Sumažėjo iš Ukrainos išgabenamų grūdų kiekiai
Ukrainos ir kai kurie JAV pareigūnai kaltina Rusiją sulėtinus patikrinimų procesus, nors pati Maskva tai neigia.
Tai, kad iš „pasauliniu duonos krepšeliu“ vadinamos Ukrainos išgabenama mažiau kviečių, miežių ir kitų grūdų kelia susirūpinimą dėl tokios padėties poveikio Afrikos, Artimųjų Rytų ir kai kurių Azijos regionų gyventojams, susiduriantiems su maisto trūkumu ir šiuo atžvilgiu labai priklausomiems nuo įperkamo maisto tiekimo iš šio Juodosios jūros regiono.
Kliūtys stebimos artėjant susitarimų, sudarytų praėjusią vasarą tarpininkaujant Turkijai ir Jungtinėms Tautoms (JT), skirtų išlaikyti tiekimą iš kariaujančių šalių ir sumažinti sparčiai kylančias maisto kainas, atnaujinimui, numatytam kitą mėnesį.
Rusija taip pat yra viena didžiausių pasaulyje kviečių, kitų grūdų, saulėgrąžų aliejaus ir trąšų tiekėja.
Remiantis Jungtinio koordinavimo centro (JKC) Stambule duomenimis, pagal susitarimą maisto eksportas iš trijų Ukrainos uostų sumažėjo nuo 3,7 mln. metrinių tonų gruodį iki 3 mln. metrinių tonų sausį.
Laivus tikrinančios tikrintojų grupės iš Rusijos, Ukrainos, JT ir Turkijos užtikrina, kad laivai gabentų tik žemės ūkio produktus, o ne ginklus.
Siuntų sumažėjimas prilygsta mėnesiniam maisto suvartojimui Kenijoje ir Somalyje kartu paėmus.
Vidutinis patikrinimų per dieną skaičius sulėtėjo iki 5,7 praėjusį mėnesį ir iki 6 vasarį, palyginti su 10,6 patikrinimų piku spalį.
Tai lėmė išaugusį laivų, laukiančių Turkijos vandenyse, kol bus patikrinti arba kol prisijungs prie Juodosios jūros grūdų iniciatyvos, skaičius.
JKC nurodė, kad eilėje laukia 152 laivai, arba 50% daugiau nei sausį.
Vasarį laivai vidutiniškai priversti laukti po 28 dienas nuo paraiškos pateikimo iki patikrinimo, pažymėjo Ruslanas Sahautdinovas, Ukrainos delegacijos JKC vadovas. Tai yra savaite ilgiau nei sausį.
Pervežimams įtakos turi ir tokie veiksniai kaip prastas oras, trukdantis inspektorių darbui, reikalavimas siuntėjams prisijungti prie iniciatyvos, uosto veikla ir laivų pajėgumai.
„Manau, kad tai taps problema, jei patikrinimai ir toliau vyks taip lėtai, – teigė Williamas Osnato, žemės ūkio duomenų ir analizės įmonės „Gro Intelligence“ vyresnysis tyrimų analitikas. – Po mėnesio ar dviejų suprasime, kad pora milijonų tonų grūdų neišplaukė, nes viskas vyksta per lėtai. Sukuriant „kamštį“, sukuriama tam tikra srauto spraga, bet kol laivai juda, tai nėra visiška nelaimė.“
JAV pareigūnai, pavyzdžiui, Samantha Power, JAV tarptautinės plėtros agentūros (USAID) vadovė, bei Linda Thomas-Greenfield, JAV ambasadorė JT, pareiškė, jog dėl lėtesnių patikrinimų kalta Rusija, o maisto tiekimas į pažeidžiamas šalis dėl to vėluoja.
Dmytro Kuleba, Ukrainos užsienio reikalų ministras, ir Oleksandras Kubrakovas, infrastruktūros ministras, trečiadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė, kad Rusijos inspektoriai kelis mėnesius „sistemingai vilkina laivų patikrinimus“.
Jie apkaltino Maskvą trukdžius procedūroms ir savo naudai „išnaudojant nekliudomos laivybos iš Rusijos Juodosios jūros uostų pranašumus“.
