Karinis perversmas Nigeryje – Rusijos naudai
Sahelio regionas, kurį sudaro Afrikos valstybės, esančios žemiau Sacharos dykumos, apima Malį, Burkina Fasą, Čadą, Nigerį ir Gvinėją. Tai vienos skurdžiausių pasaulyje šalių, kurios yra labai pažeidžiamos tiek politinio nestabilumo, tiek klimato kaitos įtakos žemės ūkiui ir ekonomikai, rašo „Skynews“.
Regione didelę įtaką turėjo Prancūzija, čia buvo jos kolonijos. Vakarai stengėsi užtikrinti regiono ekonomikos vystymąsi, investuoti ir remti, tačiau skurdas ir neramumai kėlė nepasitikėjimą demokratine valdžia. Pastarąjį dešimtmetį su „Al Qaeda“ ir „Islamo valstybe“ susijusių džihadistų grupuočių galia ir įtaka regione vis stiprėjo, kilo neramumai ir susirėmimai su sukilėliais.
Norėdamos sumažinti nestabilumą ir islamistų įtaką, Prancūzija ir kitos Vakarų valstybės daug investavo į saugumą – regione laikė savo karines pajėgas, naudojosi juo kaip platforma platesnei kovai su terorizmu. Tačiau 2022 m. Prancūzijai išvedus karius iš Malio, šalys ėmė tolti nuo buvusių Vakarų sąjungininkų ir artėti prie Rusijos, saugumą užtikrinti padėjo „Wagner“ samdiniai.
2020 m. rugpjūčio mėn. Malyje įvyko ginkluotas perversmas, vėliau kaimyninėse šalyse susiklostė panaši situacija. Įvykių eiga sukelia de javu jausmą – augant nepasitenkinimui politiniu režimu, kuris kaltinamas korupcija ir nesugebėjimu kovoti su islamo ekstremistų grupuotėmis, išrinkti pareigūnai nuverčiami. Tuomet perversmo lyderiai pažada sukurti demokratiškesnį režimą, tačiau šis procesas užtrunka, karinė valdžia išlieka.
Karinių perversmų virtinė
2020 m. vasarą Malį apėmė protestų banga. Demonstrantai piktinosi, kad vyriausybė nesugeba suvaldyti grupuočių kovų šalies šiaurėje ir pietuose, dominuoja korupcija, įtampą kelia koronaviruso pandemija. Rugpjūčio 18 d. pulkininko Assimi Goita vadovaujami kariai užėmė karinę bazę Kati mieste, o prieš tai ir sostinę Bamaką.
Prezidentą Ibrahimą Boubacarą Keitą ir kitus vyriausybės narius sulaikė generolų grupė, pasivadinusi Nacionaliniu tautos gelbėjimo komitetu. Jie sutiko, kad civilinis valdymas būtų atkurtas per 18 mėnesių. Tačiau praėjus septyniems pereinamojo proceso mėnesiams laikinasis prezidentas ir ministras pirmininkas buvo nušalinti, o vyriausybės pirmininku tapo pulkininkas A. Goita. 2022 m. vasarą, kai tapo aišku, kad demokratijos atkurti artimiausiu metu nepavyks, Prancūzija išvedė savo karius iš Malio.
Praėjusiais metais istorija atsikratojo ir Burkina Fase, vos per aštuonis mėnesius čia įvyko du perversmai. 2022 m. sausio 24 d. per nacionalinę televiziją pasirodę kariai pranešė, kad užgrobė valdžią ir pašalino demokratiškai išrinktą prezidentą Rocho Marko Kristiano Kaborę.
Vasario 16 d. jį pakeitęs pulkininkas leitenantas Paul-Henri Sandaogo Damiba buvo prisaikdintas. Tačiau rugsėjo 30 d. kareiviai jį nušalino ir vietoj jo laikinuoju prezidentu paskyrė kapitoną Ibrahimą Traore.
Kapitono I. Traorės nacionalinė asamblėja buvo sudaryta daugiausia iš kariuomenės karininkų, kurie pažadėjo demokratinius rinkimus surengti iki 2024 m. liepos. Tačiau šių metų pradžioje kariai išstūmė Prancūzijos pajėgas ir kreipėsi į Malyje veikiančią Rusijos grupuotę „Wagner“, prašydami paramos atremiant islamistų puolimą.
