Kyjivas: atremtos rusų atakos prie Kupjansko; JAV pareigūnas: diskusija dėl „Leopard 2“ nemenkina NATO vienybės

• Prancūzijos prezidentas E. Macronas neatmeta galimybės siųsti Ukrainai sunkiuosius tankus „Leclerc“, tačiau vardija sąlygas.
• Vokietijos užsienio reikalų ministrė A. Baerbock sako, kad Vokietija pasirengusi leisti Lenkijai nusiųsti Kyjivui tankų „Leopard“, jei sulauktų tokio prašymo. Lenkų premjeras M. Morawieckis žada tokį prašymą pateikti, bet nenurodo kada.
• Ukrainos užsienio reikalų ministras teigia, kad derybos dėl narystės ES turėtų prasidėti šiais metais.
• Ukrainos teismas penkeriems metams kalėjimo nuteisė vieną Rusijos pseudoreferendumo Beryslavo rajone Chersono srityje organizatorę
• Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas praneša, kad rusai ir toliau tęsia puolimą prie Bachmuto ir Avdijivkos, o ukrainiečiai atrėmė visas atakas prie Kupjansko.
• JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas neigė, kad Vokietijos neryžtingumas dėl „Leopard 2“ tankų tiekimo Ukrainai skaldo NATO.

Sekmadienio įvykius galite rasti čia. 

[infogram id="78e1d096-6b03-411e-b3fd-69bbd3bd0a45" prefix="4OS" format="interactive" title="Copy: 2023-01-21 Numanoma Ukrainos teritorijos kontrolė isw"]

22:04 Baigiame pildyti pirmadienio naujienų juostą

Visas žinias pranešime antradienį 7 val.

21:55 A. Anušauskas: neturime tankų, bet turime nuomonę dėl tankų

Arvydas Anušauskas, krašto apsaugos ministras, sako, kad Lietuva, nors ir neturi tankų, iš dalies yra prisijungusi prie vadinamosios „leopardų“ koalicijos.

„Estijoje prieš kelias dienas buvo priimtas pareiškimas, (...) 11 valstybių tą pareiškimą padarė. „Leopardų“ koalicija, jei taip galima ją pavadinti, apėmė tas valstybes, kurios nusiteikusios apie tai diskutuoti ir perduoti Ukrainai paramą. Tos, kurios neturi šių tankų, į ją neįtraukiamos. Bet kiek teko kalbėtis Ramšteino formate, mes vis tiek savo poziciją išsakydavome“, – pirmadienį LRT televizijai sakė A. Anušauskas.

„Tiesą sakant, iš dalies mes prisijungėme, – teigė krašto apsaugos ministras. – Na, taip, mes neturime tankų, bet mes turime nuomonę dėl tankų.“

Ministras taip pat pabrėžė, kad Lietuva yra Ukrainai perdavusi 62 šarvuotus transporterius, kurie ukrainiečių kariuomenėje labai gerai vertinami dėl jų paprastumo.

Krašto apsaugos ministras Lietuvoje pats sulaukė kritikos dėl to, jog iš anksto paskelbė, kad Ramšteino susitikime bus paskelbta apie „Leopard“ perdavimą Ukrainai, nors to padaryta nebuvo.

21:51 V. Zelenskis: laukiame „Patriot“, tikimės tankų „Abrams“

Ukraina laukia anksčiau pažadėtų oro gynybos sistemų „Patriot“ ir jau tikisi tankų „Abrams“, pareiškė Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, savo vaizdo kreipimesi į JAV prekybos ir pramonės rūmų konferencijos dalyvius.

„Pasaulinė laisvė jau seniai turi globalių pergalių deficitą. Ukraina kartu su JAV, kartu su mūsų partneriais šį deficitą patenkina“, – sakė prezidentas, kurį citavo „Unian“.

V. Zelenskis pažymėjo, kad pasibaigus karui Ukraina galės pasiūlyti JAV verslui įgyvendinti daug įdomių projektų.

„Jūsų puikios gynybos sistemos, tokios kaip HIMARS ar „Bradley“, jau dabar sieja mūsų laisvės istoriją su jūsų verslu. Nekantriai laukiame „Patriot“. Laukiame „Abrams“, – pridūrė prezidentas.

[infogram id="f27bb0c5-27ad-4e42-8234-bdef4d6feee2" prefix="IZO" format="interactive" title="tankas „M1A2 Abrams“ 2023 01 19"]

21:38 Kuo ypatingi Ukrainai svarbūs „Leopard 2“ tankai

Jau kelias savaites tęsiasi spaudimas Vokietijai dėl tankų „Leopard 2“ perdavimo Ukrainai. Remiantis paskutiniais politikų pareiškimais, Varšuva turėtų oficialiai kreiptis į Berlyną dėl tankų perdavimo.

Lenkija pažadėjo, kad, nepaisant koks bus Vokietijos atsakymas, ji su savo tarptautine koalicija, kurios sudėtis iki galo vis dar nėra aiški, vis tiek perduos „Leopard“.

VŽ pristato šių tankų, Šaltojo karo metais sukurtų kovoti prieš vis dar Rusijos naudojamus T-90, technines ypatybes.

[infogram id="acab87d6-31c4-43b1-a53a-52d8886ea810" prefix="04P" format="interactive" title="tankas „Leopard 2“ 2023 01 19"]

21:18 JAV suimtas buvęs FTB pareigūnas, kaip įtariama, padėjęs Rusijos oligarchui apeiti sankcijas

Savaitgalį buvo suimtas buvęs aukščiausio rango FTB pareigūnas, kaltinamas dirbęs Rusijos oligarchui Olegui Deripaskai, kuriam taikomos sankcijos, pirmadienį pranešė JAV prokurorai.

Charlesui McGonigalui, kuris prieš pasitraukdamas 2018 m. vadovavo agentūros kontržvalgybos skyriui Niujorke, pateikti keturi kaltinimai, įskaitant sankcijų pažeidimus ir pinigų plovimą.

Manhatano federaliniai prokurorai teigia, kad Ch. McGonigalas gavo mokėjimų iš O. Deripaskos, kuriam 2018 m. buvo pritaikytos sankcijos, mainais už tai, kad tirs konkuruojančio oligarcho veiklą. Jis taip pat kaltinamas tuo, kad 2019 m. nesėkmingai siekė, kad sankcijos O. Deripaskai būtų panaikintos.

Rusijos aliuminio bendrovės „Rusal“ įkūrėjas O. Deripaska buvo tarp dviejų dešimčių Rusijos oligarchų ir vyriausybės pareigūnų, kuriuos Vašingtonas 2018 m. įtraukė į sankcijų sąrašą, reaguodamas į Rusijos kišimąsi į 2016 m. JAV rinkimus.

21:00 ES užsienio politikos vadovas: Vokietija neketina uždrausti „Leopard 2“ perdavimo Ukrainai

Josepas Borrellis, Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas, pareiškė, kad Vokietija neblokuoja tankų „Leopard 2“ perdavimo.

