Prezidentas: turime remti Ukrainą, stabdyti Rusiją, stiprinti Lietuvos saugumą

Apie tai valstybės vadovas kalbėjo ketvirtadienį Seime skaitydamas savo trečiąjį metinį pranešimą.

Lietuva dalyvaus atstatant Ukrainą po karo 

„Turime daryti viską, ko reikia Lietuvos žmonių gerovei bei valstybės klestėjimui. Tai reiškia būtinybę veikti trimis svarbiausiomis kryptimis. Pirma, privalome visomis išgalėmis remti Ukrainą ir jos žmones kovoje už laisvę, orumą ir geresnę ateitį. Tai stiprina ir mus pačius. Antra, turime visais būdais riboti į patvaldystės, imperinio mąstymo ir teritorinės ekspansijos kelią grįžusios Rusijos agresiją, kartu siekdami išlaikyti tarptautinėmis taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką. Trečia, ir svarbiausia, mūsų pareiga – bendromis jėgomis užtikrinti, kad pasikeitusioje geopolitinėje aplinkoje Lietuvos valstybė išliktų stipri, atspari, auganti ir pasitikinti savimi“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas patikino, kad Lietuva ir toliau įvairiomis priemonėmis rems Ukrainą, įskaitant ir jos siekių tapti ES nare įgyvendinimą.

„Sugrįžus taikai – o ją būtinai grąžins Ukrainos didvyrių galia ir pasiaukojimas – Lietuva padės ukrainiečiams atstatyti savo šalį“, – pabrėžė jis.

embedgallery::https://foto.vz.lt/embed/1538?placement=

Kvietė spartinti sinchronizaciją

Kalbėdamas apie Rusijos imperinių ambicijų pažabojimą prezidentas sakė, kad šiuo klausimu ES ir NATO šalys turi veikti vieningai, greitai ir ryžtingai.

„Ilgalaikis strateginis mūsų tikslas – pasiekti, kad ES ir NATO šalys išsilaisvintų iš energetinės priklausomybės nuo Rusijos. Šioje srityje Lietuva jau dabar – akivaizdi lyderė. Tuo visi galime didžiuotis. Prieš kelis dešimtmečius supratę, kad Rusija išnaudoja energetiką šantažui ir manipuliavimui, sutelkėme politinę valią ir įgyvendinome būtinus pokyčius. Naujausi įvykiai parodė, kad buvome visiškai teisūs“, – pastebėjo G. Nausėda.

Kartu jis paragino atlikti kai kuriuos dar nepabaigtus darbus – tinkamai pasirengti ir įmanomai anksčiau atlikti elektros tinklų sinchronizaciją su kontinentine Europa, persiorientuoti į atsinaujinančią energetiką.

Metiniame pranešime valstybės vadovas pastebėjo, kad Lietuvos „pareiga ir interesas stiprinti ES Rytų partneres.

Siekiama NATO brigados

Pagrindiniu šalies užsienio politikos strategijos akcentu prezidentas įvardijo rūpestį, kad „visoje Europoje, o ypač Baltijos regione, būtų juntama stipri transatlatinė įtaka“. Čia, pasak G. Nausėdos, dar yra ką nuveikti, nes „ne iš piršto laužtas skepticizmas tų, kurie atsargiai vertina kai kurių Vakarų šalių galimybes atmerkti akis ir pamatyti taip ilgai puoselėtos pragmatiškos politikos Rusijos atžvilgiu ydingumą“.

Kalbėdamas apie Lietuvos karinio saugumo stiprinimą valstybės vadovas paragino tęsti jau pradėtus darbus, tarp kurių – krašto apsaugos sistemos finansavimo didinimas, privalomos pradinės karo tarnybos įvedimas, NATO Baltijos šalių gynybos planų patvirtinimas ir priešakinių pajėgų dislokavimas.

„Artimiausiu metu turėsime padaryti dar daugiau ir greičiau. Jau visai netrukus, artėjančiame NATO viršūnių susitikime Madride, tikiuosi ambicingų Aljanso sprendimų, kurie reikšmingai sustiprintų NATO rytinio flango atgrasymą ir gynybą. Lietuvos saugumui teigiamos įtakos turės ir Suomijos bei Švedijos sprendimas prisijungti prie NATO“, – tvirtino jis.

„Efektyvaus atgrasymo taip pat neįsivaizduoju be NATO priešakinių pajėgų kovinio vieneto išplėtimo iki brigados dydžio. Mūsų pasirengimą priimti sąjungininkų pajėgas pagerins sprendimas įrengti ir pritaikyti pratyboms Rūdninkų poligoną, taip pat investicijos į kitus infrastruktūros objektus. Prastėjant geopolitinei situacijai, turime sparčiai ruoštis visuotinei gynybai. Jau šiais metais krašto apsaugai skirsime 2,5% BVP. Artimiausiais metais turėsime investuoti dar daugiau, taip pat užtikrinti sistemingą karinio personalo rezervo rengimą ir mokymą“, – pridūrė prezidentas.

Pagyrė institucijas už migrantų krizės suvaldymą

Jis taip pat paragino greičiau užbaigti Krizių valdymo centro kūrimo darbus, visose savivaldybėse įrengti gerai aprūpintas slėptuves.

Atkreipdamas dėmesį į Rusijos ir Baltarusijos sukeltą nelegalių migrantų krizę G. Nausėda pagyrė Lietuvos institucijas, kurios „gana sėkmingai prisitaikė prie pasikeitusios padėties pasienyje“.

„Migracijos krizė suteikė akstiną pradėti ilgai atidėliotus darbus, stiprinančius Lietuvos valstybinės ir ES išorinės sienos apsaugą“, – sakoma prezidento metiniame pranešime.