E. Macronas: Vakarų karių dislokavimo Ukrainoje galimybė ateityje neatmetama
Papildyta Lenkijos, Čekijos, Švedijos premjerų, NATO vadovo komentarais
Šis klausimas buvo aptartas Paryžiuje vykusiame Europos lyderių susitikime, Rusijos invazijai tęsiantis jau trečius metus.
Po daugiau kaip 20 Europos valstybių ir vyriausybių vadovų bei kitų Vakarų šalių pareigūnų susitikimo Prancūzijos lyderis sakė, kad „padarysime viską, ko reikia, kad Rusija negalėtų laimėti karo“.
„Šiandien nėra sutarimo oficialiai, patvirtintu būdu siųsti karius į sausumą. Tačiau kalbant apie dinamiką, nieko negalima atmesti“, – teigė E. Macronas spaudos konferencijoje Eliziejaus rūmuose.
E. Macronas atsisakė pateikti išsamią informaciją apie tai, kurios šalys svarsto galimybę siųsti karius, sakydamas, kad nori išlaikyti tam tikrą „strateginį dviprasmiškumą“.
Susitikime dalyvavo ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda, taip pat Baltijos šalių lyderiai. Jungtinėms Valstijoms atstovavo vyriausiasis diplomatas Europoje Jamesas O'Brienas, o Jungtinei Karalystei – užsienio reikalų sekretorius Davidas Cameronas.
Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico pirmadienį, dar Europos lyderių susitikimą Paryžiuje, irgi sakė, kad kai kurios ES ir NATO valstybės narės svarsto galimybę siųsti karius į Ukrainą.
Jis nepateikė jokio savo komentarų šaltinio, sakydamas, kad nėra įgaliotas detalizuoti.
Lenkija, Čekija, Švedija tokių planų neturi
A. Duda po susitikimo Paryžiuje patvirtino, kad karščiausia diskusija vyko dėl to, ar siųsti karius į Ukrainą, bet „šiuo klausimu nebuvo pasiektas susitarimas. Čia nuomonės skiriasi, tokių sprendimų nėra“.
Lenkijos prezidentas pareiškė, kad tikisi, jog „artimiausiu metu galėsime kartu paruošti dideles šaudmenų siuntas Ukrainai. Dabar tai yra svarbiausia. To Ukrainai tikrai reikia“.
Tuo metu Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas, antradienį kalbėdamas Prahoje bendroje spaudos konferencijoje su Čekijos ministru pirmininku Petru Fiala, sakė, kad „Lenkija neplanuoja siųsti savo karių į Ukrainos teritoriją. Manau, kad šiandien neturėtume spekuliuoti, ar atsiras aplinkybių, kurios galėtų pakeisti šią poziciją.“
Tokios galimybės nesvarsto ir Čekija. „Esu įsitikinęs, kad turėtume plėtoti paramos kelius, kuriais pradėjome eiti po Rusijos agresijos. Manau, kad mums nereikia imtis kažkokių kitų metodų ar būdų“, – sakė P. Fiala.
Švedija, kuri netrukus turėtų prisijungti prie NATO, antradienį taip pat pareiškė, kad šiuo metu nenumato siųsti sausumos pajėgų į Ukrainą.
„Šiuo metu apie tai nekalbama, – sakė Švedijos ministras pirmininkas Ulfas Kristerssonas šalies visuomeniniam transliuotojui SVT. – Esame užsiėmę pažangios (karinės) įrangos siuntimu į Ukrainą.“
Jis pažymėjo, kad ukrainiečiai Vakarų sausumos pajėgų nereikalauja.
U. Kristerssonas taip pat sakė, kad atskirų NATO narių požiūris į dalyvavimą tarptautiniuose reikaluose skiriasi, „o Prancūzijos tradicija nėra tokia pati kaip Švedijos“.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas naujienų agentūrai „The Associated Press“ irgi sakė, kad Aljansas neplanuoja siųsti kovinių pajėgų į Ukrainą.
J. Stoltenbergas teigė, kad „NATO sąjungininkai teikia Ukrainai precedento neturinčią paramą. Mes tai darome nuo 2014 m. ir sustiprinome po plataus masto invazijos. Tačiau nėra jokių planų dėl NATO kovinių pajėgų dislokavimo Ukrainoje“.
„Rusija darosi nuožmesnė“
Anksčiau E. Macronas paragino Europos lyderius užtikrinti žemyno „kolektyvinį saugumą“ teikiant tvirtą paramą Ukrainai, kuri pastaraisiais mėnesiais susidūrė su nuožmesnėmis Rusijos atakomis mūšio lauke.