„Atrodo, kad Vokietija neketina uždrausti šių ginklų reeksporto, jei kai kurios ES valstybės narės, kurios jų turi, nori juos siųsti“, – teigė jis per spaudos konferenciją. Jį citavo „The Guardian“.

20:51 JAV pareigūnas neigia, kad diskusija dėl „Leopard 2“ menkina NATO vienybę

Johnas Kirby, JAV nacionalinio saugumo tarybos atstovas, pirmadienį neigė, kad Vokietijos neryžtingumas dėl „Leopard 2“ tankų tiekimo Ukrainai skaldo NATO.

„Sakyti, kad tai skaldo Aljansą ar kaip nors kelia grėsmę nacionaliniam saugumui Ukrainoje, nes vyksta diskusija dėl tankų, yra tiesiog perdėta“, – sakė Baltųjų rūmų pareigūnas JAV kanalui CNN.

Kai kurios Vakarų sąjungininkės toliau spaudžia Vokietiją, kad ši leistų pristatyti Ukrainai savo „Leopard 2“.

J. Kirby aiškino, kad jokie sprendimai kol kas nepriimti. 

20:19 Vokietijoje pradėtas tyrimas dėl Rusijos organizacijos veikimo

Berlyno prokurorai pirmadienį pranešė, kad pradėjo tyrimą dėl Berlyno kultūros rėmimo organizacijos „Russky Dom“, kuri priklauso Rusijos vyriausybės agentūrai, kuriai taikomos Europos Sąjungos sankcijos.

Nepaisant sankcijų, „Russky Dom“, nupirko lėktuvo bilietus dviem Vokietijoje gyvenantiems prorusiškiems aktyvistams į Kremliaus remiamą konferenciją Maskvoje, grupė prisidėjo prie prorusiškų asmenų protestų Vokietijoje, kuriais siekė mažinti Berlyno paramą Ukrainai, rodo „Reuter“ atliktas tyrimas.

„Galiu patvirtinti, kad buvo pateiktas skundas dėl „Russky Dom“ ir kad buvo pradėtas tyrimas“, – elektroniniu paštu atsakydama į „Reuters“ užklausas teigė Karen Sommer, Berlyno prokuratūros atstovė spaudai.

Rusijos agentūrai „Rossotrudničestvo“, kuri yra viena iš minėtos organizacijos Vokietijoje steigėjų, liepą įvestos ES sankcijos už tai, kad ji vadovavo „įtakos agentų“, skleidžiančių Kremliaus naratyvus, tinklui.

19:58 Ukraina: atremtos visos rusų atakos prie Kupjansko

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas savo vakaro suvestinėje informacijoje praneša, kad rusai ir toliau tęsia puolimą prie Bachmuto ir Avdijivkos, o ukrainiečiai atrėmė visas atakas prie Kupjansko.

„Lymano, Novopavlivkos, Zaporižios ir Chersono kryptimis užpuolikai laikosi gynyboje“, – teigia Generalinis štabas.

Anot Ukrainos, nuo šių metų sausio pradžios okupuotoje Chersono srities dalyje gerokai padaugėjo sužeistų rusų karių.

„Vietos ligoninės yra perpildytos. Visi sunkiai sužeistieji yra sutelkti regiono gydymo įstaigose. Tik nedidelė dalis jų siunčiama į laikinai okupuotą Krymą tolesniam gydymui“, – skelbia šalies ginkluotosios pajėgos.

Jų teigimu, Sjeverodonecko, Luhansko srityje, gyventojams trukdoma naudotis ukrainietišku mobiliuoju ryšiu, blokuojami šalies televizijos kanalai.

19:39 G. Nausėda: sprendimai dėl tankų Ukrainai bręsta, tik gaila dėl vėlavimo

Sprendimai dėl tankų perdavimo Ukrainai bręsta, tik gaila dėl „visiškai nereikalingo vėlavimo“, sako paramą Kyjivui su Lenkijos kolega Andrzejumi Duda pirmadienį aptaręs Gitanas Nausėda, Lietuvos prezidentas.

„Kalba daugiausiai sukosi apie tai, kuo dar galėtume padėti Ukrainai, tikrai bręsta sprendimai dėl tankų ir tikrai manau, kad tie sprendimai netrukus bus priimti. Gaila, kad kitą kartą atsiranda visai nereikalingas vėlavimas ten, kur galėtume padaryti sprendimus“, – G. Nausėda sako Prezidentūros pirmadienio vakarą žurnalistams išplatintame vaizdo komentare.

Lenkijoje viešintis Lietuvos vadovas pabrėžė, kad „Lenkijos pusė labai užsiangažavusi tokią paramą suteikti“.

19:23 Latvija liepia Rusijos ambasadoriui išvykti 

Latvija pirmadienį oficialiai paprašė Rusijos ambasadoriaus išvykti.

„Rusijos ambasadorius išvyks iki 2023-ųjų vasario 24-osios“, – teigiama Latvijos užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Anksčiau jau pranešta, kad Latvija, solidarizuodamasi su Estija, nusprendė sumažinti savo ir Rusijos diplomatinių santykių lygį.

19:00 Kremlius: delsimas dėl „Leopard“ tankų siuntimo Ukrainai rodo „nervingumą“

Kremlius teigia, kad neryžtingumas dėl Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard“ tiekimo Kyjive rodo didėjantį „nervingumą“ NATO aljanse.

„Tačiau, žinoma, visos šalys, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja pumpuojant ginklus į Ukrainą ir keliant jos technologinį lygį, prisiima atsakomybę“ už karo tęsimą, sakė Dmitrijus Peskovas, Kremliaus atstovas spaudai, rašo „Al Jazeera“.

VŽ primena, kad Lenkija planuoja oficialiai kreiptis į Vokietiją dėl šių tankų perdavimo. Ji „Leopard 2“ ketina perduoti su koalicija. Varšuva žadėjo perduoti tankus, nesvarbu, koks bus Berlyno atsakymas.

18:46 Karo Ukrainoje sukeltos problemos Vokietijos ekonomikai 2023 m. kainuos 175 mlrd. Eur

Rusijos pradėtas karas prieš Ukrainą vien tik šiais metais Vokietijos ekonomikai kainuos apie 175 mlrd. Eur, pirmadienį paskelbė Kelno ekonomikos instituto (IW) ekspertai, praneša visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“.

Ekonomistai dabartinę padėtį palygino su įsivaizduojamu scenarijumi, pagal kurį nebūtų Rusijos karinės agresijos, taip pat energijos kainų šuolio bei su tuo susijusių tiekimo problemų. Jų skaičiavimais, realūs Vokietijos ekonomikos nuostoliai dėl karo sudaro apie 4,5% bendrojo vidaus produkto. 

Išsamiau apie tai rašoma čia.

18:31 Apšaudyta Vorožba

Rusija apšaudė gyvenamuosius pastatus ir geležinkelį Vorožbos mieste, Sumų regione, praneša Dmytro Žyvyckis, gubernatorius.

