Karščiausiu tašku išlieka Bachmutas, per parą įvyko 54 susirėmimai

• J. Bidenas paminėti invazijos metinių vyks į Lenkiją
• Ukrainos energetikos situacija – sudėtinga, bet kontroliuojama
• Galimai jau sunaikinta pusė Ukrainos tankų
• „Wagner“ įkūrėjas prognozuoja, kad karas gali tęstis iki trejų metų

Šeštadienio įvykių juostą pildyti baigėme. Kviečiame Rusijos karo Ukrainoje sekti rytoj nuo 9 val.

17:21 Ukraina reiškia solidarumą Turkijai ir Sirijai

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas Andrijus Jermakas pranešė, kad kartu su prezidentu V. Zelenskiu apsilankė Turkijos ambasadoje Kijeve pagerbti pirmadienį Turkijoje ir Sirijoje įvykusio žemės drebėjimo aukų.

Ukraina į Turkiją atsiuntė 88 ekstremalių situacijų ir gelbėjimo ekspertus, kad padėtų ieškoti išlikusių gyvų žmonių, statyti palapines ir teikti pirmąją pagalbą. Komandą sudaro paieškos ir gelbėjimo operacijų specialistai, gydytojai, šunų vedliai ir ugniagesiai.

16:53 Ukraina: energetikos situacija – kontroliuojama

Ukrainos valstybinė energetikos operatorė „Ukrenergo“ pareiškė, kad po naujausios Rusijos raketų ir bepiločių orlaivių atakos šalies energetikos sistemoje padėtis yra sudėtinga, tačiau kontroliuojama.

Bendrovė „Telegram“ paskelbtame pareiškime teigė: „Jau daugiau nei parą priešas nuolat atakuoja mūsų šalies energetikos objektus. Praėjusią naktį pietiniuose ir pietrytiniuose regionuose įvykdyta 17-ta dronų ataka. Deja, vėl nukentėjo šiluminės elektrinės ir pagrindiniai tinklo objektai.“

Avarinių elektros energijos tiekimo nutraukimų pavyko išvengti dėl remonto brigadų pagalbos, sakoma pranešime.

16:45 Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas: dėl derybų turi spręsti JAV ir ES

Rusija yra pasirengusi deryboms su Ukraina, bet be išankstinių sąlygų, pranešė rusų valstybinė žiniasklaida, remdamasi Rusijos užsienio reikalų ministro pavaduotoju Sergejumi Veršininu.

Interviu valstybinei televizijai „Zvezda“ S. Veršininas sakė: „Bet kokie karo veiksmai baigiasi derybomis, ir, žinoma, kaip sakėme anksčiau, mes būsime pasirengę tokioms deryboms. Tačiau tik tuo atveju, jei tai bus derybos be išankstinių sąlygų.“

Jis pridūrė, kad sprendimą dėl derybų su Rusija turėtų priimti ne Ukraina, o JAV ir ES.

„Sprendimai priimami ne Kijeve, o kitose sostinėse, pirmiausia Vašingtone ir Briuselyje. Taigi, paklausimus reikėtų siųsti ten“, – sakė S. Veršininas.

16:22 Suomija tikisi būti priimta į NATO iki liepos

Suomijos prezidentas šeštadienį paskelbtame interviu sakė tikįs, kad Suomija ir Švedija bus priimtos į NATO iki liepos mėnesio, ir užsiminė, kad nori, jog Jungtinės Valstijos darytų spaudimą Turkijai, kol ši patvirtins jų narystės paraiškas.

Plačiau skaitykite čia.

16:03 Bando užimti Bachmutą

„Wagner“ samdinių grupės vadovas J. Prigožinas pareiškė, kad Rusijos pajėgos, norėdamos tęsti operaciją, turi užimti Ukrainos tvirtovę Bachmutą, tačiau pripažino, kad Ukrainos kariai įnirtingai priešinasi.

Rusijos pajėgos bando apsupti ir užimti Bachmutą – miestą rytiniame Donbaso regione, kuris tapo Ukrainos pasipriešinimo Rusijos invazijai židiniu.

