„Bloomberg“: Rusija pavogė Ukrainos grūdų už 1 mlrd. USD; A. Lukašenka teigė, kad rusų ir baltarusių kariai mokosi veikti kaip viena armija

• Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos naujausioje ataskaitoje apie Rusijos karo Ukrainoje eigą teigiama, kad keletą mėnesių trunkančios itin atkaklios ir intensyvios rusų pastangos užimti Bachmuto miestą neturi jokios operacinės vertės, tačiau kainuoja itin brangiai.
• A. Anušauskas: Į Ukrainą išgabentos dvi Lietuvoje suremontuotos haubicos.
• Ukrainos diplomatai 12-oje valstybių sulaukė grasinimų.
• Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos pirmininkas mano, kad Rusija turi raketų 3-4 didelio masto atakoms.
• Estija iš JAV pirks HIMARS už 200 mln. USD.

Penktadienio įvykius galima rasti čia.

[infogram id="c0d83f1b-a42d-4aed-a881-37093363267d" prefix="SUj" format="interactive" title="2022-12-01 Numanoma Ukrainos teritorijos kontrolė isw"]

Šeštadienio įvykių juostą pildyti baigėme. Kviečiame Rusijos karo Ukrainoje įvykius sekti kartu rytoj nuo 8 val.

19:49 A. Lukašenka: rusų ir baltarusių kariai mokosi veikti kaip viena armija

Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka susitiko su į Minską iš anksto neskelbto vizito metu atvykusiu Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu, rašo „BBC Russian“.

Susitikimo metu šis pareiškė, kad Rusijos ir Baltarusijos pajėgos mokosi veikti kaip viena grupė ir viena kariuomenė.

„Manau, Baltarusijos gynybos ministerija jau papasakojo apie situaciją Baltarusijoje, apie mokymus, apie Rusijos ir Baltarusijos karių, esančių Baltarusijoje, tarpusavio koordinaciją. Turiu pasakyti, kad į tai žiūrime rimtai. Tiek mūsų, tiek jūsų karininkai apmoko vyrukus. Tiek baltarusiai, tiek rusai yra apmokomi. Niekas čia neskirsto, esame kaip viena grupė, viena armija, ir šiandien to mokomės“, – greta S. Šoigu kalbėjo A. Lukašenka.

18:50 Ukrainoje dėl bandymo pavogti Banksy piešinį sulaikyti aštuoni asmenys

Ukraina sulaikė aštuonis asmenis, kurie Kyjivo priemiestyje bandė pavogti paslaptingojo britų gatvės menininko Banksy ant subombarduoto pastato nupieštą darbą, pranešė pareigūnai.

Jie bandė pavogti trafaretinį piešinį, vaizduojantį žmogų su naktiniais marškiniais ir dujokauke, laikantį gesintuvą šalia apanglėjusių lango liekanų Hostomelio mieste, sakė pareigūnai.

„Grupė žmonių bandė pavogti Banksy freską. Jie nupjovė kūrinį nuo rusų sugriauto namo sienos“, – vėlai penktadienį pranešė Kyjivo gubernatorius Oleksijus Kuleba „Telegram“ žinutėje.

Jis pridėjo nuotrauką, kurioje matyti išpjautas fasado sluoksnis, kur anksčiau buvo piešinys.

„Keletas žmonių buvo sulaikyti vietoje, – sakė jis. – Grafitis yra geros būklės ir yra teisėsaugos rankose.“

Pasak jo, policija saugo ir kitus apylinkėse esančius darbus, kurie, kaip manoma, taip pat yra nupiešti Banksy.

Kyjivo policijos viršininkas Andrijus Nebitovas sakė, kad buvo nustatyti aštuoni asmenys, kurie galėjo būti susiję su šiuo įvykiu, ir buvo pradėtas preliminarus tyrimas.

„Visi jie buvo nuo 27 iki 60 metų amžiaus. Jie yra Kyjivo ir Čerkasų gyventojai“, – sakė jis.

