad uztikrinami tik fondu interesai - jiems kone priverstinai atvedami nauji klientai, uz veiklos efektyvuma fondai neatsakingi, o klientai iseiti neturi teises.

o ka jus manote apie tai kai pagal nutylejima sodroje itraukia automatiskai nebent pats eini i sodros sitema ir atsisakai. jei nespeji atsisakyti tai esi i liuna itraukiamas visam gyvenimui? Cia nera jokios prievartos?

Tokią teisę (kada nori išeiti iš fondo ir kaip nori elgtis su SAVO pinigais) suteikia kaupimas III pakopos PF. Norint tokias teises turėti ir kaupti tik SAVO pinigus, reikėjo/reikia ten ir kaupti. T.y. nelįsti į ten (2PF), kur ir tokios teisės nesuteikiamos, ir pinigai ne visiškai "savo" (nes iki 2018 m. į jį buvo pervedami Sodros pinigai, o po to - "savo" plius biudžetiniai). Beje, tais 2018 m visi nusivylusieji tuo kaupimu 2PF galėjo išeiti iš jo, grįždami su visa sankaupa į Sodrą (NB! ne į savo kišenę, bet į Sodrą!). Tais metais "valstiečių" buvo pakeista įmokų į 2PF tvarka: likusieji arba naujai įėjusieji į juos žinojo kur eina - tatai reglamentavo taisyklės. Jei kas neskaitė taisyklių, bet ėjo aklai, tikėdamasis kažko, ko nebuvo žadama, tai...kaip sakoma, "durnių ir bažnyčioje muša".

Jus ten nuvarė prievarta? Tai reikėjo (tebereikia!) kreiptis į prokuratūrą. Manęs štai prievarta niekas nevarė, pats parašiau prašymą 2004 (ar 2005?) m. Ir pats, be prievartos, nusprendžiau "nesugrįžti" su 2PF sankaupomis į Sodrą 2018 m., kai buvo leista tai padaryti (nes pačios Sodros skaičiuoklė rodė, kad sugrįžus mano Sodrinė pensija padidėtų ~3 kartus mažesne suma, nei tuo metu išsiėmus anuitetą). Likau ir esu iki šiol - ir nesigailiu.

Aciu, supratau Jusu nuomone. Vadinasi fondai tikrai nera atsakingi, kad kaupianciuju lesos augtu. Puikus, galima sakyti tobulas verslas (nauji klientai atvedami automatiskai, nors klientai ir mato, kad ju pinigai tvarkomi neefektyviai, turi iki pensijos kenteti, bet net ir tuomet dazniausiai negali atsiimti sukauptu lesu iskart, fondai kasmet pasiima savo garantuota uzmokesti nuo administruojamu lesu, net kai tais metais lesas administravo nuostolingai), ir dar sis verslas sitaip atkakliai ginamas politiku.

Oi, dar pamirsau pamineti, kad kasmet i fondus iplaukia ne tik simtamilijonines automatiskai atvestu klientu lesos, bet ir valstybes skatinamosios imokos. Argi ne paradoksas, valstybe kasmet perveda fondams milijonines imokas (2023 m.beveik ketvirti milijardo), o ar tie pinigai fonduose generuoja efektyvia graza, ar atskirais metais netgi nemaza nuostoli, valstybei visai nerupi, svarbu tik, kad pinigai ir toliau sklandziai plauktu i fondus.

Nesuprantu, ką jūs turite omenyje, sakydamas "automatiškai", nes jei nenorėsi ir nebūsi apsileidęs (tinginys), tai niekas tavęs į jokį fondą (išskyrus Sodros) automatiškai nenuves. Savo giminėje turiu narių, kurie dalyvauja 2PF kaupime, ir taipgi tokių, kurie nedalyvauja. Nei vienas jų nebuvo nei prievarta (be jų žinios ir valios) įrašytas į tuos kaupėjus, nei atstumtas nuo to kaupimo. Kai dėl skatinamųjų įmokų, tai aš jau seniai (nuo pat jų atsiradimo) esu tos nuomonės -ir ją ne kartą esu išreiškęs- kad jokių materialių skatinimų nereikia. (Kaip nėra tokių skatinimų ir, sakykime, kaupiamajam gyvybės draudimui, nors tent yra kita paskata:, dalies sumokėto pajamų mokesčio susigrąžinimas - jos, mano įsitikinimu, irgi neturėtų būti). Dėl garantuoto užmokesčio už valdomas lėšas: tas pats galioja ir 3PF, t.y. tai nėra išimtinė 2PF ypatybė. Beje, kaip žinote, panašų mokestį tenka mokėti net "už sąskaitos tvarkymą" banke, net kai bankas nemoka jokių palūkanų.