Interviu Rusijos korespondentui, apie kurį pranešė „Reuters“ ir AP, J. Prigožinas sakė, kad Maskva turi nustatyti aiškius savo operacijos tikslus – tvirtai įsitvirtinti Rytų Ukrainoje arba veržtis į priekį ir užimti didesnę šalies dalį.

„Mums reikia Bachmuto, kad mūsų kariai galėtų patogiai veikti. Kodėl jis vadinama mėsmalė? Todėl, kad Ukrainos kariuomenė siunčia vis daugiau ir daugiau dalinių“, – sakė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sakė, kad jo kariai kovos, kad išlaikytų Bachmutą tiek, kiek galės. „Niekas neatiduos Bachmuto. Mes kovosime tiek, kiek galėsime. Bachmutą laikome savo tvirtove“, – sakė jis anksčiau šį mėnesį.

j. Prigožinas sakė, kad Rusijai gali prireikti nuo 18 mėnesių iki dvejų metų, kad visiškai užsitikrintų Ukrainos rytinės pramonės šerdies Donbaso kontrolę. Jis pridūrė, kad karas gali tęstis trejus metus, jei Rusija nuspręstų užimti platesnes teritorijas į rytus nuo Dniepro upės.

15:44 2022-aisiais į Lietuvą neleista įvažiuoti 542 ukrainiečiams

Praėjusiais metais per pasienio kontrolės punktus, Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, į Lietuvą neleista įvažiuoti 542 Ukrainos piliečiams, daugiausia dėl to, kad neturėjo galiojančios vizos ar leidimo gyventi.

Kaip BNS nurodė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), fiksuoti 242 atvejai, kuomet asmuo neturėjo galiojančios vizos ar leidimo gyventi, 198 kartus asmenys neturėjo galiojančio kelionės dokumento.

113 atvejų sieną kirsti bandęs asmuo buvo laikomas keliančiu grėsmę vienos ar kelių Europos Sąjungos (ES) valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams, 81 neturėjo atitinkamų dokumentų, pateisinančių buvimo tikslą ir sąlygas.

15 atvejų asmuo neturėjo pakankamai pragyvenimo lėšų buvimo laikotarpiui ir būdui arba lėšų grįžti į kilmės arba tranzito šalį, 13 kartų sieną kirsti bandė asmuo, dėl kurio įspėjimas atsisakyti leisti atvykti įtrauktas į Šengeno informacinę sistemą arba į nacionalinį registrą. Penki asmenys ES valstybių narių teritorijoje jau buvo išbuvę tris mėnesius per šešių mėnesių laikotarpį.

VSAT pažymi, jog asmuo gali turėti daugiau nei vieną neįleidimo priežastį.

Migracijos departamento paskelbtame 2022-ųjų migracijos metraštyje nurodoma, jog praėjusiais metais į Lietuvą neleista įvažiuoti 6.172 užsieniečiams. Daugiausiai tokių asmenų – 3.062 – teko grįžti atgal paaiškėjus, jog jie yra laikomi keliančiais grėsmę vienos ar kelių ES valstybių narių viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai arba tarptautiniams santykiams.

Tarp 2022-aisiais neįleistų asmenų buvo 1.929 baltarusiai, tokių Rusijos piliečių buvo 2.115.

15:16 Lietuva žada nevykti į ESBO sesiją

Šiaurės, Baltijos šalių bei Lenkijos parlamentarai nesutarė dėl Vienoje vyksiančios Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) žiemos sesijos boikoto, jeigu joje dalyvaus Rusijos atstovai, tačiau Lietuva žada į ją nevykti.

Seimo delegacijos ESBO Parlamentinėje Asamblėjoje vadovė Vilija Aleknaitė-Abramikienė sako, kad kitų šalių atstovai apsisprendė „su rusais kovoti vienoje salėje“.

Plačiau skaitykite čia.

14:30 Maskva piktinasi Ukrainos raginimais neleisti rusams dalyvauti olimpinėse žaidynėse

Rusijos sporto ministras šeštadienį pareiškė, kad Ukrainos raginimas uždrausti Rusijos sportininkams dalyvauti 2024-ųjų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, kuriam pritarė kelios šalys, yra „nepriimtinas“.