18:02 „Bloomberg“: Rusija pavogė Ukrainos grūdų už 1 mlrd. USD

Ukraina neteko grūdų derliaus už maždaug 1 mlrd. USD, kurie buvo nuimti ir surinkti Rusijos užimtose šalies teritorijose, skelbia „Bloomberg“, remdamasis NASA pateikta analize.

NASA naudojo palydovinę vaizdo medžiagą ir pasitelkė mašininio mokymosi modelį, kuriam nurodė analizuoti skirtingų spalvų ir tekstūros žemės paviršius, pagal ką būtų galima skaičiuoti nuimto derliaus teritoriją.

Skaičiuojama, kad užimtose teritorijose buvo nuimta apie 6 mln. tonų grūdų. Mažiausiai derliaus nurinkta teritorijose, esančiose netoli fronto linijų.

Rusija tiekė grūdus iš užimtų teritorijų tokioms valstybėms, kaip Iranas ir Libija, tačiau neįmanoma tiksliai nustatyti pristatytų kiekių, nes tiekėjai dažniausiai nenurodo, arba sąmoningai nurodo neteisingą kilmės vietą.

Ukraina maždaug ketvirtadalį savo grūdų derliaus augino teritorijose, kurias Rusija yra okupavusi.

17:48 S. Šoigu atvyko į Minską

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu atvyko su vizitu į Minską, kur susitiks su Baltarusijos gynybos ministru Viktoru Chreninu, praneša Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.

Teigiama, kad abu ministrai aptars dvišalį karinį bendradarbiavimą.

17:17 Lenkijos diplomatijos vadovas suabejojo ESBO ateitimi

Pirmininkavimą Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijai (ESBO) baigiančios Lenkijos diplomatijos vadovas penktadienį suabejojo jos ateitimi, tvyrant nesutarimams tarp Rusijos ir kitų valstybių narių.

Šaltojo karo įkarštyje įkurta skatinti Vakarų ir Rytų blokų santykius, ESBO atsidūrė aklavietėje dėl karo Ukrainoje, kuri apribojo jos galimybes veikti.

„Šie metai buvo patys sunkiausi organizacijos istorijoje“, – metinėje ministrų konferencijoje žurnalistams sakė Lenkijos užsienio reikalų ministras Zbigniewas Rau.

„Turime ieškoti sprendimų, kurie leistų išlaikyti organizaciją“, – sakė Z. Rau, kurio šalis šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja šiai organizacijai.

Problema ta, kad visi ESBO sprendimai priimami bendru sutarimu. Tačiau, kadangi tarp 57 organizacijos narių yra ir Rusija, ir Ukraina, jos veiklai trukdo Maskvos veto.

Maskva blokavo ESBO nuolatinės misijos Ukrainoje atnaujinimą ir misijos, stebinčios 2014 metais prasidėjusį karą su prorusiškais separatistais Rytų Ukrainoje, pratęsimą.

„Radome... būdų, kaip išlaikyti organizaciją, tačiau šios priemonės yra tik laikinos, – kalbėjo Z. Rau. – Ir tai mus priveda prie to, kad, norime to ar nenorime, pradedame diskusiją apie organizacijos ateitį.“

16:40 Kremlius: V. Putinas žada apsilankyti Rytų Ukrainoje

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „su laiku“ apsilankys Rytų Ukrainos Donbaso regione, kaip vadinamos Donecko ir Luhansko sritys, kurį jis teigia aneksavęs, šeštadienį rusų naujienų agentūroms pranešė Kremlius.

„Žinoma, su laiku tai įvyks. Tai yra Rusijos Federacijos regionas“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, tačiau nenurodė, kada tai gali įvykti.

Rugsėjį Maskva surengė pseudoreferendumus keturiuose Ukrainos regionuose – Donecko, Luhansko, Zaporižios, Chersono – ir pareiškė, kad gyventojai nubalsavo už prisijungimą prie Rusijos, kuri vasarį užpuolė savo provakarietišką kaimynę.

Spalio pradžioje Kremliuje įvykusioje ceremonijoje V. Putinas oficialiai aneksavo šias teritorijas, nors jo pajėgos niekada jų visiškai nekontroliavo.

