1. Pagrindinis
  2. Verslo aplinka
2024-05-02 08:45
Agnė Škultinaitė
Agnė Škultinaitė

„Didysis sprogimas“ ES pakeitė labiau, nei tikėtasi, bet mažiau, negu norėtų Rytų Europa

Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė. Jeano-Francois Badiaso (AP / „Scanpix“) nuotr.
Ursula von der Leyen, Europos Komisijos pirmininkė. Jeano-Francois Badiaso (AP / „Scanpix“) nuotr.
Prieš du dešimtmečius įvykusi Europos Sąjungos (ES) plėtra vadinama „didžiuoju sprogimu“, kuris, žvelgiant iš istorinės perspektyvos, pakeitė Bendriją labiau, nei tikėjosi Vakarų europiečiai, bet mažiau, nei to norėtų Rytų Europa. ES apie dar vieną didelę plėtros bangą kalba, tačiau šįkart norėtų atlikti daugiau namų darbų negu tuomet, kai duris atvėrė iškart 10-iai valstybių.
  • ES plėtra 2004 m. gali būti vadinama sėkmės istorija, tačiau ne visos šalys sugebėjo išlaikyti europinį egzaminą.
  • Bendrijos senbuvės, planuodamos dar vieną didelę plėtros bangą, atsargesnės negu 2004 m.
  • Rytų Europa Europos šeimoje dar gavo ne viską.
  • Kalbas apie Bendrijos plėtrą po ilgo sąstingio laikotarpio paskatino Rusijos karas Ukrainoje.

2004 m. gegužės 1 d. ES į savo šeimą priėmė Kiprą, Čekiją, Estiją, Vengriją, Latviją, Lietuvą, Maltą, Lenkiją, Slovakiją, Slovėniją. Tai iki šiol didžiausia plėtra pagal žmonių ir šalių skaičių Bendrijos istorijoje.

REKOMENDUOJAME

52795
130817
52791