Prezidento metinis pranešimas – birželio 20-ąją
Ketvirtadienį lankydamasis Rokiškyje prezidentas be kita ko užsiminė, kad „po pusantros savaitės“ skaitys savo naują metinį pranešimą.
Prezidentūra ir Seimo pirmasis vicepirmininkas Jurgis Razma penktadienį VŽ patvirtino, kad valstybės vadovo metinis pranešimas Seimo plenariniame posėdyje planuojamas antradienį, birželio 20 d.
Tai bus jau ketvirtasis 2019-ųjų viduryje kadenciją pradėjusio G. Nausėdos metinis pranešimas ir trečiasis, skaitomas dabartinės kadencijos Seime, kuriame valdančiąją daugumą yra suformavusios trys centro dešinės partijos.
Be to, metinis pranešimas šįkart bus skaitomas likus vos keliems mėnesiams iki 2024 m. gegužę vyksiančių prezidento rinkimų kampanijos pradžią.
Apklausų lyderis G. Nausėda kol kas nėra oficialiai pranešęs, kad sieks perrinkimo antrai kadencijai. Atsakyti į šį klausimą jis žada 2023 m. pabaigoje, kai iki rinkimų bus likęs maždaug pusmetis.
Kaip VŽ sakė politologė Rima Urbonaitė, „vargu ar mes per šį metinį pranešimą išgirsime tiesmuką atsakymą į klausimą dėl būsimo dalyvavimo rinkimuose“.
„Viena vertus, dar išties truputį per anksti apie tai kalbėti tiesiai šviesiai ir aiškiai. Prezidentui gali būti tiesiog nenaudinga būti tuo pirmuoju, pareiškusiu apie kandidatavimą. Kita vertus, jis pats ne kartą užsiminė į šį klausimą atsakysiąs arčiau rinkimų“, – teigė ji.
Politologės nuomone, „atsižvelgiant į pastarojo laikotarpio vidines politines aktualijas būtų keista, jeigu prezidentas per metinį pranešimą nepasisakytų apie dabartinę susiklosčiusią situaciją ir neįvertintų I. Šimonytės Vyriausybės darbo bei jo galimybių dirbti toliau“.
„Ir jis gali būti šiuo klausimu gana griežtas, nes susiklostė labai palankios aplinkybės jam šiek tiek tvirčiau pasisakyti šiais klausimais. Pavyzdžiui, užsiminti, kad artėjant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje visos politinės jėgos ir institucijos turi dirbti išvien, demonstruoti susitelkimą, o ne žaisti politinius žaidimus“, – kalbėjo R. Urbonaitė.
Pareigą valstybės vadovui skaityti metinį pranešimą numato Konstitucija. Joje teigiama, kad prezidentas „daro Seime metinius pranešimus apie padėtį Lietuvoje, Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio politiką“.
Pirmajame savo pranešime 2020-ųjų birželį G. Nausėda akcentavo Lietuvos tikslą būti teisinga, žalia, inovatyvia gerovės valstybe. Jis taip pat sakė, kad kuriant valstybę reikia didesnės pagarbos, dialogo ir tarpusavio pasitikėjimo.
2021 m., antrajame savo metinį pranešimą, prezidentas be kita ko tvirtino, kad „koronaviruso pandemija tapo ne tik visuomenės sveikatos, bet ir pasitikėjimo bei sugyvenimo krize“. Pasak jo, pandeminė krizė „aiškiai pademonstravo, kas yra atsakingas verslas“.
Pernai birželio 16-ąją skaityto metinio pranešimo pagrindiniu akcentu tapo karas Ukrainoje. G. Nausėda tuomet įvardijo tris kryptis, kuriomis turi veikti Lietuva sudėtingomis geopolitinės įtampos sąlygomis – tai parama su Kremliaus agresija kovojantiems ukrainiečiams, Rusijos ekspansijos stabdymas bei nacionalinio saugumo stiprinimas ir šalies apginamumo didinimas.
Prezidentas pernykščiame pranešime taip pat kritikavo Vyriausybę dėl padarytų klaidų ar vilkinamų reformų.
G. Nausėda prezidento pareigas pradėjo eiti 2019 m. liepos 12 d.
Rinkimų kampanijoje jis dalyvavo su Gerovės valstybės programa, kur akcentavo socialinės atskirties mažinimą ir didesnę pagarbą politikoje.
