„Laisviečiai“ gynybą finansuoti siūlo iš savivaldybių GPM, akcizų, didesnio pelno mokesčio, L. Kasčiūnas pritaria
Papildyta A. Armonaitės citatomis
Anot partijos, tai leis asignavimus krašto apsaugai kitąmet padidinti apie 420 mln. Eur ir taip pasiekti 3% bendrojo vidaus produkto gynybos finansavimo ribą.
Apie tokią iniciatyvą valdantieji „laisviečiai“ paskelbė Finansų ministerijai rengiant projektą dėl šaltinių papildomam krašto apsaugos finansavimui.
„Dalis šitų pasiūlymų yra iš Finansų ministerijos pasiūlytų kelių scenarijų. Mes nesiūlome kelių scenarijų – nustokime žaisti su keliais scenarijais. Mes siūlome vieną realų scenarijų“, – žurnalistams Vilniuje sakė Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė.
„Laikas nustoti piešti tamsius apokaliptinius Lietuvos ateities scenarijus. Dalis visuomenės yra išgąsdinta, dalis investuotojų gyvena neapibrėžtume, mes matome ženklų, kad iš Lietuvos gali pradėti išeiti užsienio kapitalas ar vietos kapitalas. Mes to nenorėtume“, – kalbėjo ji.
Anot Laisvės partijos, jos pasiūlymui įgyvendinti iš savivaldybių pakaktų paimti 150 mln. Eur joms tenkančios GPM dalies, o akcizai labiausiai turėtų būti didinami taršiam kurui, benzinui, dyzelinui, taip pat – alkoholiui ir tabakui.
Iš akcizų didinimo taip pat būtų tikimasi surinkti maždaug 150 mln. Eur, o likusią reikalingą sumą – iš didesnio pelno mokesčio tarifo, šiuo metu siekiančio 15%.
A. Armonaitė sakė, kad perskirstant savivaldai tenkančią GPM dalį savivaldybių biudžetų augimas nebūtų toks spartus, kaip dabar, tačiau asignavimai nemažėtų.
„Finansavimas savivaldai nėra mažinamas. Tiesiog dėl ekonomikos augimo ir egzistuojančios formulės savivaldai tenkanti dalis auga labai reikšmingai“, – teigė Laisvės partijos lyderė.
Anot jos, didžiąją dalį prognozuojamos sumos iš akcizų – apie 97 mln. Eur – padėtų surinkti lengvatos žemės ūkio veikloje naudojamiems gazoliams atsisakymas.
A. Armonaitė pabrėžė, kad savo iniciatyvomis „laisviečiai“ neužkrautų naštos labiausiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms, bet tuo pačiu gynybos finansavimas augtų daugiau ar mažiau prisidedant visiems.
„Man atrodo, kad visi šie pasiūlymai yra realūs“, – kalbėjo politikė.
Ministras pritaria
Krašto apsaugos ministras konservatorius Laurynas Kasčiūnas trečiadienį pareiškė remiantis koalicijos partnerių „laisviečių“ siūlomus mokestinius pakeitimus didinti gynybos finansavimui, nors pripažįsta, kad dėl iniciatyvos detalių dar galima diskutuoti.
„Nustebsite, bet aš už“, – žurnalistams Vilniuje sakė ministras.
L. Kasčiūnas sakė, kad savivalda gautų naudos iš didesnio gynybos finansavimo, nes rūpinasi civiline sauga, o už papildomus asignavimus įsigyjant oro gynybos sistemas miestų apginamumas augs.
„Savivaldoje daug kur palengvėja darbai, kai tavo miestai yra uždengti“, – teigė ministras.
Jis tvirtino, kad dėl pasiūlymo detalių dar galima diskutuoti, bet idėja paimti reikiamas lėšas iš kuo įvairesnių šaltinių yra teisinga.
„Gynyba yra visos valstybės, visų piliečių reikalas, kaimų, miestų, visų gyventojų reikalas. Tai šitoje vietoje kažkokia nedidele dalimi, aš manau, visi galėtume (prisidėti – BNS)“, – sakė L. Kasčiūnas.
Gynybos finansavimą politikai nori didinti siekiant kariuomenėje greičiau kurti diviziją, iki 2027 metų priimti Lietuvoje Vokietijos brigadą ir pasirengti visuotiniam šaukimui.
Vyriausybė taip pat žada steigti specialų fondą, kuriame būtų kaupiamos lėšos gynybai iš didesnių mokesčių, į jį gyventojai taip pat galėtų aukoti.
Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5% iki 3% bendrojo vidaus produkto (BVP), Finansų ministerija pasitarime kovą pristatė keturias alternatyvas.
[infogram id="f8493756-ebb0-4622-945b-9054a04c91a7" prefix="j8E" format="interactive" title="4 Gynybos finansavimo alternatyvos"]
