Ukrainos dujų saugyklos galėtų būti raktas į ES energetinį saugumą
Po didelių infliacinių energijos kainų šuolių, kai 2022 metų vasarį prasidėjo karas Ukrainoje, Europai dabar gresia galimas dujų pasiūlos perteklius ir paskesnis staigus kainų kritimas. Jai taip pat reikia daugiau saugojimo pajėgumų.
„Artėjant vasarai, Europos Sąjunga didžiausios energetikos krizės jos istorijoje metu susiduria su neįprasta situacija: per daug dujų, kad ji galėtų su jomis susitvarkyti“, – pavasarį paskelbtoje ataskaitoje įspėjo Kolumbijos universiteto Pasaulinės energetikos politikos centro tyrėjai Akosas Loszas ir Ira Josephas.
Pernai rugpjūtį kainos ES pašoko iki rekordinių 350 Eur už megavatvalandę, nes, Rusijai sumažinus tiekimą, trūko dujų. 2023 metais kainos sumažėjo, iš dalies dėl švelnesnės nei tikėtasi žiemos.
Pasak Bruegelio ekonomikos studijų centro, dėl 2022 metų kainų šuolių teko imtis didžiulių valstybės intervencijų – ES vyriausybės skyrė 646 mlrd. Eur, kad apsaugotų įmones ir vartotojus.
Be dujų tiekimo iš Rusijos, Europos dujų rinkos yra labiau subalansuotos negu anksčiau, o tai reiškia, kad paklausos padidėjimas ar tiekimo sutrikimas gali turėti neproporcingai didelį poveikį, sako Kamilas Lipinski iš Lenkijos ekonomikos instituto (PIE).
Ukrainos saugyklos, kaip rinkos balansavimo priemonė
Vokietijos dujų saugyklos, kurioms tenka 22% visų ES dujų saugyklų pajėgumų, sugebėjo užtikrinti pakankamą tiekimą ES, kad būtų galima išvengti vartotojų ir svarbiausių dujomis kūrenamų elektrinių paklausos ribojimo, sako K. Lipinski.
Tačiau vien šių saugyklų nepakanka kainų svyravimams visoje ES subalansuoti, todėl ES ieško papildomų galimybių.
Europos Komisijos atstovas spaudai Timas McPhie „Deutsche Welle“ patvirtino, kad ES valstybėms narėms iki lapkričio reikės 90% užpildyti savo saugyklas.
„Europai reikia panaudoti kuo daugiau Ukrainos požeminių saugyklų pajėgumų, kad būtų galima padengti galimus žiemos paklausos šuolius“, – „Deutsche Welle“ sakė Jacopo Casadei iš energetikos analitinio centro „Energy Aspects“.
2020 metais Ukraina suderino savo reguliavimo sistemą su ES ir sumažino ES įsikūrusiems prekybininkams taikomas dujų sandėliavimo vietos saugyklose kainas, apkarpiusi tarifus ir muitus. Prieš du mėnesius dujų saugyklų operatorė „Ukrtransgaz“ buvo sertifikuota pagal ES dujų saugojimo taisykles.
Ukrainos rinkoje taip pat siūloma saugoti dujas už fiksuotą kainą, todėl išvengiama neatidėliotinų sandorių rinkos svyravimų.
Valstybinei dujų bendrovei „Naftogaz“ priklausančių Ukrainos saugyklų bendras pajėgumas, vertinant 11 požeminių saugyklų, siekia 31 mlrd. kubinių metrų.
Didesnius nei Ukrainos dujų saugyklų pajėgumus turi tik JAV ir Rusija ir tai lėmė buvęs Ukrainos, kaip svarbios rusiškų dujų tranzito į Europą šalies, vaidmuo.
„Naftogaz“, patronuojančioji „Ukrtransgaz“ bendrovė, sako, kad ES šalims gali pasiūlyti 10 mlrd. kubinių metrų dujų saugyklų pajėgumų, t. y. 10% papildyti esamus ES dujų saugyklų 100 mlrd. kubinių metrų pajėgumus. Pasak „Naftogaz“, šis kiekis galėtų būti padidintas iki 15 mlrd. kubinių metrų, jei Ukraina susigrąžintų Rusijos okupuotą teritoriją.
Apie 25 mlrd. kubinių metrų dujų saugyklų pajėgumų, arba 80% visų Ukrainos dujų saugyklų pajėgumų, yra Vakarų Ukrainoje, netoli Lenkijos ir Slovakijos sienų.
Dar 2 mlrd. kubinių metrų pajėgumų yra centrinėje Ukrainoje, toli nuo karo fronto linijų ir Ukrainos kontroliuojamoje teritorijoje.
Dar 4 mlrd. kubinių metrų pajėgumų yra arčiau rytinių Rusijos dujų įleidimo taškų, iš dalies okupuotoje teritorijoje.