Sudane tris dešimtmečius valdė autokratinis lyderis Omaro al Baširas, jį 2019 metais nuvertė kariuomenė, laikinuoju ministru pirmininku tapo Abdalla Hamdokas ir valdžios pasidalijimo įstaiga, sudaryta iš kariškių ir civilių. Tačiau 2021 m. spalį per kariuomenės ir sukarintų Greitojo palaikymo pajėgų (RSF) susirėmimą buvo sulaikytas ministras pirmininkas ir jo šeima, o susitarimas dėl valdžios pasidalijimo buvo nutrauktas. Perversmui vadovavo generolas Abdel Fattah al-Buhranas.
Čadas tebėra valdomas kariuomenės nuo tada, kai 2021 m. balandžio mėn. per kovas su sukilėliais šalies šiaurėje žuvo ilgametis prezidentas Idrissas Deby. Jo sūnus generolas Mahamatas Idrissas Deby dabar vadovauja šaliai kaip laikinasis valstybės vadovas, o tai prieštarauja šalies konstitucijai.
Jis pažadėjo per 18 mėnesių pereiti prie demokratijos. Tačiau kai 2022 m. rudenį šis laikotarpis baigėsi, jis buvo pratęstas dar dvejiems metams, o tai sukėlė protestus, kuriuos nuslopino kariuomenė.
Demokratijos žudikas mokėsi Vakaruose
Istorija, regis, kartojasi Nigeryje. Dar praėjusią savaitę Nigeris, viena skurdžiausių pasaulio šalių, buvo laikomas paskutiniu Vakarų sąjungininku regione. JAV ir Europos Sąjunga teikė įvairiapusę pagalbą, šalyje buvo dislokuotos Prancūzijos ir JAV pajėgos.
Vis dėlto praėjusią savaitę Nigerio prezidentą Mohamedą Bazoumą nušalino generolo Abdourahmane'o Tchiani vadovaujama kariuomenė. J. Bazoumas buvo pirmasis demokratiškai išrinktas Nigerio vadovas nuo 1960 m., kai baigėsi Prancūzijos kolonijinis valdymas.
Kareiviai apsupo prezidento rūmus sostinėje Niamėjuje. Jie teigė, kad norėjo „padaryti galą režimui“ dėl „blogėjančios saugumo padėties ir blogo valdymo“. Nuo to laiko chunta uždarė visas sienas ir įvedė komendanto valandą. Vakarų sąjungininkai pasmerkė perversmą, baimindamiesi, kad ginkluotosios pajėgos atsisakys jų paramos ir ateitį sies su Maskva.
Kaip rašo „Reuters“, generolas A. Tchiani gimė 1964 m. nedideliame kaime Filinguė regione Nigerio pietvakariuose, kuriame vyko vieni iš didžiausių susirėmimų, įskaitant 2021 m. įvykdytą kariuomenės bazės užpuolimą, per kurį žuvo 89 kariai. Regione, kuriame augo būsimas generolas, nuolat buvo jausti nesaugumas.
2011 m., du dešimtmečius kilęs karjeros laiptais Nigerio kariuomenėje, A. Tchiani ėmė vadovauti elitiniam daliniui, sukurtam prezidentui saugoti. Turėjęs saugoti prezidentą, A. Tchiani nusprendė jį nuversti. Generolas tvirtino, kad kariai užgrobė valdžią, nes demokratinė valdžia nesugeba užtikrinti saugumo šalyje ir suvaldyti islamo ekstremistų grupuočių.
„Negalime toliau laikytis tų pačių iki šiol siūlytų metodų, nes kyla pavojus, kad mūsų tauta palaipsniui ir neišvengiamai išnyks“, – sakė jis.
Valdžią užgrobusio režimo išplatintoje A. Tchiani biografijoje teigiama, kad jis mokėsi Prancūzijoje, Maroke, Senegale ir JAV, kur lankė Tarptautinių saugumo reikalų koledžą Vašingtono forto McNair mieste. Dramblio Kaulo Kranto, Kongo Demokratinės Respublikos ir Sudano konfliktų metu jis buvo regioninių ir Jungtinių Tautų pajėgų vadas ir stebėtojas užsienyje, gavo kai kuriuos aukščiausius karinius apdovanojimus.
