2024-05-27 00:13

Politologas R. Vilpišauskas: pasyvesnį rinkimų aktyvumą lėmė intrigos rinkimuose trūkumas

Ramūnas Vilpišauskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Ramūnas Vilpišauskas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Ramūnas Vilpišauskas teigė, kad pasyvesnį balsavimą antrajame ture nulėmė intrigos rinkimuose nebuvimas.

„Sumažėjimas nėra toks didelis, kad galima būtų sakyti, jog jis gali pakeisti rezultatą. Bet spėčiau, kad neatvyko balsuoti dalis tų rinkėjų, kurių kandidatai neišėjo į antrą turą. Ir kuriems iš anksto aišku, kad dabartinis prezidentas bus perrinktas, ką rodo ir pirmo turo rezultatai“,– apie šiek tiek mažesnį negu pirmajame rinkimų ture fiksuotą aktyvumą kalbėjo politologas R. Vilpišauskas.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, rinkimų aktyvumas antrajame ture siekė 49,61%. Pirmajame ture prieš dvi savaites balsavo 59,37% rinkėjų, o 2019 metais per antrąjį turą aktyvumas siekė 53,43%.

Remiantis VRK duomenimis, pasyviausiai balsuota Visagine. Anot R. Vilpišausko, tai tik parodo, kad į antrąjį prezidento rinkimų turą neatėjo tie rinkėjų, kurių kandidatai į antrąjį turą neatėjo.

„Ir tie rinkėjai, kurie buvo labiausiai kritiški dabartinės vykdomos politikos atžvilgiu. Tai reiškia, kad jie nepalaiko nei prezidento, nei vyriausybės politikos“, – VŽ aiškino VU TSPMI profesorius.

R. Vilpišauskas teigė, kad kalbėti apie tai, kiek Socialdemokratų partijos parama G. Nausėdai atnešė balsų bus galima tik išsamiai atlikus sociologinius tyrimus, tačiau politologas teigė, kad, vertinant tai, jog socialdemokratai šiuo metu yra populiariausia partija Lietuvoje, tai galėjo pridėti kažkiek papildomų balsų, tačiau vis tik jis kandidatavo kaip nepartinis kandidatas.

„Nemanau, kad tai galėjo kažkaip labai reikšmingai paveikti rezultatus, manau, kad daug svarbiau G. Nausėdai galimas bendradarbiavimas po Seimo rinkimų (su socialdemokratais – VŽ ). Dabar tai nėra reikšminga pagalba, lemsianti rinkimų rezultatus“, – teigė VU TSPMI profesorius.

Anot R. Vilpišausko, G. Nausėdai gali nepavykti pasiekti savo po pirmo turo išreikšto tikslo surinkti 75% balsų. Anot politologo, jis greičiausiai bus artimas 2019 m. rezultatui. (Tuomet jis surinko 67% balsų – VŽ). 

I. Šimonytės galimybės „nugriebti“ balsų iš pirmojo turo kandidatų į prezidentus gana ribotos. Vienintelis ryškiausias kandidatas, kurio pirmojo turo balsai galėtų nueiti I. Šimonytei yra Laisvės partijos iškeltas kandidatas į prezidentus Dainius Žalimas.

Politologas teigė, kad Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų kandidatės Ingridos Šimonytės patekimas į antrąjį turą gali būti vertinamas kaip teigiamas signalas partijai prieš rudenį būsiančius Seimo rinkimus.

„Ypač atsižvelgiant į tai, kokiomis sąlygomis teko dirbti šiai vyriausybei .Tik, žinoma, klausimas, ar jie turės koalicijos partnerių, kad galėtų suformuoti vyriausybę, o tuo remiantis apklausomis, bent jau dabar galima abejoti. Socialdemokratams gali būti lengviau suformuoti vyriausybę“, – VŽ sakė R. Vilpišauskas.

Naujausias žinias apie rinkimus sekite šioje naujienų juostoje.

52795
130817
52791