Seimas priėmė svarstyti mokesčių pertvarką

Už projektus balsavo 72 parlamentarai, prieš buvo 31 Seimo narys, susilaikė 22 politikai. Toliau įstatymų paketą svarstys Seimo komitetai, jis į plenarinių posėdžių salę turėtų grįžti jau rudens sesijoje.
Už tai, kad projektai Seime būtų svarstomi balsavo Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, 47 konservatoriai, 11 liberalų, septyni „laisviečiai“ ir šeši socialdemokratai, prieš buvo „laisvietė“ Monika Ošmianskienė ir socialdemokratas Tomas Bičiūnas, po šešis „darbiečius“ ir demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovus, aštuoni „valstiečiai“ ir devyni Mišri Seimo narių grupei priklausantys parlamentarai. Dar 11 „valstiečių“, šeši demokratai, trys socialdemokratai bei „laisvietė“ Ieva Pakarklytė ir Rita Tamašunienė iš Mišrios Seimo narių grupės susilaikė.
Iš viso Seimui buvo pateiktos septynių įstatymų pataisos, kuriomis, be kitų dalykų, siūloma didinti individualios veiklos apmokestinimą, numatyti pokyčiai dirbantiesiems su verslo liudijimais.
Pertvarką Vyriausybė vadina žingsniu link sąžiningesnės mokesčių sistemos, stipresnių paskatų dirbti, o atsisakant visuomenei didesnės vertės nekuriančių lengvatų, jos keičiamos investicine sąskaita.
Premjerė Ingrida Šimonytė po reformos pritarimo Vyriausybėje sakė besitikinti, kad vasarą vyks išsamios diskusijos, o rudenį būtų galima diskutuoti dėl konkrečių pasiūlymų.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė yra sakiusi, kad paskutiniai mokesčių reformos paketo pakeitimai atlikti atsižvelgus į koalicijos partnerių – Laisvės partijos ir Liberalų sąjūdžio – bei Prezidentūros siūlymus. Ji tikisi, jog mokesčių reformos paketas Seime peržengs pateikimo stadiją, o paketas išliks subalansuotas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė prieš Vyriausybei apsisprendžiant dėl reformos atkreipė dėmesį, kad tarp pakeitimų numatytas ir mažesnis darbo stažas, kad socialiai pažeidžiami žmonės galėtų paprasčiau gauti nedarbo išmoką, vienodinamos „Sodros“ įmokų lubos, individualių įmonių savininkų apmokestinamoji bazė bei į nedarbo draudimo sistemą įtraukiami individualiai dirbantys asmenys.
Mokesčių reformai Seime įveikus pateikimo stadiją, valdančiosios koalicijos partneriai – „laisviečiai“ ir liberalai – norėtų peržiūrėti individualios veiklos bei dideles pajamas gaunančių žmonių apmokestinimą. Pasak partijų atstovų, jei pertvarkos paketas bus priimtas, jis bus kitoks. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai mokesčių reformai pritaria.
Tuo metu Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Asta Kuniyoshi pastebi, kad siūlomos priemonės daugeliu atvejų yra tinkamos, siekia teisingesnės ir ekonomikos augimui palankesnės mokesčių sistemos, tačiau, anot jos, nesprendžiamos esminės Lietuvos mokesčių sistemos problemos.
Finansų ministrė gegužės viduryje yra sakiusi, kad Vyriausybės siūlomai mokesčių reformai įstrigus, Briuselis sustabdytų pervedimus Lietuvai iš vadinamojo Europos Sąjungos (ES) RRF plano, o neišmokėtų lėšų suma būtų kur kas didesnė negu dabar sulaikyti 26 mln. Eur.
A. Butkevičius: dideles pajamas nešančioms individualioms veikloms galima keisti statusą
Norint išvengti didesnio individualios veiklos apmokestinimo galima koreguoti šiuo pagrindu leidžiamų ekonominių veiklų sąrašą iš jo pašalinant didžiausias pajamas generuojančius darbus, sako frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Seimo narys Algirdas Butkevičius.
Tai, anot jo, užbaigtų ginčus dėl Vyriausybės siūlomo didesnio individualios veiklos apmokestinimo.
„Jeigu mes kalbame apie individualią veiklą labai plačiai, tai gal išskirkime tam tikras ekonomines veiklas, kur nebetaikykime individualios veiklos statuso, ypač tos veiklos, kurios tikrai generuoja didžiules pajamas, tikriausiai ir nekiltų ginčų“, – antradienį LRT radijui sakė A. Butkevičius.
Mokesčių reformos pakete individualios veiklos apmokestinimą nuo 2025 metų siūloma didinti nuo 15 iki 17%, o nuo 2026 metų – iki 20%. Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau yra teigusi, kad 85% individualiai dirbančių žmonių mokesčiai iš esmės nesikeis, nes didesni tarifai būtų taikomi tik uždirbantiems daugiau nei 35.000 Eur apmokestinamų pajamų per metus.
A. Butkevičius sako, kad 35.000 Eur per metus nėra didelės pajamos.
„Dėl 35.000 metinių pajamų – tai čia nėra didelės pajamos. Žiūrėkime, vidutinis darbo užmokestis kaip sparčiai auga, ir jeigu 35.000 padalinsime iš dvylikos mėnesių ir matysime, kad pajamos nėra jau tokios didelės“, – kalbėjo A. Butkevičius.
Vyriausybės praėjusią savaitę patvirtintas kelerius metus rengtas ir šiemet bent du kartus tikslintas mokesčių pertvarkos paketas Seimui bus pristatytas antradienį.
Pertvarką Vyriausybė vadina žingsniu link sąžiningesnės mokesčių sistemos, stipresnių paskatų dirbti, o atsisakant visuomenei didesnės vertės nekuriančių lengvatų, jos keičiamos investicine sąskaita.