„Ypač pastaraisiais mėnesiais matome, kad Rusija darosi nuožmesnė“, – teigė E. Macronas.
Jis pabrėžė, kad reikia stiprinti saugumą, kad ateityje būtų užkirstas kelias bet kokiems Rusijos išpuoliams prieš kitas šalis. Estija, Lietuva ir Latvija, taip pat gerokai didesnė Lenkija laikomos vienais iš galimų būsimų Rusijos ekspansionizmo taikinių. Visos keturios šalys yra ištikimos Ukrainos rėmėjos.
Estijos užsienio reikalų ministras anksčiau šį mėnesį sakė, kad NATO turi maždaug trejus ar ketverius metus sustiprinti savo gynybą.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vaizdo kalboje paragino Paryžiuje susirinkusius lyderius „užtikrinti, kad (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas negalėtų sunaikinti mūsų pasiekimų ir išplėsti savo agresijos į kitas šalis“.
Kurs koaliciją vidutinio ir ilgo nuotolio raketoms tiekti
Kelios Europos šalys, įskaitant Prancūziją, išreiškė paramą Čekijos iniciatyvai pirkti šaudmenis ir šovinius už ES ribų, teigė susitikimo dalyviai.
VERSLO TRIBŪNA
Verslas vis reikliau vertina partnerių ir tiekėjų poveikį aplinkai, darbuotojų gerovės užtikrinimo priemones, skaidrumo ir verslo etikos lygį. Karolina Semionovaitė, „Swedbank“ Tvarumo vadovė, dalijasi įžvalgomis, kaip šiame kontekste atrodo šalies įmonės ir kodėl skaidri tvarumo informacija tampa vis svarbesniu kriterijumi, kuriant naujas partnerystes ir siekiant didesnio pasitikėjimo rinkoje.
Augant sudėtingų sandorių ir infrastruktūrinių projektų apimtims, advokatų kontora COBALT stiprina Europos Sąjungos (ES) ir konkurencijos teisės komandą. Prie jos prisijungia naujas kontoros partneris advokatas dr. Lauras Butkevičius, daugiau nei du dešimtmečius dirbantis konkurencijos teisės ir reguliavimo srityse.
Daugiau nei du dešimtmečius aviacijoje praleidęs JAV verslininkas Emzon Shung šiandien stovi prie aviacinio turto valdymo bendrovės „WOLF Holding“ vairo. Nors įmonę „Avia Solutions Group“ įsteigė tik šiemet, jos numatomas vaidmuo grupės strategijoje – išties ambicingas. Šiuo metu bendrovė siekia pritraukti 500 mln. JAV dolerių, atveriant trečiosioms šalims galimybę investuoti į orlaivius ir orlaivių variklius. Pasak Emzon, buvimas globalios aviacijos grupės dalimi ir auganti ACMI (orlaivių nuomos su įgula, technine priežiūra ir draudimu) rinka sukuria unikalų vertės pasiūlymą turto valdymo sektoriuje.
Ateinančiais metais Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pristatys naują savitarnos platformą, kuri taps pirmuoju nuosekliai planuojamo skaitmenizacijos proceso etapu. Tam, kad kiekvienam būtų patogiau ir paprasčiau naudotis skirtingomis VMI paslaugomis, naujasis savitarnos portalas kuriamas remiantis vartotojų patirtimi bei atsižvelgiant į gyventojų bei verslo poreikius.
Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte sakė, kad jo šalis nusprendė šiam tikslui skirti daugiau kaip 100 mln. Eur.
Be to, E. Macronas teigė, kad bus pradėta kurti nauja koalicija, kuri toliau mobilizuos valstybes, galinčias tiekti vidutinio ir ilgo nuotolio raketas; Prancūzija praėjusį mėnesį paskelbė apie 40 papildomų ilgo nuotolio sparnuotųjų raketų „Scalp“ pristatymą.
Europos šalys nerimauja dėl JAV paramos smukimo, kol pagalba Kyjivui yra svarstoma Kongrese. Jos taip pat bijo, kad buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali grįžti į Baltuosius rūmus ir pakeisti JAV politikos kryptį žemyno atžvilgiu.
Konferencija Paryžiuje surengta po to, kai Prancūzija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė neseniai pasirašė 10 metų trukmės dvišalius susitarimus su Ukraina, taip parodydamos tvirtą ilgalaikės paramos ženklą.