Matau, kad mano ironija liko nesuprasta. Taigi aišku, kad tai manipuliacija, spaudimas ir žioplių gaudymas. Bet klausimas yra kitas - kuo skiriasi Orvelo 1984 nuo Hukslio Drąsusis naujas pasaulis? Pirmajame yra pati tikriausia prievarta (ir kankinimai), o pas Hukslį tada kaip? Juk žmonės renkasi patys? Taip, jiems "nepalieka pasirinkimo", ir visa kita, o visgi tačiau... Žodžiu, kol yra galimybė, reikia prisiimti atsakomybę už save ir savo teisėmis naudotis. Pasiteisinimai kad, "kol miegojau, mane įtraukė į sodrą ir dabar jau viskas" mažai ką įtikins.

Kaip jei ne automatiskai, argi zmogus isreiskia savo nora, pildo prasyma, sudaro sutarti? Bet kuriose sutartyse yra dvi salys, ir jos abi turi sutarti, o dabar vienos salies niekas neklausia, ja itraukia i kaupima automatiskai, nors ji ir neketino pasirasyti tokios sutarties. Jei zmogus tuo tarpu yra uzsiemes kitais reikalais, isvykes i uzsieni, susirges, ar tiesiog jam truksta teisinio, finansinio isprusimo, jo teises yra pazeidziamos, nes gaunasi, kad sutartis sudaryta ne abipusiu sutarimu, o vienasaliskai. Del Jusu pvz.su banko mokesciais - pavyzdys netinkamas, nes klientas gali pasirinkti toki banka, kuriame nera jokio saskaitos administravimo mokescio, be to, net ir tuose bankuose, kur toks mokestis yra, banko saskaitoje esanciu lesu bankas negali "sudeginti”, to turbut niekas netoleruotu, kad bankas ”degina” zmogaus lesas ir uz tai dar ima administravimo mokesti.

Dėl to automatinio įtraukimo, JEIGU neatsisakai, sutinku: man irgi atrodo, kad taipo neturėtų būti. Visgi, net pusė metų duodama tam atsisakymui, tad nemanau, kad liga, išvyka į užsienį (iš kurio, jeigu tik tame užsienyje yra internetas, tą atsisakymą irgi gali sutvarkyti) yra tinkamas pasiteisinimas dėl atsisakymo nesutvarkymo. Kai dėl finansinio ar teisinio išprusimo stokos, tai kiek pamenu, ji buvo vienas iš argumentų, kodėl tas automatinis prirašymas į 2PF buvo nustatytas: kad dėl tokio išprusimo stokos daugelis nesugebės pasirūpinti savo senatve, o paskui zys, kad "man niekas nepaaiškino, ką daryti ir kaip kaupti tame 2PF..." :-). OK, sakykime, kad bankų mokestis yra netikęs sulyginimas. Bet kaip dėl 3PF ar kitų fin.fondų?

3PF galima pasirinkti savo valia, savo valia galima is ten ir iseiti, rinktis kitas investavimo galimybes. O is 2PF, jei iskart neatsisakai, veliau iseiti jau nera galimybes, apie tai ir kalbame, kad turi buti galimybe iseiti, matant, jog netenkina fondo veiklos efektyvumas. Be to, manau, jog ir taisykles turetu buti pakoreguotos - jei fondas sugeneravo metini nuostoli (o taip nutinka net musu konservatyvaus investavimo fondams), administravimo mokestis neturetu buti taikomas.

Jeigu atsirastų galimybė išeiti IR kartu būtų nutrauktas valdiškas įmokų į tą fondą parėmimas biudžetinėmis dotacijomis, tai viskas OK: tas 2PF tiesiog virstų 3PF, ir baigtas kriukis :). Sakyčiau, kad viena (galimybė išeiti) tiesiog neatskiriama nuo kito (paskaitų nutraukimo): kol kaupi ne tik savo pinigus, bet ir svetimus (sodrinius, biudžetinius), tai galimybė išeiti TURI būti smarkiai apribota, nes kitaip gautųsi "terminuotas taupymas su parama". Tokiu atveju liktų tik problema, ką daryti su dabar fonde esančiais pinigais, kurie yra savų ir svetimų pinigų kokteilis? Leisti juos neribotai pasiimti ir išeiti būtų nesąžininga tų, kurie įdėmiai perskaitė taisykles (kuriose buvo rašoma apie negalimybę išeiti) ir atsisakė to kaupimo - o dabar paaiškės, kad buvo kvailiai, nes galėjo "taupyti su priemoka"? Kai dėl fondų taisyklių koregavimo, tai jei 2PF virstų 3PF, tai kištis į tokio tipo (laisvai prisjingiamų/išsijungiamų) fondų kainodarą būtų nekorektiška rinkos ekonomikos požiūriu.

Tai kreipkitės į teismą dėl to neteisėtumo, t.y. jūsų teisių pažeidimo. Ir sužinosite to savo klausimo sprendimą.