ES ambasadoriai sutarė atidėti Kyjivui neplanuotą pelną, gautą iš įšaldyto Rusijos turto
Papildyta Lietuvos ambasadoriaus prie ES komentaru
Tai pirmas žingsnis įgyvendinant planą, kuriuo siekiama panaudoti Rusijos turtą finansuojant Ukrainos atkūrimą po Maskvos invazijos.
Kaip rašo naujienų agentūra „Reuters“, remdamasi ES pirmininkaujančia Belgija, 27-ių ES šalių ambasadoriai iš esmės susitarė dėl šio sprendimo vėlai pirmadienį vykusiame susitikime.
Prieš jiems oficialiai patvirtinant sprendimą, dar bus atliktas teisinis ir kalbinis dokumento teksto patikrinimas.
Lietuvos ambasadorius prie ES Arnoldas Pranckevičius preliminarų susitarimą pavadino labai svarbiu ir ilgai lauktu sprendimu.
Tačiau, kaip jis sakė „X“, tai tik kelio pradžia, ir pridūrė: „Dabar laukiame antrojo žingsnio Europos Komisijos pasiūlymo dėl pelno panaudojimo Ukrainos atstatymui ir diskusijų dėl paties turto konfiskavimo pradžios.“
Anot „Reuters“, tikimasi, kad Europos Komisija pasiūlys pervesti atidėtus pinigus į ES biudžetą, o vėliau – Kyjivui, nors neaišku, kada jie pasieks Ukrainą.
Prancūzija ir Vokietija yra pareiškusi abejonių dėl šio plano, o Europos centrinis bankas įspėjo, kad tai gali pakenkti pasitikėjimui euru ir sutrikdyti pasaulio rinkas.
2022 m., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, ES, Jungtinės Valstijos, Japonija ir Kanada įšaldė maždaug 300 mlrd. USD vertės Rusijos centrinio banko turto. Iš jų apie 200 mlrd. USD yra Europoje.
Kad įšaldytų Rusijos turtą, Bendrija veikė kartu su Didžiojo septyneto (G 7) valstybėmis. Jungtinės Valstijos nori, kad būtų priimtas bendras G 7 sprendimas, kaip panaudoti Rusijos pinigus.
Diplomatų teigimu, Vašingtonas vis labiau pasisako už visišką visų įšaldytų Rusijos lėšų konfiskavimą, tačiau europiečiai tam nepritaria.
VŽ rašė, kad anot Dmytro Kulebos, Ukrainos užsienio reikalų ministro, bendra įšaldyto Rusijos turto suma galėtų padengti daugiau kaip 80% lėšų, reikalingų Ukrainai atstatyti.