Jungtinės Tautos pasmerkė „bandymą neteisėtai aneksuoti“ Ukrainos žemes ir paragino tarptautinę bendruomenę „nepripažinti jokių Rusijos paskelbtų sienų pakeitimų“.

16:25 Ukraina sako ruošianti adekvatų atsaką į rusų karių telkimą Baltarusijoje

Ukraina žada „adekvačiai reaguoti“ į Rusijos karių telkimą Baltarusijos teritorijoje, pareiškė Ukrainos kariuomenės Jungtinių pajėgų štabo vadas Serhyjus Nayjevas, kurį cituoja „Ukrainskaja Pravda“.

„Situacija šiaurinėje operacinėje zonoje išlieka kontroliuojama. Baltarusijos teritorijoje tęsiasi sąjunginių pajėgų telkimas. Nuolatos atidžiai stebime situaciją ir ruošiame mūsų pajėgas adekvačiam atsakui“, – teigė S. Nayjevas.

Jis taip pat teigė, kad šiuo metu grėsmės iš Baltarusijos krypties nėra.

15:42 Kremlius „nesutiks“ su viršutine kainų riba naftai

Dmitrijus Peskovas, Kremliaus atstovas spaudai, pareiškė, kad Rusija „nesutiks“ su Europos Sąjungos ir G-7 šalių nustatyta viršutine naftos kainų riba, rašo Rusijos valstybinė naujienų agentūra TASS.

Anot jo, šiuo metu vyksta analizė dėl atsakymo priemonių.

14:48 JAV reiškia nusivylimą, kad Rusija atidėjo derybas dėl branduolinės ginkluotės kontrolės

Jungtinės Valstijos penktadienį pareiškė esančios nusivylusios, kad Rusija atidėjo derybas dėl branduolinės ginkluotės kontrolės, ir išreiškė norą susitikti nepaisant didelės įtampos dėl karo Ukrainoje.

Lapkričio 29 dieną Kaire turėjo prasidėti Rusijos ir Jungtinių Valstijų susitikimas dėl Naujosios START sutarties – paskutinio svarbaus dviejų didžiausių pasaulio branduolinių galybių nusiginklavimo susitarimo – ir tai būtų buvęs retas susitikimas nuo Maskvos invazijos į Ukrainą pradžios vasarį.

Valstybės departamento atstovas spaudai Nedas Price'as sakė, kad Rusija „staiga ir vienašališkai“ atidėjo savaitę turėjusį trukti susitikimą ir kad bet kokia prielaida, jog dėl to kaltos Jungtinės Valstijos, yra „visiškai klaidinga“.

Jis sakė, kad JAV pusė „konstruktyviai“ ruošėsi derybose spręsti abiem pusėms rūpimus klausimus.

„Esame pasirengę susitikti su Rusija Naujosios START sutarties įgyvendinimo institucijoje“, – žurnalistams sakė N. Price'as.

„Žodžiais ir darbais esame įsipareigoję laikytis Naujojo START susitarimo ir raginame Rusiją patvirtinti tą patį“, – pridūrė jis.

Rusijos užsienio reikalų ministerija antradienį apkaltino JAV „toksiškumu ir priešiškumu“ dėl derybų atidėjimo ir nenurodė naujos datos.

14:14 Skandalingi pareiškimai „TV Rain“ eteryje Latvijoje įžiebė diskusiją dėl rusiškos žiniasklaidos priėmimo

Kai kurie latvių politikai penktadienį pasmerkė nepriklausomo Rusijos televizijos kanalo „TV Rain“ („Dožd“, „Lietus“), turinčio Latvijos transliavimo licenciją, eteryje nuskambėjusius pareiškimus dėl raginimų padėti Rusijos kariuomenei, ir šiame kontekste vėl iškilo klausimas dėl būtinybės priimti rusų žiniasklaidą Latvijoje.

Plačiau apie tai skaitykite čia.