„Bandymas diktuoti sportininkų dalyvavimo tarptautinėse varžybose sąlygas yra visiškai nepriimtinas. Matome akivaizdų norą sugriauti tarptautinio sporto ir tarptautinio olimpinio judėjimo vienybę“, – Rusijos valstybinės naujienų agentūros citavo sporto ministrą Olegą Matyciną.

Ukraina įnirtingai reagavo į Tarptautinio olimpinio komiteto (TOK) praėjusio mėnesio pranešimą, kad jis svarsto galimybę leisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti Paryžiaus žaidynėse su neutralia vėliava.

TOK prezidentas Thomas Bachas pareiškė Ukrainai, kad jos raginimai boikotuoti 2024-ųjų Paryžiaus žaidynes dėl galimo rusų sportininkų dalyvavimo prieštarauja olimpiniams principams.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pakartojo savo raginimus, sakydamas, kad „vien teroristinės valstybės atstovų buvimas yra smurto ir neteisėtumo apraiška“.

„Geriau būtų organizuoti sportą šalių viduje ir daryti viską, kad sportas taptų taikos ambasadoriumi ir nutiestų tiltus tarp tautų“, – šeštadienį atsakė O. Matycinas,

Šiaurės ir kai kurios Rytų Europos šalys nurodė, kad prisijungtų prie boikoto.

14:05 Per Lietuvą valdomas Baltarusijos oligarcho verslas Vokietijoje veikia be sankcijų

Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos aplinkos verslininkas Aliaksandras Šakutinas Vokietijoje valdo verslą per lietuvišką įmonę, kuriai pritaikytos sankcijos. Tačiau vokiškai įmonei sankcijos netaikomos, rodo „Belarusian Investigative Center“ (BIC) ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas. 

Teigiama, jog dėl 2020 metų represijų Lietuvoje sankcijos pritaikytos trims Lietuvos bendrovėms, susijusiomis su A. Šakutinu: „Amkodor Baltic“, „EM Industry“ ir „EM System“. Pastaroji siejama su A. Šakutino verslu Vokietijoje, kurio sankcijos nepalietė.

Nurodoma, kad A. Šakutinas su partneriais kontroliavo Vokietijos bendrovę „SV Machinen“. Bendrovės akcininkais taip pat buvo verslininkai Jaroslavas Bujalskis, Igoris Subotinas, Vitalijus Voronickis ir Valentinas Jahorovas, o 2020 metų rugsėjį pagrindine akcininke tapo lietuviška „EM System“, akcininkų struktūroje taip pat liko tik V. Jahorovas. 

Registrų centro duomenimis, lietuvišką „EM System“ lygiomis dalimis valdo I.Subotinas ir  A. Šakutinas, jie kontroliuoja ir vokišką įmonę, o lietuviškai įmonei priklauso du trečdaliai „SV Machinen“ akcijų.

Anot BIC, per paskutinius finansinius metus „SV Machinen“ uždirbo apie milijoną eurų gryno pelno, o „EM System“ 2021 metus baigė su beveik 103 tūkst. eurų nuostoliu. Įmonės nepaskirstytas pelnas, sukauptas iki sankcijų A .Šakutinui paskelbimo, siekia 6,39 mln. eurų.

12:57 Per parą 60 kartų apšaudytas Chersonas

Pasak vietos pareigūnų, per pastarąją parą Rusijos kariai daugiau kaip 60 kartų apšaudė Ukrainos pietinę Chersono sritį, naudodami artileriją, priešlėktuvinius pabūklus, minosvaidžius ir tankus.

Trys civiliai gyventojai patyrė „įvairaus sunkumo sužeidimus“, sakoma „Telegram“ pranešime.

Ji pridūrė, kad Rusijos kariuomenė per praėjusią parą 16 kartų atakavo Chersono miestą, apgadindama gyvenamuosius namus ir geležinkelio stoties pastatą.

Tuo metu Bachmuto zona tebėra pragaro taškas fronto linijoje. Per pastarąją parą netoli šios gyvenvietės užfiksuoti 54 susirėmimai.

12:05 Rusija plečia „užsienio agentų“ sąrašą

Viena populiariausių Rusijos dainininkių Zemfira buvo įtraukta į „užsienio agentų“ sąrašą dėl to, kad ji palaikė Ukrainą ir kritikavo Rusijos „specialiąją karinę operaciją“ šioje šalyje, pranešė Rusijos teisingumo ministerija, skelbia „The Guardian“.