Vakarų Ukrainoje esančioje Bilčės-Volicko-Uhersko saugykloje, kuri yra didžiausia Europoje, galima sukaupti daugiau nei keturis kartus daugiau gamtinių dujų nei didžiausioje saugykloje Vokietijoje ir ekspertai sako, kad ją galima lengvai prijungti prie ES tinklų.
Kalbama, kad ES pareigūnai svarsto, ar pritarti jungtims su šia saugykla, kurioje galima saugoti iki 17,05 mlrd. kubinių metrų dujų.
Ukrainos dujų perdavimo sistemos operatorė teigia, kad šalies dujų perdavimo sistema turi daugiau kaip 100 transportavimo maršrutų tarp savo objektų ir ES sienų.
Reikia priemonių mažinti riziką
„Rusija metodiškai puola infrastruktūrą, dažniausiai siekdama sukelti skausmą ir kančias Ukrainos gyventojams, tačiau savo dujų tranzitą ji išlaiko nepažeistą. Nežinia, ar ji galvoja, kad ateityje galės tuo pasinaudoti“, – sako Anna Mikulska iš Rice'o (Raiso) universiteto Bakerio (Beikerio) viešosios politikos instituto.
Rusija taip pat vis dar siunčia kažkiek dujų per Ukrainą. Esant įtemptoms rinkos sąlygoms, tai gali tapti dar vienu būdu daryti spaudimą Europai, pridūrė A. Mikulska.
Fizinės dujų infrastruktūros apgadinimas, konkrečių įrenginių ar objektų kontrolės praradimas ir vyriausybių draudimai eksportuoti ar reeksportuoti gamtines dujas ekstremaliosios tiekimo padėties atveju – tai tik keli rizikos veiksniai, su kuriais susiduria Europos prekybininkai, pažymima PIE ataskaitoje.
VERSLO TRIBŪNA
Darbą pradėjo pirmoji specializuota vaikų odontologijos klinika Lietuvoje „Neodenta Kids“. Ji atidaryta Kaune, Brastos g. 22. Pasitelkę naujausias technologijas ir modernią įrangą profesionalūs vaikų odontologai čia teikia įvairias paslaugas: dantų šalinimo ir gydymo, burnos higienos, vaikų dantų atstatymo keramikiniais vainikėliais ir kt. Tai tik pirmas žingsnis į „Neodenta Kids“ vaikų odontologijos klinikų tinklą visoje Lietuvoje. Metų pabaigoje Kaune, Savanorių pr., duris atvers antroji „Neodenta Kids“ klinika, o 2026 m. pavasarį – ir pirmoji Vilniuje, kuri įsikurs naujausiame ir moderniausiame sostinės rajone „Sakai“.
Vilniuje ruošiamasi dideliam viešosios erdvės projektui: 1,2 h plote Naujininkuose, prie Tūkstantmečio bei Dariaus ir Girėno gatvių, bus įrengtas Tūkstantmečio skveras, kuris atskleis šios teritorijos neišnaudotą potencialą. Vilniaus m. savivaldybės užsakymu projektą plėtojanti Vilniaus vystymo kompanija išrinko darbų rangovą – UAB „Eika Construction“.
Jau dešimtus metus iš eilės vykstančiame „Acme grupės“ renginyje „Gerų darbų mugė“ šiemet surinkta rekordinė suma – 327 tūkst. eurų, skirta labdaringai veiklai. Suaukotos lėšos bus naudojamos tęsti pradėtus ir inicijuoti naujus projektus, sprendžiančius švietimo, sveikatinimo bei kitas visuomenei aktualias problemas.
Lietuvai rengiant 2021–2027 m. Europos Sąjungos (ES) fondų investicijų programą buvo atlikta šalies konkurencingumą bei pažangą kuriančių verslų analizė. Nustatyta, kad šalies proveržį stabdo menki mažų ir vidutinių įmonių pajėgumai įsisavinti inovacijas, nedidelis skaičius aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių bei mažos verslo investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP), o taip pat žemas verslo ir mokslo tarptautiškumas – dalyvavimas tarptautiniuose projektuose ir tinkluose. Inovacijų agentūros pradėtas projektas „InoMokymai“ skirtas šioms problemoms spręsti.
Norint Ukrainoje saugoti trečiųjų šalių dujas, reikėtų valstybės garantijų, kad komercinės bendrovės galėtų naudotis valstybei priklausančiais pajėgumais, mano Pasaulinės energetikos politikos centro ekspertai.
Vienas iš jų siūlymų – pasitelkti Europos rekonstrukcijos ir plėtros banką. Šis skolintojas, pasak ekspertų, galėtų suteikti garantijas, kurios padengtų politinę ir su karu susijusią riziką. Tačiau bankas „Deutsche Welle“ pareiškė, kad dar per anksti skelbti kokią nors informaciją.
Timas McPhie patvirtino, kad Europos Komisija nagrinėja, kaip viešųjų institucijų išduodamos garantijos galėtų suteikti tinkamą draudimo apsaugą Ukrainoje saugomoms gamtinėms dujoms. Tačiau laiko lieka vis mažiau.
