Pirmą kartą per 60 metų Kinijoje sumažėjo gyventojų

„2022 metų pabaigoje šalyje gyveno 1.411,75 mln. gyventojų“, – paskelbė Pekino nacionalinis statistikos biuras. Nurodoma, kad tai „0,85 mln. mažiau nei 2021 metų pabaigoje“.

Pernai rekordiškai sumažėjo ir gimstamumas – 6,77 gimimų 1.000 gyventojų (2021 m. – 7,52).

Palyginimui, 2021 m. Jungtinėse Valstijose 1.000 gyventojų teko 11,06 gimimų, Jungtinėje Karalystėje – 10,08. Indijoje, kuri artimoje ateityje turėtų aplenkti Kiniją ir tapti daugiausiai gyventojų turinčia pasaulio šalimi, užpernai gimstamumo rodiklis buvo 16,42.

Kinijoje, be to, praėjusiais metais mirčių skaičius pirmą kartą viršijo gimimų skaičių: užfiksuotas didžiausias mirtingumo rodiklis nuo 1976 m. – 1.000 gyventojų teko 7,37 mirusiojo (2021 m. – 7,18).

Praėjusį kartą Kinijos gyventojų skaičius buvo sumažėjęs 1960-aisiais, kai šalis išgyveno didžiausią badą savo šiuolaikinėje istorijoje, sukeltą pražūtingos Mao Zedongo žemės ūkio politikos.

2016 metais Kinija nutraukė griežtą „vieno vaiko politiką“, kuri buvo įvesta praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje, baiminantis gyventojų pertekliaus, o 2021 metais pradėjo leisti poroms susilaukti trijų vaikų. Tačiau tai nepadėjo sustabdyti demografinio nuosmukio.

Analitikai įspėja, kad šis spartus gyventojų mažėjimas gali stabdyti ekonomikos augimą ir padidinti spaudimą valstybės iždui.

„Ši tendencija išliks, o po COVID-19 galbūt dar labiau sustiprės“, – sako „Economist Intelligence Unit“ vyriausioji ekonomistė Yue Su. Ji yra viena iš ekspertų, kurie mano, kad per 2023 m. Kinijos gyventojų skaičius dar labiau sumažės.

„Didelis jaunimo nedarbo lygis ir silpni pajamų lūkesčiai gali dar labiau atitolinti santuokų ir vaikų gimdymo planus, mažindami naujagimių skaičių“, – teigė ji.

Pasak Yue Su, 2023 m. mirštamumas dėl COVID-19 greičiausiai bus didesnis nei prieš pandemiją. Kinijoje nuo praėjusio mėnesio, kai buvo atsisakyta nulinės COVID-19 politikos, vėl padaugėjo susirgimų šia liga.