Ginče su Berlynu dėl karių dislokavimo Ukrainoje Paryžius randa sąjungininkų Baltijos šalyse

Kovo 8 d. Stephane'as Sejourne‘as, Prancūzijos užsienio reikalų ministras, buvo atvykęs į Lietuvą, kur susitiko su savo kolegomis iš Baltijos šalių ir Ukrainos, kad paremtų idėją, jog užsienio kariai galėtų padėti Ukrainai tokiose srityse kaip išminavimas.
„Ne Rusija turi mums nurodinėti, kaip mes turėtume padėti Ukrainai artimiausiais mėnesiais ar metais“, – sakė S. Sejourne‘as per susitikimą Vilniuje, kuriam pirmininkavo Gabrielius Landsbergis, Lietuvos užsienio reikalų ministras, ir kuriame dalyvavo jo kolega iš Ukrainos Dmytro Kuleba.
„Siekdami užkirsti kelią Rusijos laimėjimui, ir pagaliau atverti kelią Ukrainos pergalei, negalime atmesti jokių paramos Ukrainai formų. Lietuva su sąjungininkais svarsto, kur mūsų parama Ukrainai dabar būtų pati reikalingiausia“, – žurnalistams Vilniuje sakė G. Landsbergis.
„Raudonas linijas privalome braižyti Rusijai, ne sau patiems“, – pridūrė jis.
Lietuva taip pat prisideda prie Čekijos iniciatyvos perkant amuniciją trečiosiose šalyse.
„Viliuosi, kad tai duos apčiuopiamų rezultatų, tačiau tai negali būti vienkartinė pastanga – mūsų parama turi būti tvari“, – sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
Kalba apie išminuotojus
S. Sejourne‘as ne kartą užsiminė apie išminavimo operacijas kaip apie galimybę, sakydamas, kad tai „gali reikšti, jog turėsime tam tikrą personalą, bet ne kovai“.
Kaip rašo „Politico“, susitikimas įvyko tuo metu, kai Ukrainai trūksta artilerijos šaudmenų, todėl sunku sustabdyti Rusijos atakų įniršį.
„Ukraina neprašė mūsų siųsti karių. Šiuo metu Ukraina mūsų prašo atsiųsti amunicijos“, – sakė Prancūzijos diplomatijos vadovas. Bet taip pat pridūrė: „Mes nieko neatmetame artimiausiais mėnesiais".
Baltijos šalių ministrai gyrė Prancūziją už „nestandartinį mąstymą“.
Praėjusį mėnesį Emanuelis Macronas, Prancūzijos prezidentas, iškėlė galimybę, kad į Ukrainą gali tekti siųsti Vakarų šalių karius. Iškart po to dauguma Europos šalių, įskaitant Vokietiją, Čekiją ir Lenkiją, pareiškė, kad tokių planų neturi. Tačiau trys Baltijos šalys – labiausiai pažeidžiamos bet kokio Rusijos puolimo, jei Maskvai pavyktų karas prieš Ukrainą – yra daug atviresnės šiai idėjai.
Varšuva keičia poziciją
„NATO pajėgų buvimas Ukrainoje nėra neįsivaizduojamas“, – penktadienį sakė Radoslawas Sikorskis, Lenkijos užsienio reikalų ministras, ir pridūrė, kad vertina E. Macrono iniciatyvą, „nes kalbama apie tai, kad Putinas bijo, o ne mes bijome Putino".
S. Sejourne‘as išreiškė susirūpinimą dėl to, kad Maskva nusitaikė į Baltijos šalis, kurios per antrą pasaulinį karą buvo okupuotos Sovietų Sąjungos, o dabar yra ES ir NATO narės.
Nors Vokietija yra bene didžiausia Europos karinės pagalbos Ukrainai teikėja, ji patyrė didelį spaudimą dėl nenoro siųsti Kijevui ilgojo nuotolio sparnuotųjų raketų „Taurus“, nes, anot „Politico“, baiminasi išprovokuoti Maskvą.
Davidas Cameronas, Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministras, šeštadienį paskelbtame interviu Vokietijos dienraščiui „Sueddeutsche Zeitung“ pareiškė nepritariantis Vakarų šalių karių siuntimui į Ukrainą, net į mokomąsias misijas.
D. Cameronas sakė, kad mokymo misijas geriausia vykdyti užsienyje, pažymėdamas, kad JK tokiu būdu parengė 60.000 Ukrainos karių.
Pasak jo, užsienio karių dislokavimas Ukrainoje taptų taikiniu Rusijai.
Vakar D. Kuleba Vilniuje subtiliai išsakė savo nuomonę apie tokius nuogąstavimus.
„Man asmeniškai nusibodo ... ta eskalacijos baimė“, – sakė jis.
„Mūsų problema yra ta, kad vis dar turime žmonių, kurie apie šį karą galvoja remdamiesi eskalacijos baime“, – tęsė D. Kuleba.
„Kokio eskalavimo jūs bijote? Kas dar turi nutikti Ukrainai, kad suprastumėte, jog ši baimė yra beprasmė? Ko tikitės, kad Putinas padarys? 'Na, aš pasiunčiau tankus, bet nesiunčiau raketų ar kariuomenės, tad gal jūs man būsite malonesni nei kitiems?' Putinas ne taip mąsto, ne taip elgiasi su Europa“, – kalbėjo D. Kuleba.