Anot jo, apie 14 val. rusai iš patrankų apšaudė miesto centrą, kur pataikė į gyvenamąjį namą.

Be to, nuo šrapnelių nutrūko dujotiekis ir elektros linijos, apgadinta geležinkelio stotis ir bėgiai. Žmonės nenukentėjo.

18:20 S. Penno dokumentinio filmo apie Ukrainą premjera – Berlyno kino festivalyje

Seanas Pennas, amerikiečių aktorius ir režisierius, kitą mėnesį vyksiančiame Berlyno kino festivalyje pristatys Kyjive nufilmuotą dokumentinį filmą, kuriame pasirodo ir Volodymyras Zelenskis, Ukrainos prezidentas, pirmadienį pranešė organizatoriai.

Vasario 16–26 dienomis vyksiančioje 73-iojoje Berlinalėje, kaip dar vadinamas šis renginys, daug dėmesio bus skiriama 11 mėnesių besitęsiančiam karui.

Išsamiau skaitykite čia.

18:00 Ukraina atmeta rusų kaltinimus dėl ginklų laikymo atominėse elektrinėse

Po to, kai Rusija pareiškė, kad Ukraina branduolinių elektrinių teritorijose laiko Vakarų tiekiamus ginklus ir šaudmenis (apie tai rašėme 09:20 val. naujienoje), Mychaila Podoliakas, Ukrainos prezidento patarėjas, kategoriškai paneigė šiuos kaltinimus.

„Ukraina niekada nelaikė jokių ginklų atominės elektrinės teritorijoje, kaip išgalvotai teigia Rusija. Savo ruožtu Rusija užgrobė Zaporižios atominę elektrinę ir laiko joje kariuomenę. Ukraina visada atvira kontrolės institucijoms, ypač TATENA. Reiškia rusai meluoja, kad pateisintų savo provokacijas“, – rašė M. Podoliakas savo „Twitter“ paskyroje.

VŽ primena, kad neseniai visose Ukrainos atominėse elektrinėse buvo surengtos TATENA misijos.

17:49 Rusijos uostuose pernai daugiausiai krito konteinerių krova, augo mineralinių trąšų

Per praėjusius metus Rusijos jūrų uostuose perkrauta 841,5 mln. krovinių – 0,7% daugiau nei 2021-aisiais, skelbia federalinė agentūra „Rosmorrečflot“.

Išsamiau skaitykite čia.

17:28 Vokietija į Lenkiją išsiunčia oro gynybos sistemą „Patriot“

Vokietijos ginkluotosios pajėgos pradėjo pirmųjų dviejų iš trijų žadėtų „Patriot“ oro gynybos sistemų perkėlimą iš Vokietijos į Lenkiją.

Tikimasi, kad priešlėktuvinės gynybos sistemos bus pristatytos netoli Zamoščio pietryčių Lenkijoje iki trečiadienio popietės.

Vokietija Lenkijai šias oro gynybos sistemas nusprendė suteikti po to, kai lapkričio 15 d. po masinio Ukrainos apšaudymo Lenkijos pasienyje nukrito raketa, dėl kurios žuvo du žmonės.

[infogram id="de016bfc-d93a-497f-a5b9-b3b1ce8e92d1" prefix="y3W" format="interactive" title="Oro gynybos sistema „Patriot“"]

17:12 D. Kuleba ragina įvesti sankcijas Rusijos raketų, dronų pramonei, energetikos sektoriui

Dmytro Kuleba, Ukrainos užsienio reikalų ministras, sako, kad naujausios Europos Sąjungos sankcijos Rusijai turėtų būti orientuotos į šalies raketų ir dronų pramonę ir energetikos sektorius.

Anot jo, dešimtuoju sankcijų paketu taip pat turėtų būti panaikintos visos įmanomos spragos, kuriomis Rusija naudojasi siekdama apeiti jau nustatytus apribojimus.

„Sunaikindami arba smarkiai apribodami Rusijos galimybes gaminti naujas raketas ir dronus, mes „nužudysime“ jų galimybes kurti naujas teroro priemones. Taip pat pasieksime ilgalaikį strateginį tikslą – atgrasyti nuo Rusijos raketinio teroro“, – sakė Ukrainos aukščiausio rango diplomatas, vaizdo ryšiu kalbėdamas ES užsienio reikalų taryba.

17:02 ES Ukrainai skiria 500 mln. Eur vertės karinę pagalbą

Atnaujinta 17:19 val. 

Pirmadienį Europos Sąjunga (ES) patvirtino 500 mln. Eur vertės papildomą karinę pagalbą Ukrainai.

500 mln. Eur karinės pagalbos paketas buvo patvirtintas kartu su dar 45 mln. Eur „neletalinei įrangai“, skirtai ES organizuojamam Ukrainos karių mokymui, agentūrai „Reuters“ sakė ES diplomatas. Tai agentūrai patvirtino dar du su derybomis susipažinę šaltiniai.

Ši karinė parama yra nesusijusi su gruodžio 15 d. ES lyderių skirtu 18 mlrd. Eur finansavimu Ukrainai 2023 m.

Tai būtų lėšos, skiriamos iš Europos taikos priemonės. Iš viso iš šio fondo dabar bus skirta 3,6 mlrd. Eur.

16:46 Norvegijoje dėl migracijos įstatymo pažeidimo sulaikytas buvęs „Wagner“ samdinys

Vyras, teigiantis, kad yra buvęs Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ narys, kuris maždaug prieš 10 dienų pabėgo į Norvegiją, buvo sulaikytas dėl migracijos įstatymo pažeidimo, pirmadienį pranešė policija.

Daugiau apie tai skaitykite čia.

16:28 Ukrainoje nuteista pseudoreferendumo organizatorė

Ukrainos teismas penkeriems metams kalėjimo nuteisė vieną Rusijos pseudoreferendumo Beryslavo rajone Chersono srityje organizatorę. Apie pirmąjį tokį nuosprendį pirmadienį paskelbė Ukrainos saugumo tarnyba (SBU).

SBU sako surinkusi išsamių įrodymų apie vieną Rusijos pseudoreferendumo organizatorę, kuriais remiantis teismas priėmė nuosprendį.

Nuteistoji vykdė Maskvos nurodymus organizuoti ir surengti pseudoreferendumą laikinai okupuotoje pietų Ukrainos dalyje.

Tuo tikslu ji sudarinėjo rajono „rinkėjų sąrašus“, ragino žmones balsuoti Rusijos naudai. Ji asmeniškai lankėsi privačiuose namuose ir reikalavo, kad žmonės „balsalapiuose pažymėtų ženklą reikiamoje vietoje“, nurodoma SBU pranešime spaudai.

Išlaisvinus teritoriją, SBU sulaikė šią moterį praėjusių metų spalį.

Remdamasis SBU medžiaga, teismas pripažino ją kalta dėl kolaboravimo.

