Kinija dosniai ir brangiai augina skolų kuprą besivystančioms rinkoms
Šios savaitės pradžioje paskelbtas tyrimas rodo, kad nuo 2019 m. iki 2021 m. pabaigos Kinija besivystančioms šalims suteikė paskolų už 104 mlrd. USD. Šių metų suma yra beveik tokia pat didelė kaip ir šalies suteiktos paskolos per ankstesnius du dešimtmečius.
„AidData“, Pasaulio banko, Harvardo Kenedžio mokyklos ir Kylio pasaulio ekonomikos instituto tyrėjų atliktas tyrimas yra pirmasis žinomas bandymas užfiksuoti visą Kinijos suteiktų paskolų sumą pasauliniu mastu.
Nuo 2000 m. iki 2021 m. pabaigos Kinija ėmėsi 128-ių ekonomikos gelbėjimo operacijų 22-ose šalyse skolininkėse, kurių bendra vertė siekė 240 mlrd. USD.
Kinijos įsigalėjimas kaip labai įtakingos paskutinės instancijos skolintojos yra didelis iššūkis Vakarų vadovaujamoms institucijoms, pavyzdžiui, Tarptautiniam valiutos fondui (TVF), kurios nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos siekia užtikrinti pasaulio finansinį stabilumą.
„Pasaulinė finansų struktūra tampa mažiau nuosekli, mažiau institucionalizuota ir mažiau skaidri. Pekinas sukūrė naują pasaulinę tarpvalstybinio gelbėjimo skolinimo sistemą, tačiau tai padarė neskaidriai ir nekoordinuotai“, – „Financial Times“ sakė Bradas Parksas, JAV Viljamo ir Marijos koledžo „AidData“ vykdomasis direktorius.
Skolina dosniai, bet brangiai
Didėjančios pasaulinės palūkanų normos ir stipriai brangstantis doleris sukėlė susirūpinimą dėl besivystančių šalių gebėjimo grąžinti skolas kreditoriams. Kelios valstybės pateko į sunkią padėtį, o dėl to, kad kai kurios krizės užsitęsė, kaltinamas nepakankamas kreditorių veiksmų koordinavimas.
Praėjusią savaitę Šri Lankos prezidentas Ranilas Wickremesinghe paragino Kiniją ir kitus kreditorius skubiai pasiekti kompromisą dėl skolos restruktūrizavimo po to, kai TVF patvirtino 3 mlrd. USD ketverių metų skolinimo programą jo šaliai.
Kinija atsisakė dalyvauti daugiašalėse skolų pertvarkymo programose, nors yra TVF narė. Gana, Pakistanas ir kiti probleminiai skolininkai, turintys didelių skolų Kinijai, atidžiai stebi Šri Lankos pavyzdį.
„Kinijos griežtai dvišalis požiūris apsunkino visų pagrindinių skubios pagalbos skolintojų veiklos koordinavimą“, – sakė B. Parksas.
Kelios iš 22-ių šalių, kurioms Kinija suteikė gelbėjimo paskolas, įskaitant Argentiną, Baltarusiją, Ekvadorą, Egiptą, Laosą, Mongoliją, Pakistaną, Surinamą, Šri Lanką, Turkiją, Ukrainą, Venesuelą ir Šri Lanką, taip pat yra gavusios TVF paramą.
Tačiau TVF programos ir Kinijos gelbėjimo programos labai skiriasi. Esminis skirtumas yra tas, kad Kinijos pinigai nėra pigūs.
„Įprastai už TVF suteiktą gelbėjimo paskolą mokamos 2% palūkanos. Vidutinė Kinijos gelbėjimo paskolos palūkanų norma yra 5%“, – teigiama atliktame tyrime.
Be to, Pekinas nesiūlo paskolų visiems sunkumų patiriantiems BRI skolininkams. Dideli „Viena juosta, vienas kelias“ finansavimo gavėjai, kurie Kinijos bankams kelia didelę balanso problemų riziką, dažniau gauna skubią pagalbą negu kitos šalys.
„Pekinas galiausiai bando gelbėti savo bankus. Štai kodėl jis įsitraukė į rizikingą tarptautinio gelbėjimo skolinimo verslą“, – „FT“ sakė Carmen Reinhart, Harvardo Kenedžio mokyklos profesorė, buvusi Pasaulio banko grupės vyriausioji ekonomistė.
Anot tyrimų autorių, Kinija skolina dviem būdais. Pirmasis – per valiutų apsikeitimo sandorių linijos priemonę, kai Kinijos centrinis bankas išduoda juanius mainais į nacionalinę valiutą. Šiuo būdu išmokėta apie 170 mlrd. USD. Antrasis būdas – tiesioginė parama mokėjimų balansui, kai įsipareigojama skirti 70 mlrd. USD, daugiausia iš valstybinių Kinijos bankų.
Kinijos BRI iniciatyva yra didžiausia pasaulyje transnacionalinė infrastruktūros programa. Vašingtone įsikūrusio analitinio centro „American Enterprise Institute“ duomenimis, nuo 2013 m. iki 2021 m. pabaigos Kinijos vykdomų infrastruktūros projektų ir kitų sandorių, priskiriamų BRI iniciatyvai, vertė sieks 838 mlrd. USD. Pastaruoju metu iniciatyva nėra labai sėkminga dėl skolų nurašymų, skandalingų projektų ir įtarimų korupcija.
