„Amnesty“: Kinija persekioja užsienyje gyvenančius politiškai aktyvius piliečius
Kinija netoleruoja kitokios nuomonės apraiškų ir, siekdama susidoroti su šalies protestuotojais ir aktyvistais, naudoja sudėtingas technines priemones ir bauginimus, tvirtina „Amnesty“.
Organizacijos ataskaitoje, kurioje cituojami interviu su dešimtimis studentų aštuoniose Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse, teigiama, kad Pekino politiniai suvaržymai vis labiau plinta į užsienį ir pasireiškia represijomis užsienyje.
Pasak „Amnesty“, užsienyje gyvenantys studentai pranešė, kad po dalyvavimo renginiuose užsienyje, įskaitant 1989 m. žudynių Tiananmeno aikštėje minėjimą, jų šeimos nariai Kinijoje sulaukė grasinimų.
„Šeimos nariams žemyninėje Kinijoje buvo grasinama atimti pasus, atleisti iš darbo, neleisti jiems gauti paaukštinimo ir pensijos išmokų ar net apriboti jų fizinę laisvę“, – sakoma pranešime.
Studentai taip pat minėjo, kad jiems buvo užblokuota galimybė rašyti pranešimus ir jie buvo stebimi Kinijos socialinių tinklų programėlėse, kurios dažnai yra vienintelis būdas bendrauti su šeimos nariais dėl Kinijoje galiojančių interneto ribojimo taisyklių.
Vienas studentas „Amnesty International“ pasakojo, kad policija jo tėvams parodė „jo internetinių „WeChat“ pokalbių su šeimos nariais išrašus“.
„Baimės atmosfera“
Studentai teigė, kad nuolat save cenzūruoja per paskaitas ir bendraudami su kitais žmonėmis, taip pat skundėsi psichikos sveikatos sutrikimais, kuriuos sukėlė nuolatinė savikontrolė, „pradedant stresu ir trauma, baigiant paranoja bei depresija“.
„Labai norėčiau paskelbti savo diplominį darbą, bet nerimauju, todėl nusprendžiau to nedaryti“, – „Amnesty International“ sakė vienas studentas.
Pekinas į pirmadienio pranešimą dar neatsakė.
Tačiau anksčiau jis atmetė teiginius, kad taikosi į užsienyje gyvenančius piliečius, tvirtindamas, kad gerbia kitų šalių suverenitetą ir kad visos policijos operacijos vykdomos laikantis įstatymų.
Praėjusių metų JAV tyrimų grupės „Freedom House“ ataskaitoje nustatyta, kad Kinija nuo 2014 m. atsakinga už šimtus tarptautinių represijų atvejų, įskaitant bandymą daryti spaudimą kitoms valstybėms priverstinai grąžinti uigūrų mažumos narius.
„Amnesty International“ pirmadienį pareiškė, kad Pekino vykdomas studentų persekiojimas „sukėlė „baimės atmosferą“ universitetų miesteliuose Vakarų Europoje ir Šiaurės Amerikoje ir neigiamai paveikė studentų žmogaus teises“.
„Kinijos tarptautinių represijų poveikis kelia rimtą grėsmę laisvam keitimuisi idėjomis, kuris yra akademinės laisvės pagrindas“, – sakė Sarah Brooks, „Amnesty International“ direktorė Kinijoje.