16:21 G. Nausėda su Lenkijos kolega aptarė regioninį saugumą, paramą Ukrainai

Gitanas Nausėda, prezidentas, pirmadienį Lenkijoje vykusiame susitikime su šios šalies vadovu Andrzejumi Duda aptarė regioninį saugumą, paramą Ukrainai bei pasirengimą liepą Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.

Kaip pranešė Prezidentūra, Lietuvos vadovas teigė, kad parama Ukrainai ir sąjungininkų telkimas šiam tikslui išlieka svarbiausia užduotimi. Jis pabrėžė, kad reikia tęsti pastangas Ukrainai suteikiant reikiamos sunkiosios ginkluotės, kuri priartintų karo pabaigą ir Ukrainos pergalę.

G. Nausėda taip pat pažymėjo, kad būtina kuo greičiau priimti visus reikalingus sprendimus dėl Ukrainos narystės ES derybų pradžios.

Pasak Prezidentūros, Lietuvos ir Lenkijos vadovai sutarė toliau dirbti kartu siekiant dar griežtesnių sankcijų Rusijai ir steigiant specialų tribunolą Rusijos agresijos nusikaltimams tirti.

16:06 A. Jermakas: mums reikia ne 10 ar 20, o kelių šimtų tankų

Ukrainai reikia kelių šimtų tankų, kad ji nugalėtų, nes be Ukrainos pergalės nebus stabilios raidos ir aiškios pasaulio tvarkos, pareiškė Andrijus Jermakas, šalies prezidento kanceliarijos vadovas.

„Mums reikia tankų – ne 10 ar 20, o kelių šimtų. Mūsų tikslas – 1991 m. sienos ir atsakomybė, kad priešas sumokėtų už padarytus nusikaltimus“, – pabrėžė jis.

„Kiekvienas tankas, galintis būti panaudotas kovoje, turi būti mūsų fronte. Nes tai ne tik Ukrainos frontas. Tai civilizacijos frontas prieš atsilikimą ir barbariškumą, ateinantį iš pelkių“, – pabrėžė prezidento kanceliarijos vadovas.

VŽ primena, kad anksčiau oficialūs pareigūnai minėjo, kad Ukrainai kovai su Rusijos agresija reikia bent 300 Vakaruose pagamintų tankų. Pagal paskutinį pagalbos paketą Jungtinė Karalystė perduoda Kyjivui 14 tankų „Challenger 2“.

[infogram id="9d150595-cd46-49da-95e3-a7b39c3ddb22" prefix="OMJ" format="interactive" title="tankas „Challenger 2“ 2023 01 19"]

15:55 Ukrainoje 86% gyventojų palaiko stojimą į NATO

Ukrainiečių parama stojimui į NATO yra didžiausia per visą istoriją: referendume šiai iniciatyvai pritartų 86% šalies gyventojų, rodo bendrovės „Reiting“ sausio 14–16 d. šalyje atliktos apklausos duomenys. Dar spalį atliktoje apklausoje šiai minčiai pritarė 80% respondentų.

Taip pat tyrimas rodo, kad 87% ukrainiečių referendume palaikytų ir stojimą į Europos Sąjungą.

Be to, 80% apklaustų ukrainiečių teigiamai vertina idėją sukurti karinę-politinę sąjungą, kurią sudarytų Ukraina, Lenkija ir Lietuva.

15:33 Kremlius: kalbėti apie V. Putino dalyvavimą rinkimuose yra per anksti

Dmitrijus Peskovas, Kremliaus atstovas spaudai sako, jog kalbėti apie galimą Vladimiro Putino, rusų vadovo, dalyvavimą 2024 m. prezidento rinkimuose yra „per anksti“.

„Prezidentas nėra padaręs jokių pareiškimų šiuo klausimu“, – pirmadienį žurnalistams sakė D. Peskovas, paklaustas, ar V. Putinas siekia kandidatuoti kituose rinkimuose, rašo CNN.

„Darbas tęsiamas pagal įprastą prezidento darbotvarkę“, – pridūrė jis.

Paklaustas, ar Kremlius jau pradėjo ruoštis rinkimų kampanijai, D. Peskovas atsakė, kad apie tai kalbėti „per anksti“, nes Kremlius turi „daug einamųjų reikalų“.

V. Putinas turi „labai aktyvų grafiką ir įtemptą darbotvarkę“, pridūrė jis.

15:11 Ukraina: derybos dėl narystės ES galėtų prasidėti dar šiemet

Dmytro Kuleba, Ukrainos užsienio reikalų ministras, teigia, kad derybos dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) turėtų prasidėti šiais metais.

„Esame įsitikinę, kad derybos turėtų prasidėti kuo greičiau po to, kai Ukraina įgyvendins Europos Komisijos rekomendacijas ir gaus teigiamą įvertinimą“, – sakė D. Kuleba, nuotoliu sakydamas kalbą Briuselyje vykstančiame ES Užsienio reikalų tarybos posėdyje.

„Ukraina deda visas pastangas, ir esu įsitikinęs, kad iki 2023 m. pabaigos turėtume pradėti derybas dėl narystės“, – pridūrė jis.

VŽ primena, kad Kyjivas dėl narystės ES kreipėsi 2022 m. vasario 28 d., o kandidatės statusas Ukrainai suteiktas birželio 23 d.

14:50 Separatistai teigia apsilankę Soledare

Denisas Pušilinas, už Donecką atsakingas Maskvos primestas pareigūnas, sakė, kad vėlai sekmadienį kartu su Zurabu Makijevu, Rusijos parlamento nariu, lankėsi sugriautame druskos kasyklų mieste.

D. Pušilinas socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti, kaip ginkluoti ir karine apranga vilkintys vyrai automobiliu atvyksta į Soledarą. Naujienų agentūra AFP negalėjo nepriklausomai patikrinti šių vaizdų.

Jie buvo pirmieji su Maskva susiję pareigūnai, teigiantys, kad lankėsi šiame mieste.

Pirmadienį po vizito D. Pušilinas Rusijos valstybinei televizijai sakė, kad Soledaras buvo sugriautas ir kad „beveik neliko nepaliestų pastatų“.

D. Pušilino filmuotoje medžiagoje matyti sudegę daugiabučiai ir sugriauti pramoniniai pastatai, fone girdimas artilerijos šaudymo garsas.

Sausio 13 d. Rusija pareiškė, kad kontroliuoja Soledarą. Ukraina nėra oficialiai paskelbusi apie savo pajėgų išvedimą iš Soledaro.

14:41 Latvija sumažina diplomatinių santykių su Rusija lygį

Latvija, solidarizuodamasi su Estija, mažina diplomatinio atstovavimo statusą su Rusija, pirmadienį paskelbė Edgaras Rinkevičius, latvių diplomatijos vadovas.

„Dėl besitęsiančios žiaurios Rusijos agresijos prieš Ukrainą ir solidarizuodamasi su Estija, Latvija nuo vasario 24 d. sumažins diplomatinių santykių su Rusija lygį, reikalaudama, kad Rusija imtųsi atitinkamų veiksmų“, – tviteryje parašė E. Rinkevičius.