Laimėjimą susižeria Rusija
Sekmadienį Nigeryje prie Prancūzijos ambasados susirinkę karinį perversmą palaikantys protestuotojai atsinešė Rusijos vėliavas ir reiškė paramą Vladimirui Putinui. Minioje buvo girdėti šūksniai „tegyvuoja Putinas“, „tegyvuoja Rusija“, rašė „Reuters“.
Pastaraisiais metais Rusija bandė pasinaudoti antikolonijinėmis nuotaikomis, kad sustiprintų savo įtaką visame žemyne. Praėjusią savaitę Sankt Peterburge vyko Afrikos ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimas, į kurį atvyko 17 Afrikos valstybių vadovų. Su Ukraina kariaujanti Rusija ieško sąjungininkų Azijos ir Afrikos šalyse, nes ekonominiai ir politiniai ryšiai su Vakarais nutrūko.
Tuo tarpu Afrikai svarbu užsitikrinti tolesnį grūdų tiekimą ir nesvarbu, ar tai padaryti padės Ukraina ir Vakarai, ar Rusija. Anksčiau VŽ rašė, kad Rusija žada regionui tiekti nemokamus grūdus, o ES sakė esanti pasirengusi užtikrinti Ukrainos grūdų tiekimą be Juodosios jūros uostų.
VERSLO TRIBŪNA
Lietuvoje pakuočių atliekų rūšiavimas tampa kasdieniu įpročiu. Naujausia gamintojų ir importuotojų asociacijos „GAMTOS ATEITIS“ užsakymu „Baltijos tyrimų“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa atskleidė: visada arba dažnai pakuočių atliekas rūšiuoja 76 proc. šalies gyventojų. Visada tai darančiųjų dalis per metus išaugo net 5 procentiniais punktais. Tuo pat metu gyventojų, kurie pakuočių atliekų niekada nerūšiuoja, dalis sumažėjo iki 6 proc. – tai mažiausias rodiklis per pastaruosius kelerius metus.
Dirbtinio intelekto (DI) proveržis per pastaruosius metus labai stipriai keičia IT sektorių. Tačiau, pasak individualizuotus IT sprendimus kuriančios bendrovės „iToDEV“ vadovo Justino Lunskio, didžiausias pokytis vyksta ne technologijų, o sprendimų priėmimo lygmenyje.
Patyręs intensyvių finansinių svyravimų laikotarpį, Lietuvos žemės ūkio sektorius pasitinka permainų etapą. Kaip, žvelgiant į šių metų rezultatus ir ateinančius 2026-uosius, keičiasi ūkių struktūra, investicijų mastas ir pagrindinės sektoriaus rizikos, pasakoja Paulius Liubancas, „Swedbank“ Žemės ūkio verslo finansavimo grupės vadovas.
„2go“ lauko ekranų tinklas, siūlantis didelę lauko ekranų pasiūlą visose Baltijos šalyse, šįkart straipsnyje pristato matomą, modernią ir aukščiausios kokybės reklamos mediją Panevėžyje. „2go“ Panevėžyje – tai paveiki komunikacija penktajame pagal dydį Lietuvos mieste.
Perversmus įvykdžiusiose šalyse aktyviai veikia Rusijos samdinių grupuotė „Wagner“, kurios vadovas Jevgenijus Prigožinas pasveikino Nigerio karinį perversmą ir pasiūlė savo kovotojų paslaugas tvarkai įvesti, pranešė „Reuters“. „Telegram“ kanale paskelbtoje balso žinutėje perversmas buvo apibūdintas kaip seniai pribrendęs išsilaisvinimas iš Vakarų kolonizatorių įtakos.
Afrikos kontrolė gali padėti Rusijai kare su Ukraina. Pasaulinės branduolinės asociacijos duomenimis, Nigeris yra antras pagal dydį urano gamintojas Afrikoje ir didžiąją dalį savo produkcijos eksportuoja į Prancūziją. Pernai jis pagamino 2.020 tonų šio metalo. Neaišku, ar perversmas turės įtakos gamybai, tačiau visos kitos šalys, kuriose pastaraisiais metais įvyko kariniai perversmai, yra turtingos ištekliais, ir tik nedaugelyje iš jų, nepaisant valdžios pasikeitimų, kasybos veikla nebuvo smarkiai sutrikdyta, skelbia „Bloomberg“. Baiminamasi, kad Nigeryje išgaunamas uranas bus panaudotas Rusijos gaminant nusodrinto urano ginklus.