13:23 Britų žvalgyba: Rusija moka neproporcingai brangią kainą už Bachmuto puolimą

Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos naujausioje ataskaitoje apie Rusijos karo Ukrainoje eigą teigiama, kad keletą mėnesių trunkančios itin atkaklios ir intensyvios rusų pastangos užimti Bachmuto miestą neturi jokios operacinės vertės, tačiau kainuoja itin brangiai.

JK žvalgyba mano, kad reikšminga Rusijos pajėgų ir šaunamosios galios dalis tebėra sutelkta ties 15km ruožu netoli Bachmuto su tikslu miestą užimti. Manoma, kad Rusija mėgins miestą apsupti, užimdama teritorijas į šiaurę ir į pietus nuo paties miesto.

Bachmutas tapo prioritetu dar ankstyvą rugpjūtį. JK ataskaitoje teigiama, miesto užėmimas šiuo metu neturėtų reikšmingos operacinės vertės, tačiau leistų pradėti grasinti didesniems šalia esantiems miestams – Kramatorskui ir Slovjanskui.

Atsižvelgiant į galimus rezultatus sėkmės atveju, Rusija moka neproporcingai brangią kainą už Bachmuto puolimą.

12:41 A. Anušauskas: Į Ukrainą išgabentos dvi Lietuvoje suremontuotos haubicos

Lietuva toliau teikia nenutrūkstamą karinę paramą Ukrainai – dar dvi Lietuvoje suremontuotos savaeigės „PzH2000“ haubicos perduotos Ukrainos kariuomenei ir atsidurs mūšio lauke atremiant Rusijos karinę agresiją.

„Į Ukrainą išgabentos dvi Lietuvoje suremontuotos haubicos „PzH2000“, –  šeštadienį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas.

„Iš viso šešios savaeigės haubicos jau sugrąžintos Ukrainai. Kartu su amunicija“, – pridūrė ministras. 

A. Anušausko teigimu, į Ukrainą išgabentos Lietuvoje esančioje Vokietijos kapitalo įmonėje suremontuotos haubicos.

11:52 Ukraina: rusiškos naftos kainų lubos sunaikins Rusijos ekonomiką

Europos Sąjungos, Didžiojo septyneto (G-7) ir Australijos sutarta 60 USD (maždaug 57 Eur) viršutinė rusiškos naftos barelio kainos riba „sunaikins“ Rusijos ekonomiką, šeštadienį pareiškė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

Tačiau „reikėjo ribą nuleisti iki 30 USD, kad būtų greičiau sunaikinta priešo ekonomika“, platformoje „Telegram“ rašė jis.

„Mes visada pasieksime savo tikslų, o Rusijos ekonomika bus sunaikinta, ji sumokės ir atsakys už visus savo nusikaltimus“, – pareiškė A. Jermakas. 

„Taip bus ir su tribunolu. Jie to labai bijo, nes žino, kad Ukraina pasieks savo“, – pridūrė jis.

11:43 Estija iš JAV pirks HIMARS už 200 mln. USD

Talinas iš Jungtinių Valstijų pirks HIMARS sistemas už 200 mln. USD. Apie būsimą pirkinį pranešė Estijos naujienų agentūra ERR, remdamasi Valstybės gynybos investicijų centro (RKK) pranešimu.

Skelbiama, kad RKK jau pasirašė sutartį su JAV Gynybos ir saugumo bendradarbiavimo agentūra. Tai bus brangiausias Estijso kariuomenės pirkinys istorijoje.

Pranešama, jog šalis įsigis 6 HIMARS paleidimo sistemas ir raketų, galinčių preciziškai smogti nuo 70 iki 300km spinduliu. Estija tikisi pirmų sistemų sulaukti 2024-aisias.

Apie HIMARS sistemų pirkimą anksčiau jau pranešė Latvija ir Lietuva.

11:22 Kanada paskelbė sankcijas dar vienai iraniečių bendrovei dėl dronų Rusijai tiekimo

Kanada penktadienį paskelbė daugiau sankcijų Iranui, įskaitant vieną technologijų bendrovę, sukūrusią dronų, kuriuos, Vakarų teigimu, Rusija naudojo Ukrainai pulti, komponentus.