Plačiau skaitykite čia.

14:39 Ukrainoje svarstoma pakeisti kai kuriuos ministrų kabineto narius

Ukraina rengiasi pakeisti kai kuriuos ministrų kabineto narius ir pirmiausia ketina atleisti kuro ir energetikos ministrą Hermaną Haluščenką, portalui „Ukrajinska pravda“ pirmadienį sakė šaltiniai prezidento komandoje ir Aukščiausiojoje Radoje.

Taip pat yra iškilęs klausimas dėl sporto ministro Vadymo Hutcaito, kuris vadovauja Nacionaliniam olimpiniam komitetui, ir strateginių pramonės šakų ministro Pavlo Riabikino.

Prezidento komandoje jau seniai diskutuojama, ar reikalingos šios ministerijos ir ar vertėtų jas panaikinti arba jungti.

Aukščiausiosios Rados deputatai taip pat norėtų pakeisti švietimo ir veteranų reikalų ministrus, tačiau, šaltinių duomenimis, šiuo metu prezidentūroje apie tai rimtai nekalbama.

14:32 Padidėjo rusų laikomų indėlių užsienio bankuose skaičius

Rusų indėliai užsienio valiutomis, 2022 m. gruodžio duomenimis, sudarė 8,4 trln. RUB (0,11 trln. Eur) arba 21% visų Rusijos gyventojų indėlių. Vien Rusijos bankai užsienio valiuta laikė 3,5 trln. RUB, arba 42% visų indėlių. Likę indėliai saugomi užsienio bankuose.

Kaip praneša laikraštis „Vedomosti“, remdamasis Rusijos centrinio banko duomenimis, iki 2022 m. vasario 1 d. Rusijos bankuose buvo 7 trln. RUB indėlių (75% tuometinių santaupų užsienio valiuta), užsienio – 2,4 trln. RUB (25%).

Pasak „Vedomosti“ apklaustų ekspertų, lėšų nutekėjimą į užsienio bankus lėmė „turtingų rusų reakcija į politinę padėtį šalyje ir pasaulyje“. VŽ primena, kad Rusija 2022 m. vasario 24 d. pradėjo invaziją į Ukrainą, dėl kurios sulaukė Europos Sąjungos ir kitų Vakarų šalių sankcijų.

Centrinio banko duomenimis, 2022 m. vasario 1 d. rusai laikė 9,4 trln. RUB santaupų užsienio valiuta. Prasidėjus karui, iki vasaros, rusų turimi indėliai sumažėjo iki 6,1 trln. RUB, tačiau liepą institucijoms padidinus užsienio valiutos pervedimo į kitas šalis limitą, bendra santaupų apimtis ne rubliais padidėjo 1,5 trln. RUB.

14:08 G. Landsbergis ragina grįžti prie diskusijų dėl sankcijų „Rosatom“

Gabrielius Landsbergis, Lietuvos užsienio reikalų ministras, ragina grįžti prie diskusijų dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų „Rosatom“.

Tai jis sakė pirmadienį žurnalistams Briuselyje kalbėdamas apie tolesnes sankcijas Rusijai rengiantis svarstyti dešimtąjį ES sankcijų paketą.

„Galiu pasakyti, kad tarp jų yra pavardės asmenų, yra kai kurios sektorinės sankcijos. Nebereikia, sakyčiau, tikėtis labai didelių žingsnių dėl to, kad matom, jog procesas vis sudėtingėja“, – teigė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Man asmeniškai yra svarbu, kad būtų grįžta prie diskusijos, kuri jau buvo ir anksčiau, dėl „Rosatom“. Manau, kad (...) „Rosatom“ tikrai gali būti sankcionuojami tikiuosi, kad nevengsim to pokalbio“, – prieš Briuselyje vyksiančią Užsienio reikalų tarybą pažymėjo jis.

Diplomatams svarstant dešimtąjį sankcijų paketą Rusijai G. Landsbergis sako, kad Lietuva siekia suvienodinti sankcijas Baltarusijai ir Rusijai. Jo teigimu, toks suvienodinimas „uždarytų kelius per Baltarusiją prekėms pasiekti Rusiją“. 

14:05 Estija atsako Rusijai ir išsiunčia jos ambasadorių

Po to, kai Rusija pranešė, kad iš šalies išsiunčia estų ambasadorių, Talinas savo ruožtu irgi paskelbė, kad iš šalies išsiunčiamas rusų ambasadorius.

Urmas Reinsalu, Estijos užsienio reikalų ministras, naujienų agentūrai BNS trumpai pakomentavo Rusijos sprendimą pažeminti Estijos diplomatinio atstovavimo lygį iki laikinojo reikalų patikėtinio.

„Estija atkreipė dėmesį į Rusijos šiandienos sprendimą pažeminti diplomatinio atstovavimo lygį iki laikinojo reikalų patikėtinio. Santykių su Rusija srityje Estija remiasi pariteto principu, ir jo mes neatsisakysime. Tai reiškia, kad Rusijos ambasadorius Taline išvyks tuo pačiu metu kaip ir Estijos ambasadorius, vasario 7 dieną“, – sakė jis.

„Rusijos žingsniai netrukdo mums toliau visapusiškai remti Ukrainos, jau beveik metus kovojančios už savo suverenitetą ir mūsų bendrą saugumą. Toliau remsime Ukrainą situacijoje, kai Rusija planuoja didelio masto atakas, ir raginame kitas šalis bendramintes didinti paramą Ukrainai“, – pridūrė U. Reinsalu.

13:56 Pareigūnas: Ispanijoje nelegali tabako gamykla išnaudojo 10 ukrainiečių darbininkų

Per reidą nelegalioje tabako gamykloje Ispanijos šiaurėje rasta 10 ukrainiečių darbininkų, kurie buvo išnaudojami, pirmadienį pranešė Ispanijos civilinės gvardijos atstovas.

Jis naujienų agentūrai AP sakė, kad pusė šių ukrainiečių gyvena Ispanijoje pagal pabėgėlio statusą.

Atstovas teigė, kad per reidą gamykloje La Riochoje buvo rasta darbuotojų, gyvenančių perpildytose patalpose gamyklos viduje, kad jų nepamatytų lauke. Jie dirbo ilgas valandas, bet neturėjo teisėtos darbo sutarties, nurodė atstovas, kalbėjęs su įprasta anonimiškumo sąlyga.

Ši gamykla buvo viena iš trijų, į kurias saugumo pajėgos nusitaikė per visoje šalyje vykdytą operaciją prieš nusikalstamą tabako kontrabandos organizaciją. Iš viso buvo suimti 27 asmenys ir konfiskuota cigarečių bei tabako lapų už 37,5 mln. Eur. 

13:32 Rusija įspėja, kad Ukraina „sumokės“, jei sulauks vakarietiškų tankų 

Kremlius pareiškė, kad Ukraina pati prisiims pasekmes, jei trečiosios šalys jai tieks tankus.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas įspėjo, kad tebevykstančios diskusijos dėl Vokietijoje pagamintų tankų „Leopard 2“ siuntimo Ukrainai rodo, jog „nervingumas tarp Aljanso narių nuolat auga“.

