2024-01-18 19:56

Vengrija: atrodo, kad Švedijai narystė NATO nėra prioritetas

Gergely Szakacso („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Gergely Szakacso („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.
Švedija nepadarė nieko, kad padidintų pasitikėjimą jos tinkamumu tapti NATO nare, ir sudaro įspūdį, kad įstojimas į Aljansą nėra jos prioritetas, ketvirtadienį pareiškė Vengrijos premjero administracijos vadovas Gergely Gulyas.

Švedija pateikė prašymą įstoti į NATO 2022 m. gegužės mėnesį po Rusijos invazijos į Ukrainą, tačiau stojimo procesą, kuriam reikia visų esamų narių pritarimo, sustabdė Turkija ir Vengrija.

Ratifikavimas Vengrijos parlamente įstrigęs daugiau nei metus, o premjero Viktoro Orbano valdantieji nacionalistai teigia, kad Švedijos saugumui grėsmės nėra. Jie taip pat priekaištauja Švedijai dėl esą nepagrįstų kaltinimų, kad jie pakirto demokratiją Vengrijoje.

Viktoro Orbano administracijos vadovas G. Gulyas sako, kad Švedija „nesiėmė jokių veiksmų pasitikėjimui stiprinti, kad mūsų santykiai taptų sąjungininkų ir draugų santykiais“.

„Teisiškai dabar šie santykiai yra sąjungininkų santykiai, tačiau jų negalima laikyti draugiškais, todėl turiu padaryti išvadą, kad šiandien Švedijai apskritai nėra prioritetas greitai įstoti į NATO“, – tvirtino G. Gulyas, kurį cituoja „Reuters“. 

Jis pasiūlė Švedijos užsienio reikalų ministrui arba ministrui pirmininkui „susisiekti ir paklausti, kokių nuogąstavimų Vengrijos parlamentui kelia Švedijos stojimas į NATO“.

Vengrija anksčiau yra minėjusi, kad ji neliks paskutinė eilėje ratifikuojant Švedijos įstojimą.

Tačiau dabar G. Gulyas sako, kad „mums tikriausiai nepavyks to padaryti be Švedijos pagalbos. Kodėl tai turėtų būti svarbu man, jei tai nėra svarbu Švedijai?“

Vengrijos parlamentas, šiuo metu turintis žiemos pertrauką, darbą atnaujins maždaug vasario viduryje.

Tuo metu Turkijos parlamentas į plenarinę sesiją grįžo šią savaitę. Tikimasi, kad netrukus jame bus ratifikuotas Švedijos stojimo į NATO protokolas.

VŽ rašė, kad likus paskutinei teisinei stadijai, t. y. svarstymui ir galutiniam balsavimui parlamento plenariniame posėdyje, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas iškėlė reikalavimą mainais už Švedijos narystės NATO ratifikavimą iš JAV gauti F-16 naikintuvų.

Kadangi Turkijos parlamentas yra visiškai kontroliuojamas R. T. Erdogano, galutinė teisinė procedūra buvo atidėta. 

Tačiau panašu, kad F-16 tiekimo klausimu yra poslinkių, nes neseniai Turkijoje apsilankęs JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, jog Ankara švedų protokolą ratifikuos „artimiausiomis savaitėmis“, kartu signalizuodamas apie teigiamą Vašingtono sprendimą dėl naikintuvų tiekimo.  

52795
130817
52791