W. Osnato taip pat mano, kad Rusija gali vilkinti patikrinimus „siekdama paskatinti savo verslą“, nes šalyje nuimtas didelis kviečių derlius.
Finansinių duomenų teikėjos „Refinitiv“ duomenys rodo, kad rusiškų kviečių eksportas praėjusį mėnesį, palyginti su 2022 m. sausiu, išaugo daugiau nei dvigubai iki 3,8 mln. tonų.
Remiantis „Refinitiv“, lapkritį, gruodį ir sausį Rusijos kviečių siuntos beveik pasiekė rekordines aukštumas ir padidėjo 24%, palyginti su analogišku laikotarpiu metais anksčiau.
Įmonė skaičiuoja, kad 2022–2023 m. Rusija eksportuos 44 mln. tonų kviečių.
Aleksandras Pčeliakovas, Rusijos diplomatinės atstovybės prie JT institucijų atstovas, sausį sakė, kad įtarimai dėl tyčinio procesų sulėtinimo „neatitinka tikrovės“.
Rusijos pareigūnai taip pat skundėsi, kad susitarimas nenumato šalies trąšų eksporto, todėl keturių mėnesių trukmės susitarimui, kuris baigsis kovo 18 d., gali iškilti grėsmė.
Nesant apčiuopiamų rezultatų, susitarimo pratęsimas būtų „nepagrįstas“, pirmadienį televizijos kanalui RTVI sakė Sergejus Veršininas, užsienio reikalų viceministras.
JT pareigūnai teigia dedantys pastangas atblokuoti rusiškų trąšų siuntas ir išreiškė viltį, kad susitarimas bus pratęstas.
„Manau, kad šiuo metu esame šiek tiek sudėtingesnėje situacijoje“, – teigė Martinas Griffithsas, JT generalinio sekretoriaus pavaduotojas humanitariniams reikalams.
VERSLO TRIBŪNA
Vienas iš gerai žinomų Vilniaus viešbučių „Corner“ pakilo į aukštesnę kategoriją – nuo šiol jis priklauso keturių žvaigždučių viešbučių segmentui. Įvertinimą lėmė per pastaruosius dvejus metus įgyvendintos investicijos ir atnaujinta koncepcija.
Vidutinė vieno incidento duomenų nutekėjimo žala pasaulyje siekia 4,9 mln. JAV dolerių, o 7 iš 10 kibernetinių atakų taikosi ne į IT sistemų spragas, o į žmogaus klaidas. Darius Povilaitis, „Telia“ kibernetinio saugumo vadovas, įspėja: artėjant Juodojo penktadienio ir šventiniams išpardavimams, dėl išaugusio krūvio darbuotojai gali tapti labiau išsiblaškę ir pažeidžiami. Net ir maža žmogiškoji klaida verslui gali kainuoti labai brangiai.
Tarptautinis investavimo brokeris „Freedom24“, NASDAQ kotiruojamos „Freedom Holding Corp.“ (FRHC) Europos padalinys, Vilniuje atidarė biurą. Čia dirbanti specialistų komanda užtikrins greitesnį ir kokybiškesnį klientų aptarnavimą: nuo pagalbos naudojantis investavimo platforma „Freedom24“ iki asmeninių finansinių konsultacijų ir edukacijų apie siūlomus produktus. Ši platforma suteikia prieigą prie 15 pagrindinių JAV, Europos ir Centrinės Azijos šalių biržų – daugiau kaip 1 mln. akcijų, obligacijų, biržoje prekiaujamų fondų, pasirinkimo sandorių, ateities sandorių ir kitų biržose prekiaujamų priemonių.
Diskusijos apie skaitmeninį suverenumą vis labiau įsibėgėja visame pasaulyje. Šiandienos geopolitinio neapibrėžtumo ir technologinio konkurencingumo sąlygomis natūralu ir būtina, kad valstybės siektų didesnės kontrolės savo skaitmeninei ateičiai. Tikroji dilema yra ne ar šalys turėtų siekti suvereniteto svarbiausiuose sektoriuose, bet kaip tai daryti efektyviausiai.
Jis pabrėžė, kad argumentai, įrodantys, jog reikia tęsti šią veiklą, yra „įtikinami ir svarūs“, ir pabrėžė, kad „pasaulio pietų šalims reikia, kad ši operacija būtų tęsiama“.