„Visos šalys, kurios tiesiogiai ar netiesiogiai dalyvauja pumpuojant ginklus (Ukrainai) ir keliant jų technologinį lygį, yra už tai atsakingos“, – pirmadienį sakė D. Peskovas.

12:50 Premjeras: Lenkija paprašys Vokietijos leidimo nusiųsti tankų Ukrainai

Lenkija paprašys Vokietijos leidimo nusiųsti Ukrainai tankų „Leopard“, pirmadienį sakė lenkų premjeras Mateuszas Morawieckis.

M. Morawieckis nenurodė, kada toks prašymas bus pateiktas. Pasak jo, Lenkija buria šalių, pasirengusių nusiųsti Kyjivui „Leopardų“, koaliciją.

Net jei Vokietija neduotų leidimo, Varšuva priimtų savo sprendimus, sakė jis, bet plačiau nepakomentavo.

„Prašysime (Vokietijos) leidimo, bet tai antraeilė tema, – sakė M. Morawieckis. – Net jei galiausiai negausime leidimo, mes – šioje mažoje koalicijoje, net jei Vokietijos nebus joje – drauge su kitais perduosime savo tankų Ukrainai.“

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock sekmadienį prancūzų televizijai LCI sakė, kad Lenkija oficialiai nepaprašė Berlyno leidimo dėl savo turimų vokiečių gamybos tankų „Leopard“ perdavimo Ukrainai, bet pridūrė: „Jei mūsų to paklaustų, mes nekliudytume.“

Kalbėdamas apie M. Baerbock komentarą M. Morawieckis sakė, kad „daryti spaudimą prasminga“. Vokiečių ministrės žodžiai yra „vilties kibirkštis“, kad Vokietija net galėtų dalyvauti koalicijoje, pridūrė jis.

12:33 Vokietijos gynybos ministras žada greitą sprendimą dėl „Leopard“ tankų, „kad ir koks jis būtų“

Berlynas teigia, kad netrukus priims sprendimą dėl tankų „Leopard 2“ pristatymo Ukrainai, Vakarų lyderiams vis labiau spaudžiant Vokietiją siųsti modernią ginkluotę Kyjivui, kaip to ne kartą prašė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas sakė, kad tikisi, jog sprendimas dėl tankų pristatymo bus priimtas laiku, ir pridūrė manantis, kad jie yra būtini Ukrainos puolimui rytiniuose Luhansko ir Donbaso regionuose.

„Visi supranta jo (V. Zelenskio) poreikį ir visi supranta būtinybę, todėl sprendimas bus priimtas greitai, kad ir koks jis būtų“, – teigė B. Pistoriusas.

„Kad reikia tankų, kad reikia puolamojo judėjimo Donbase, Luhanske, tai visiškai aišku, bet kaip jie bus apginkluoti, dar reikia pažiūrėti, bet yra ir kitų valstybių, kurios gali prisidėti“, – sakė jis sekmadienį visuomeniniam transliuotojui ARD.

Nors B. Pistoriusas apibūdino Vokietiją kaip „Leopard“ tautą“ ir pridūrė, kad jai tenka „ypatinga atsakomybė, kurią turime įvykdyti“, kartu ministras pabrėžė, jog svarbu, kad sprendimas dėl „Leopard“ tankų būtų „glaudžiai derinamas“ su sąjungininkais. Jis taip pat teigė, kad dėl sunkiųjų ginklų reikia spręsti atsargiai dėl vokiečių ir Europos interesų.

12:12 O. Reznikovas: kitas Ramšteino susitikimas įvyks vasarį

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė, kad vasarį įvyks kitas Ukrainos gynybos kontaktinės grupės susitikimas „Ramšteinas-9“.

Jis teigė pastebintis didėjantį pasitikėjimą Ukraina ir kartu su juo didėjančią paramą.

„Su kiekvienu susitikimu matau, kaip auga mūsų partnerių pasitikėjimas Ukraina. Visa tai – mūsų karių ir atstovų sunkaus darbo dėka. Daugiau pasitikėjimo reiškia daugiau ginklų. Kad apsaugotume mūsų žemę, jūrą... ir dangų!“, – tviteryje rašė O. Reznikovas.

Aštuntasis susitikimas Vokietijos Ramšteino karinių oro pajėgų bazėje įvyko sausio 20 dieną.

Po susitikimo O. Reznikovas sakė, kad „kai kurie paketai (dėl pagalbos Ukrainai) buvo pristatyti už „uždarų durų“, todėl jis yra patenkintas penktadienį įvykusio susitikimo rezultatais.

Pasak O. Reznikovo, šiuo metu Ukraina rengiasi galimam didelio masto Rusijos puolimui pavasarį, o Vakarų sąjungininkai apie tai jau buvo informuoti.

12:01 A. Babišas pareiškė, kad nesiųstų karių padėti Lenkijai ir Baltijos šalims

Kandidatas į Čekijos prezidentus Andrejus Babišas sukėlė triukšmą sekmadienį per tiesiogiai transliuotus debatus suabejojęs galima savo šalies pagalba artimiausioms sąjungininkėms NATO, pranešė naujienų svetainė „euractiv.com“.

Čekijos televizijos transliuoti debatai vyko prieš antrą šalies prezidento rinkimų ratą. Moderatorius paklausė A. Babišo, ar jis pasiųstų čekų karių į atvirą konfliktą, jei Rusija užpultų Lenkiją arba Baltijos valstybes.

„Žinoma, kad ne. Galvoju, kad mums reikia kalbėti apie taiką“, – atsakė buvęs premjeras A. Babišas. Plačiau skaitykite čia.

11:38 Rusija mažina diplomatinio atstovavimo statusą su Estija: išsiunčia ambasadorių

Rusijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį paskelbė, kad iš šalies išsiunčiamas Estijos ambasadorius.

„Rusijos pusė nusprendė sumažinti diplomatinio atstovavimo abiejose šalyse statusą iki laikinųjų reikalų patikėtinių“, – nurodė ministerija, šį žingsnį aiškindama Talino nurodymu Rusijai sumažinti darbuotojų skaičių savo ambasadoje Estijos sostinėje.

Maskva taip pat apkaltino Estiją „pastaraisiais metais sąmoningai griaunant visą santykių su Rusija kompleksą“ ir „visišką rusofobiją ir priešiškumo mūsų šaliai ugdymą iškėlus į valstybinės politikos lygmenį“. Plačiau skaitykite čia. 

11:26 JK: V. Gerasimovas pirmenybę teikia nereikšmingiems reglamentams

Valerijus Gerasimovas, Rusijos generalinio štabo viršininkas, kuris neseniai paskirtas vadovauti Rusijos pajėgoms Ukrainoje, savo vadovavimą tikriausiai pradėjo siekiu pagerinti kasdienę dislokuotų karių drausmę, rašoma Jungtinės Karalystės (JK) gynybos ministerijos atnaujintoje žvalgybos informacijoje.

