Viktorija Čmilytė-Nielsen: norime grįžti kaip solidi ir patikima jėga
„Jūsų įvertinimas man labai svarbus, turint galvoje didėjantį aktyvumą ir akivaizdų partijos krypties palaikymą. Šis rezultatas rodo susitelkimą bendram tikslui, kartu tai ir pastarųjų ketverių metų įvertinimas“, – per partijos suvažiavimą Kaune šeštadienį kalbėjo partijos pirmininkė.
Savivaldos rinkimuose Liberalų sąjūdis iškovojo devynis merų postus, 135 partijos nariai tapo tarybos nariais.
Pasak V. Čmilytės-Nielsen, laisvė išgrynina vertybes, sukuria sąmoningo apsisprendimo situaciją.
„Šių principų stengiamės laikytis ir būdami valdančiojoje koalicijoje nors buvo situacijų, kai pasirinkimas buvo labai nelengvas, tai liečia ir nacionalinio saugumo be ir žmogaus teisių koliziją, ir geopolitinius ir aplinkosauginius iššūkius. Ir tai, kad turime pakankamai stabilų visuomenės dalies, vertinančios liberalią darbotvarkę, palaikymą, rodo, kad mūsų pozicija vertinama teigiamai“, – kalbėjo partijos vadovė.
Valdančiajai koalicijai priklausantis Liberalų sąjūdis šeštadienį Kaune surengė suvažiavimą, kuriame patvirtino partijos pirmininko rinkimų rezultatus.
Praėjusią savaitę Liberalų sąjūdžio vadove trečiai kadencijai perrinkta Seimo vadovė V. Čmilytė-Nielsen.
Už jos kandidatūrą balsavo 1024 arba 88% rinkimuose dalyvavusių partijos narių.
Pirmininko rinkimai vyko elektroniniu būdu, juose galėjo dalyvauti visi nario mokestį mokantys partijos nariai.
Europos šachmatų čempionė V. Čmilytė-Nielsen Liberalų sąjūdžiui vadovauja nuo 2019 metų.
Jos pavaduotojais paskirti Vitalijus Gailius, Eugenijus Gentvilas, Simonas Kairys, Simonas Gentvilas, Audrius Klišonis, Šarūnas Čėsna bei Matas Lasauskas. Pirmąja pirmininkės pavaduotoja patvirtinta Edita Rudelienė.
Liberalai Seime turi 12 atstovų.
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžiui, kaip juridiniam asmeniui, 2017 metais buvo pareikšti įtariamai dėl kyšininkavimo, prekybos poveikiu bei piktnaudžiavimo vienoje didžiausių ir garsiausių politinės korupcijos bylų – koncerno „MG Baltic“, pakeitusio pavadinimą į „MG grupė“, byloje. Teisėsaugos įtarimų korupcija toje pačioje byloje sulaukė ir tuometis partijos lyderis Eligijus Masiulis, jis kaltintas ėmęs kyšius iš tuometinio „MG Baltic“ viceprezidento Raimondo Kurlianskio.
Vyriausioji rinkimų komisija dėl nustatytų šiurkščių rinkimų kampanijos finansavimo pažeidimų nusprendė neskirti Liberalų sąjūdžiui pusmečio dotacijos, siekiančios beveik 400 tūkst. eurų.
Po šių įvykių Liberalų sąjūdžio reitingai smuko.
Pernai Vilniaus apygardos teismas visus kaltinamuosius, tarp jų ir Liberalų sąjūdį bei E. Masiulį, visiškai išteisino. Prokuratūra su šiuo nuosprendžiu nesutiko ir jį apskundė Apeliaciniam teismui. Šio teismo kolegija savo verdiktą skelbs lapkričio 22 dieną.
Nei partija, nei kiti byloje kaltinimų sulaukę buvo liberalai savo kaltės dėl korupcijos niekada nepripažino.