Zemfira Ramazanova, „atvirai palaikė Ukrainą, rengė koncertus nedraugiškose šalyse, pasisakydama prieš specialiąją karinę operaciją ir gavo paramą iš užsienio šaltinių“, pranešė Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS, remdamasi ministerijos pareiškimu.

Zemfira žinoma kaip karo Ukrainoje priešininkė, kurį laiką jos interneto svetainėje buvo skelbiamas šūkis „Karui – ne“. Pranešama, kad ji paliko Rusiją ir po V. Putino karo paskelbimo apsigyveno Prancūzijoje.

Ministerija į „užsienio agentų“ sąrašą įtraukė dar kelis asmenis, įskaitant opozicijos politiką Dmitrijų Gudkovą, politikos analitiką Abasą Galiamovą ir aktyvistes Aleksandrą Kazancevą ir Tatjaną Nazambajevą už „LGBT propagandą“.

11:40 Argentina imasi priemonių dėl čia atvykstančių besilaukiančių rusių

Imigracijos institucijos Argentinoje imasi griežtų priemonių prieš rusų moteris, kurios masiškai pradėjo keliauti į Buenos Aires gimdyti, kad gautų savo vaikams Argentinos pilietybę.

Argentinos imigracijos tarnybos direktorė Florencia Carignano penktadienį pareiškė, kad pradėtas teisminis tyrimas dėl to, ką ji apibūdino kaip pelningą verslą, kai rusų tėvams žadami Argentinos pasai.

F. Carignano pasakojo, kad vėlyvą ketvirtadienį tuo pačiu reisu atvyko 33 besilaukiančios moterys, kurių nėštumas buvo 32-34 savaičių. Kelios moterys iš pradžių buvo nepriimtos per pasų kontrolę, bet galiausiai buvo įleistos į šalį.

Dėl Rusijai taikomos izoliacijos Argentina, kurioje rusams netaikomi vizų reikalavimai, tapo populiaria kryptimi šeimoms, norinčioms suteikti savo vaikams antrosios pilietybės privilegijas.

Per pastaruosius metus į šią Pietų Amerikos šalį atvyko apie 10.500 nėščių rusių, sakė F. Carignano.

Anot jos, apie 7.000 moterų po gimdymo grįžo atgal į Rusiją, palikdamos Argentinos advokatams užduotį prašyti Argentinos pilietybės kūdikiui, o paskui ir tėvams.

11:20 JK: Rusija nutraukė kalinių verbavimą dėl konkurencijos

Ketvirtadienį „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas pareiškė, kad grupė „visiškai nutraukė“ kalinių verbavimą kovai Ukrainoje.

Tikėtina, kad kažkiek savanorių skaičių sumažino juos pasiekusi informacija apie realybę Ukrainoje. Tačiau JK gynybos ministerija teigia, kad pagrindinė to priežastis – didėjanti konkurencija tarp „Wagner“ ir Rusijos gynybos ministerijos. 

„Wagner“ grupė vaidino vis svarbesnį vaidmenį Rusijos kare Ukrainoje – ji vadovavo kelis mėnesius trukusiam Bachmuto miesto puolimui. Gruodžio mėnesį JAV žvalgyba vertino, kad „Wagner“ Ukrainoje dislokavo 40.000 nuteistų kovotojų.

10:55 Šaltiniai: Tarptautinis valiutos fondas susitiks su Ukrainos pareigūnais

Kitą savaitę Varšuvoje Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovai susitiks su Ukrainos pareigūnais, penktadienį sakė su šiais planais susipažinęs šaltinis naujienų agentūrai „Reuters“.

Ukraina siekia kelių milijardų dolerių skolinimosi programos, kuri patenkintų jos finansavimo poreikius, nulemtus Rusijos karo.

Ukrainos naujienų agentūra „Interfax“ vasario pradžioje citavo finansų ministro Serhijaus Marčenkos žodžius, kad Ukraina tikisi pradėti derybas su TVF šių metų antrąjį ketvirtį.