Nuo tada, kai jis pradėjo vadovauti, karininkai bando griežčiau kovoti su nereglamentuotomis uniformomis, kelionėmis civilinėmis transporto priemonėmis, mobiliųjų telefonų naudojimu ir nestandartinėmis šukuosenomis.

Šios priemonės buvo sutiktos skeptiškai. Tačiau daugiausia pašaipos sulaukė bandymai pagerinti karių skutimosi standartus.

Apsišaukėliškos Donecko liaudies respublikos pareigūnai prioritetų nustatymą pavadino „farsu“, kuris „trukdys priešų naikinimo procesui“.

Rusijos privačios karinės kompanijos „Wagner Group“ savininkas Jevgenijus Prigožinas kritikavo karinę vadovybę, teigdamas, kad „karas yra aktyvių ir drąsių, o ne švariai nusiskutusių žmonių metas“.

JK Gynybos ministerija pažymi, kad Rusijos pajėgos ir toliau išgyvena operatyvinę aklavietę ir patiria didelius nuostolius, o V. Gerasimovo pirmenybės teikimas iš esmės nereikšmingiems reglamentams greičiausiai patvirtins daugelio jo skeptikų Rusijoje nuogąstavimus.

Kartu su gynybos ministru Sergejumi Šoigu jis vis dažniau laikomas nesusitvarkančiu su situacija ir besiorientuojančiu ne į esmę, o į pateikimą.

11:10 Dėl Rusijos atakų praėjusią parą žuvo vienas žmogus, sužeisti – devyni

Sekmadienį dėl Rusijos atakų Ukrainos teritorijoje žuvo vienas civilis ir devyni buvo sužeisti, „Telegram“ platformoje informavo Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo pavaduotojas Kyryla Tymošenka.

Jo perduodamais regionų karinių administracijų duomenimis, vienas civilis žuvo ir vienas sužeistas Charkivo srityje, keturi sužeisti Donecko regione, vienas sužeistas Zaporižios srityje ir trys sužeisti Chersono srityje.

10:53 S. Lavrovas lankosi PAR

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pirmadienį lankosi Pietų Afrikos Respublikoje (PAR), kuri yra viena svarbiausių sąjungininkių žemyne.

PAR prezidento Cyrilo Ramaphosos vyriausybė teigia, kad šalis karo atžvilgiu yra neutrali, ir išreiškė norą tarpininkauti. Per balsavimus Jungtinėse Tautose PAR susilaiko, tačiau su Rusija palaiko glaudžius santykius. 

Užsienio reikalų ministrė Naledi Pandor ne kartą kritikavo Vakarus dėl selektyvaus Rusijos pasmerkimo, ignoruojant kitus klausimus, kaip kad Izraelio vykdomą Palestinos teritorijos okupaciją.

Vasario 17–27 d. PAR rytinėje pakrantėje vyks bendros karinės pratybos su Rusija ir Kinija. Jos sutaps su pirmosiomis Rusijos invazijos į Ukrainą metinėmis vasario 24 d.

10:17 ISW: J. Prigožino žvaigždė leidžiasi

Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner Group“ įkūrėjo ir vadovo Jevgenijaus Prigožino žvaigždė pradėjo leistis po kelis mėnesius trukusio akivaizdaus pakilimo, jam nepavykus įgyvendinti pažadų su savo pajėgomis užimti Bachmutą, naujausioje apžvalgoje rašo JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW). 

Rusijos kariuomenei patyrus didžiulių nesėkmių, V. Putinas, matyt, nusprendė suteikti J. Prigožinui ir jo sąjungininkui armijos generolui Sergejui Surovikinui progą parodyti, ką jie gali nuveikti, viena vertus, turėdami mobilizuotus belaisvius, kita vertus, vykdydami žiaurią oro kampaniją, nukreiptą prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą. Vis dėlto norimų tikslų jiems pasiekti nepavyko.

ISW nuomone, atrodo, kad dabar V. Putinas nusprendė nebepasikliauti J. Prigožinu ir jo nereguliariosiomis pajėgomis, o vėl pasitikėti Gynybos ministerija ir įprastine Rusijos kariuomene. Plačiau skaitykite čia. 

09:20 Rusija: Ukraina vakarietiškus ginklus laiko branduolinių elektrinių teritorijose

Rusijos užsienio žvalgybos tarnyba pareiškė, kad Ukraina branduolinių elektrinių teritorijose laiko Vakarų tiekiamus ginklus ir šaudmenis, praneša Rusijos valstybinė naujienų agentūra „Tass“.

Žvalgyba, nenurodydama jokių įrodymų, teigia, jog tai daroma tikintis, jog nesitaikys į jas dėl branduolinės avarijos pavojaus.

Šių teiginių nepriklausomai patikrinti nėra galimybių.

09:08 Ch. Michelis ragina spartinti derybas dėl Rusijos centrinio banko lėšų panaudojimo

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles‘is Michelis paragino Europos Sąjungos šalių vadovus spartinti derybas dėl 300 mlrd. Eur vertės užblokuotų Rusijos centrinio banko lėšų panaudojimo Ukrainos atstatymui, rašo „Financial Times“.

Ch. Michelis sakė norįs išnagrinėti idėją valdyti įšaldytą turtą, kad būtų gautas pelnas, kuris vėliau galėtų būti skirtas Ukrainos atstatymo darbams.

Lapkritį ES užblokavo 300 mlrd. Eur Rusijos centrinio banko atsargų, kad nubaustų Maskvą už invaziją į Ukrainą.

08:54 Ukraina: Rusija siunčia pastiprinimą į Chersono sritį 

Rusija papildomai siunčia karių į okupuotas Chersono srities dalis, pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas rytinėje suvestinėje.

Štabo duomenimis, sausio 18–21 d. kariai atvyko į Chersono srities Vynohradovės ir Brylivkos gyvenvietes, aprūpinti šaulių ginklais ir neperšaunamomis liemenėmis, bet be jokios karinės įrangos. 

Ukrainos ginkluotosios pajėgos po aštuonis mėnesius trukusios Rusijos okupacijos lapkričio pradžioje išlaisvino dalį Chersono srities, įskaitant regiono sostinę Chersoną.

08:41 Norvegijos kariuomenė: Ukrainoje žuvo ar buvo sužeista 180.000 Rusijos karių

Ukrainoje žuvusių ar sužeistų Rusijos karių skaičius jau siekia 180.000, o žuvusių ar sužeistų ukrainiečių karių yra 100.000, be to, žuvo 30.000 ukrainiečių civilių, rodo sekmadienį Norvegijos kariuomenės vado paskelbti duomenys.

„Rusijos nuostoliai pradeda artėti prie maždaug 180.000 žuvusių ar sužeistų karių“, – interviu televizijai TV2 sakė Norvegijos gynybos vadas Eirikas Kristoffersenas, nenurodydamas, kaip šie skaičiai buvo apskaičiuoti.

