Suomių ministras siūlo apsvarstyti galimybę prie NATO jungtis be Švedijos
Papildyta P. Haavisto citatomis, poskyriu „Planas B“.
„Turime įvertinti situaciją, ar neatsitiko kas nors, kas ilgainiui sutrukdytų Švedijai žengti tolyn“, – sakė užsienio reikalų ministras P. Haavisto ir pridūrė, kad „dabar dar per anksti priimti poziciją šiuo klausimu“ ir kad bendra paraiška tebėra „pirmasis variantas“.
„Mano paties vertinimu, gauti Ankaros pritarimą užtruks neabejotinai bent iki Turkijos rinkimų gegužės viduryje“, – pridūrė P. Haavisto.
Vėliau spaudos konferencijoje P. Haavisto paaiškino savo komentarus, teigdamas, kad nenorėjo spekuliuoti dėl Suomijos prisijungimo, „nes abi šalys, atrodo, daro pažangą“, bei pabrėžė savo įsipareigojimą teikti bendrą paraišką.
Pasak P. Haavisto, „žinoma, kažkur giliai mintyse galvojame apie kitus pasaulius, kuriuose kai kurioms šalims būtų visam laikui uždrausta tapti Europos Sąjungos narėmis“.
Tobias Billstromas, Švedijos užsienio reikalų ministras, antradienį žiniasklaidai teigė, kad „susiekė su kolegomis iš Suomijos, kad išsiaiškintų, ką tai iš tikrųjų reiškia“.
Prie ambasados sudegino Koraną
Rasmusas Paludanas, švedų ir danų politikas, šeštadienį padegė Koraną priešais Turkijos ambasadą Stokholme, Ankarai niekaip nesuteikiant pritarimo Švedijos narystei NATO.
Po šio įvykio Recepas Tayyipas Erdoganas, Turkijos prezidentas, pareiškė, kad „Švedija neturėtų tikėtis mūsų paramos dėl NATO“.
Švedijos lyderiai aiškiai pasmerkė Korano sudeginimą, bet gynė platų šalies žodžio laisvės apibrėžimą.
„Noriu pareikšti užuojautą visiems musulmonams, kuriuos įžeidė tai, kas šiandien įvyko Stokholme“, – šeštadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Ulfas Kristerssonas, Švedijos premjeras.
Šis incidentas nutiko praėjus vos porai savaičių po to, kai Švedijos kurdų Rožavos komitetas Stokholme surengė akciją, kai aukštyn kojomis ant virvės buvo pakabinta Turkijos prezidentą vaizduojanti lėlė.
P. Haavisto sakė, kad antiturkiški protestai Švedijoje „aiškiai sustabdė pažangą“ dėl Suomijos ir Švedijos stojimo į transatlantinį karinį aljansą.
„Esame labai pavojingame kelyje, nes šie protestai aiškiai stabdo Turkijos norą ir gebėjimą prastumti šį klausimą parlamente“, – sakė jis.
P. Haavisto taip pat apkaltino protestuotojus „žaidžiant su Suomijos ir Švedijos saugumu“.
„Jie imasi veiksmų, kuriais aiškiai siekiama provokuoti Turkiją“, – sakė jis.
2022 m. gegužės 18 d. Suomija ir Švedija oficialiai pateikė paraiškas dėl stojimo į NATO ir pakeitė savo požiūrį dėl nesijungimo į karinius aljansus.
Po šio veiksmo Jensas Stoltenbergas, NATO vadovas, teigė, jog šios Šiaurės šalys gali tikėtis greito priėmimo proceso, ir visos Aljanso narės parems švedų ir suomių narystę. Tačiau iki šiol Švedijos ir Suomijos paraiškos neratifikavo Vengrija ir Turkija.
Budapeštas tai žada padaryti „artimiausiu metu“, tačiau Ankara delsia patvirtinti Švedijos prašymą prisijungti prie NATO, nebent šios šalies vyriausybė imsis griežtesnių priemonių prieš kurdų kovotojus, kuriuos Turkija laiko keliančiais grėsmę visuomenės ir valstybės saugumui.
Birželio pabaigoje Turkija ir Švedija pasirašė susitarimo memorandumą, sudariusį sąlygas pradėti narystės procesą.
Tačiau Ankara teigia, kad jos reikalavimai tebėra neįvykdyti, visų pirma dėl Turkijos piliečių, kuriuos šalies valdžia nori patraukti baudžiamojon atsakomybėn už „terorizmą“, išdavimo.
Švedijos vyriausybė pabrėžė, kad galutinį žodį šiose bylose tars jos nepriklausomi teismai, o pats Ulfas Kristerssonas, premjeras, sakė, kad Turkija iškėlė keletą reikalavimų, kurių Stokholmas negali priimti.
Planas B
Suomija iki šiol nesvarstė galimybės prisijungti prie NATO be Švedijos, akcentuodama bendros narystės su artima kaimyne svarbą.
Naujienų agentūrai AFP Matti Pesu, Suomijos tarptautinių reikalų instituto mokslininkas, teigė, kad „nusivylimas įvairiuose Helsinkio kampeliuose išaugo“ ir „pirmą kartą garsiai buvo pasakyta, kad yra ir kitų galimybių“.
VERSLO TRIBŪNA
Vilniaus pietinė dalis sparčiai keičiasi – už Liepkalnio viena po kitos kuriasi gamybos ir logistikos įmonės. Čia jau formuojasi pramonės ašis, tampanti naujuoju sostinės verslo magnetu.
Europos privataus kapitalo fondas Waterland Private Equity pardavė savo kontrolinį Cloud ir skaitmeninės transformacijos lyderės Skaylink akcijų paketą Vodafone.
Kaunas keičiasi, auga ir gražėja – su šiuo pastaraisiais metais vis dažniau kartojamu teiginiu nebesiginčija niekas. Tačiau laikinosios sostinės ir jos apylinkių transformacija nebūtų įmanoma be nekilnojamojo turto vystytojų, kurie įgyvendindami ambicingus projektus keičia miesto veidą ir kuria naujus gyvenimo kokybės standartus.
Europos Sąjunga imasi revoliucinės pakuočių politikos reformos. 2025 m. vasario 11 d. įsigaliojo naujas Reglamentas (ES) 2025/40 dėl pakuočių ir pakuočių atliekų (PPWR), pakeisiantis daugiau kaip tris dešimtmečius galiojusią Direktyvą 94/62/EB. Naujas teisės aktas žymi aiškų perėjimą nuo bendrų principų prie vienodų, privalomų ir išmatuojamų taisyklių. Jos paveiks kiekvieną gamintoją, importuotoją, platintoją, kuris išleidžia į bendrijos rinką supakuotus produktus, o taip pat vartotoją, akcentuoja Živilė Ramoškienė, RecyClass auditorė ir MB „Ecogrant“ vadovė.
Pasak jo, „Suomijos pozicija pasikeitė“.
„Apie šį planą B kalbame garsiai“, – pridūrė M. Pesu.
M. Pesu pažymėjo, kad nors Turkija iki šiol nedavė jokių ženklų, kad abiejų šalių paraiškos bus nagrinėjamos atskirai, bus „įdomu pamatyti, kaip Turkija reaguos“ į P. Haavisto išsakytas pastabas.