09:50 JAV: pusė Rusijos tankų sunaikinti

Pusė Rusijos pagrindinių tankų greičiausiai buvo sunaikinti mūšio metu arba perimti Ukrainos, pareiškė JAV sekretoriaus padėjėja tarptautinio saugumo reikalams Celeste Wallander.

Jos vertinimai pateikti tuo metu, kai Ukraina turėtų sulaukti sunkiasvorių vakarietiškų tankų antplūdžio iš savo rėmėjų.

Jungtinė Karalystė pareiškė, kad jos tankai „Challenger 2“ bus dislokuoti Ukrainoje kovo mėnesį, o Vokietija ir jos sąjungininkės siekia, kad iki balandžio mėnesio į Kijevą atvyktų batalionas tankų „Leopard 2“. JAV taip pat pažadėjo batalioną – arba 31 – savo tankų „M1 Abrams“, tačiau planuojama, kad jie atvyks gerokai vėliau.

09:30 Lenkija: sprendimą dėl naikintuvų turi priimti NATO

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis pareiškė, kad bet kokį sprendimą tiekti naikintuvus Ukrainai turi priimti NATO. Jis sakė, kad „kai kurios šalys“ Briuselyje vykusiame ES aukščiausiojo lygio susitikime nepritarė jo pasiūlymams dėl amunicijos tiekimo Kijevui. 

Taip pat M. Morawieckis pridūrė, kad Lenkija „neatmeta“ galimybės uždaryti daugiau sienos kirtimo punktų su Baltarusija, motyvuodama „didėjančia įtampa“. VŽ primena, kad Lenkija penktadienį uždarė vieną savo pasienio punktą su Baltarusija

09:05 J. Bidenas patvirtino, kad lankysis Lenkijoje

JAV prezidentas Joe Bidenas paskelbė, kad vasario 20-22 d. lankysis Lenkijoje ir paminės metus nuo Rusijos pradėtos invazijos. 

„Prezidentas labai aiškiai pasakys, kad Jungtinės Valstijos ir toliau palaikys Ukrainą tiek, kiek reikės“, – sakė Baltųjų rūmų nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby.

Kaip skelbia „The Guardian“, lieka neaišku, ar J. Bidenas bandys apsilankyti Ukrainoje, kaip tai padarė daugelis kitų Vakarų šalių vadovų ir Kongreso narių.

Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Karine Jean-Pierre sakė, kad J. Bidenas susitiks su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda ir Bukarešto devyneto – NATO sąjungininkų Rytų Europoje – vadovais, kad aptartų tvirtą paramą aljansui.

 Rusija, kaip manoma, planuoja atnaujinti puolimą kartu su metinėmis ir pastarosiomis savaitėmis suintensyvino tolimojo nuotolio atakas prieš Ukrainos karinę ir civilinę infrastruktūrą.

09:00 Didelio masto bombardavimas

Penktadienį Rusija dideliu mastu bombardavo Ukrainą ir smogė keliems miestams, įskaitant sostinę Kijevą. Ukraina pranešė, kad Rusijos pajėgos visoje šalyje paleido daugiau kaip 100 raketų, surengė 12 oro ir 20 apšaudymo atakų, o Ukraina numušė 61 raketą.

Kijevas teigė, kad Rusija smogė elektros energijos įrenginiams šešiuose regionuose, dėl to didžiojoje Ukrainos dalyje nutrūko elektros energijos tiekimas.

Ukrainos ministras pirmininkas Denisas Šmyhalas sakė, kad Ukraina neturi 44% branduolinės energijos gamybos ir 75% šiluminės energijos pajėgumų.

Taip pat pranešama, kad Ukrainos rytinėje Donecko srityje vyksta įnirtingiausi karo veiksmai tarp Rusijos ir Ukrainos pajėgų, nes Rusija siekia okupuoti visą regioną.

Atakos surengtos kitą dieną po to, kai Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis baigė kelionę po Europos sąjungininkes, kurios metu įtikinėjo šalių vadovus tiekti jiems tolimojo nuotolio ginklų ir naikintuvų. 

V. Zelenskis sakė: „Londonas, Paryžius, Briuselis – visur pastarosiomis dienomis kalbėjau apie tai, kaip sustiprinti mūsų karius... Gavome gerų signalų“.