Su Rusija sieną turinti Norvegija yra NATO narė nuo pat organizacijos įkūrimo 1949 metais.

„Ukrainos nuostoliai tikriausiai viršija 100.000 žuvusiųjų ir sužeistųjų. Be to, yra apie 30.000 (Ukrainos) civilių, žuvusių šiame baisiame kare“, – sakė norvegų generolas.

Maskva ir Kyjivas ištisus mėnesius nėra pateikę patikimų duomenų apie savo nuostolius.

08:26 Ukraina skelbia atnaujintus rusų nuostolius 

Ukrainos generalinis štabas praneša, kad per pastarąją parą buvo nukauta 720 Rusijos karių, sunaikinti 5 tankai, 8 šarvuočiai, 2 artilerijos sistemos, 2 dronai ir kt. 

08:08 V. Zelenskis žada kovoti su korupcija

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pažadėjo, kad Ukraina netoleruos korupcijos, ir teigė, kad šią savaitę bus priimti svarbiausi sprendimai dėl korupcijos išnaikinimo.

„Noriu, kad būtų aišku: nebus grįžta prie to, kas buvo praeityje, prie to, kaip gyveno įvairūs žmonės, artimi valstybės institucijoms, arba tie, kurie visą gyvenimą praleido vaikydamiesi „kėdę“, – sekmadienį tradiciniame vakariniame kreipimesi sakė V. Zelenskis, kalbėdamas apie regioninės plėtros viceministrą, atleistą dėl įtariamo kyšio paėmimo.   

„Noriu, kad tai būtų mūsų signalas visiems, kurių veiksmai ar elgesys pažeidžia teisingumo principą“, – pridūrė prezidentas.

„Transparency International“ šalies korupcijos lygį 2021 metais įvertino 122 vieta iš 180 šalių.

ES, pernai suteikusi Kyjivui kandidatės statusą, antikorupcines reformas įvardijo vienu iš pagrindinių reikalavimų, Ukrainai norint tapti Bendrijos nare.

07:42 Per karą žuvo mažiausiai 459 vaikai

Iš viso per Rusijos sukeltą karą Ukrainoje žuvo 459 vaikai, o sužeista – 914, sekmadienį pranešė Ukrainos generalinė prokuratūra.

Jos teigimu, iš 13.961 neteisėtai deportuoto vaiko tik 126 buvo grąžinti į Ukrainą.

Šie skaičiai nėra galutiniai, nes į juos neįtraukti duomenys iš Rusijos okupuotų teritorijų ir vietovių, kuriose vyksta karo veiksmai.

Nuo karo pradžios Rusijos pajėgos padarė žalos 3.126 švietimo įstaigoms, 337 iš jų – visiškai sunaikintos.

07:28 Žiniasklaida: Marokas Ukrainai perdavė sovietinių tankų

Marokas perdavė Ukrainai sovietinių kovinių tankų T-72B, sekmadienį pranešė Alžyro naujienų svetainė „Menadefense“, kurią cituoja „Kyiv Independent“.  

Teigiama, kad tankai buvo modernizuoti Čekijoje.

Anot „Menadefense“, maždaug 20 šių tankų prieš savaitę buvo išsiųsti į fronto liniją, tačiau kiek iš viso tankų buvo parduota Ukrainai, neaišku.

Iš viso Marokas turėjo 136 tankus T-72B, kuriuos prieš du dešimtmečius nusipirko iš Baltarusijos, kad šalies šiaurinėje dalyje sukurtų vadinamąją „rusų brigadą“ ir gintų valstybę nuo kaimyninio Alžyro šarvuočių divizijų.

Pranešama, kad Marokas – viena iš dviejų Šiaurės Afrikai atstovaujančių šalių – per praėjusių metų balandžio 26 d. Ramšteine vykusį aukščiausiojo lygio susitikimą buvo įtikintas nusiųsti tankų Ukrainai. 

06:51 E. Macronas neatmeta galimybės siųsti Ukrainai sunkiuosius tankus 

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sekmadienį pareiškė, kad Prancūzija svarsto galimybę tiekti Ukrainai prancūzų gamybos sunkiuosius tankus „Leclerc“.

„Kalbant apie „Leclerc“ tankus, paprašiau Gynybos ministerijos dirbti šiuo klausimu. Niekas neatmetama“, – sakė jis, tačiau pabrėžė, kad dėl bet kokių pastangų siųsti techniką, kuri padėtų atremti Rusijos invaziją, turėtų būti sprendžiama ir derinama „kolektyviai“ su sąjungininkais, įskaitant Vokietiją.

Jis taip pat įvardijo tokias sąlygas: „Leclerc“ tankų perdavimas Ukrainai neturėtų sukelti konflikto eskalacijos; tankų perdavimas turėtų tapti „realia ir veiksminga parama“ Ukrainai; jis neturėtų susilpninti pačios Prancūzijos gynybos pajėgumų.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, atsakydamas į klausimą, ar Vokietija pritars, kad į karo draskomą šalį būtų siunčiami labai pageidaujami tankai „Leopard 2“, sakė, kad praeityje šalis visada veikė „glaudžiai bendradarbiaudama su savo draugais ir sąjungininkais“.

06:46 Ministrė: Vokietija pasirengusi leisti Lenkijai nusiųsti Kyjivui tankų „Leopard“ 

Vokietija yra pasirengusi leisti Lenkijai nusiųsti Ukrainai vokiečių gamybos tankų „Leopard“, jei Varšuva pateiktų tokį prašymą, sekmadienį sakė vokiečių užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock. 

„Jei mūsų to paklaustų, mes nekliudytume“, – po Prancūzijos ir Vokietijos viršūnių susitikimo Paryžiuje televizijai LCI sakė A. Baerbock.

„Žinome, kokie svarbūs šie tankai; štai kodėl tai dabar aptarinėjame su savo partnerėmis. Mums reikia užtikrinti, kad būtų gelbstimos žmonių gyvybės ir išvaduota Ukrainos teritorija“, – pažymėjo Vokietijos diplomatijos vadovė.

Ministrė, kuri socialdemokratų kanclerio Olafo Scholzo valdančiojoje koalicijoje atstovauja žaliesiems, sakė, kad Lenkija oficialaus prašymo dar nepateikė.

A. Baerbock komentaras pasirodė Berlynui atsisakant patenkinti Kyjivo prašymą atsiųsti jo kovai su Rusijos invazija pačios Vokietijos tankų „Leopard“.

Lenkija paskelbė, kad yra pasirengusi skirti ukrainiečiams 14 „Leopardų“, bet premjeras Mateuszas Morawieckis sakė laukiantis Berlyno „aiškaus pareiškimo“ dėl to, ar šių tankų turinčios šalys gali jų perduoti Kyjivui.

Jis Vokietijos atsisakymą nusiųsti savo pačios tankų Ukrainai pavadino nepriimtinu.

„Kasdien žūsta nekalti žmonės“, – naujienų agentūrai PAP sakė M. Morawieckis.