„Kanada neliks abejinga, kai režimas vis dažniau ir intensyviau pažeidinėja Irano žmonių žmogaus teises... (ir imasi) veiksmų, kurie toliau kelia grėsmę tarptautinei taikai“, – sakoma užsienio reikalų ministrės Melanie Joly pareiškime.

Lapkritį Otava jau pritaikė sankcijas dviem Irano dronų gamintojams – „Shahed Aviation Industries“ ir „Qods Aviation Industries“.

Šįkart į juodąjį sąrašą įtraukta bendrovė „Baharestan Kish Company“, kuri sudarė sutartį su Islamo revoliucine gvardija dėl bepiločių orlaivių mokslinių tyrimų.

Į Kanados sankcijų sąrašą taip pat įtraukta bendrovė „Safiran Airport Services“ už tai, kad „koordinavo Rusijos karinius skrydžius tarp Irano ir Rusijos, per kuriuos Irano režimas perdavė Rusijai letalinius Irano pagamintus bepiločius orlaivius“, sakoma pareiškime.

Jungtinės Valstijos jau ėmėsi priemonių prieš abi šias bendroves.

Otava taip pat pritaikė sankcijas ultrakonservatyviam, su Revoliucine gvardija susijusiam dienraščiui „Javan“, kaltinamam „antisemitinių žinučių ir Irano režimo propagandos skleidimu“.

10:48 Apšaudytas Zaporižios regionas

Oleksandras Starukas, Zaporižios regiono vadas, savo „Telegram“ paskyroje teigė, kad Rusijos pajėgos vėl apšaudė regioną.

Anot jo, mažiausiai dvi raketos buvo paleistos į gyvenvietę, esančią regione.

09:51 D. Kuleba: diplomatai 12-oje valstybių sulaukė grasinimų

Dmytro Kuleba, Ukrainos užsienio reikalų ministras, teigė, kad Kyjivo diplomatinės atstovybės sulaukė 18 atskirų grasinimo atvejų 12-oje skirtingų valstybių, ministrą cituoja portalas „Meduza“.

Ispanijoje įvykdytas pasikėsinimas panaudojant sprogmenį pašto siuntoje, siuntos su išluptomis gyvūnų akimis adresuotos Vengrijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Kroatijoje, Italijoje, Austrijoje, Čekijoje, Vatikane, Prancūzijoje veikusiose ambasadose, taip pat atsiųstas grasinantis laiškas apie užminavimą Kazachstane bei gauta įtartina siunta JAV veikiančioje ambasadoje.

09:06 Baltieji rūmai: J. Bidenas neturi ketinimų dabar susitikti su V. Putinu

Baltieji rūmai penktadienį komentuodami JAV prezidento Joe Bideno sąlyginį pasiūlymą susėsti derybų su Kremliaus šeimininku Vladimiru Putinu pareiškė, kad šiuo metu jis „neturi ketinimų“ rengti susitikimo.

„Dabar jis neturi ketinimų kalbėtis su V. Putinu. Ir, kaip jis taip pat sakė, V. Putinas neparodė visiškai jokio polinkio domėtis bet kokiu dialogu. Tiesą sakant, atvirkščiai“, – žurnalistams sakė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Kirby.

J. Bidenas ketvirtadienį per bendrą spaudos konferenciją su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu sakė, kad būtų pasirengęs kalbėtis su V. Putinu apie Rusijos invazijos į Ukrainą sprendimą, jei Kremliaus vadovas „ieškotų būdo, kaip užbaigti karą“.

Tai kol kas akivaizdžiausia J. Bideno užuomina, kad jis būtų pasirengęs susėsti derybų su V. Putinu, kuris daugiau nei prieš devynis mėnesius įsakė savo kariuomenei pradėti invaziją į kaimyninę provakarietišką Ukrainą ir sukėlė pasaulinį diplomatinį ir ekonominį šoką.

Maskva nepriėmė preliminarių J. Bideno sąlygų, o Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Maskva tęs puolimą.

„Ką iš tikrųjų pasakė prezidentas Bidenas? Jis pasakė, kad derybos įmanomos tik tada, kai Putinas paliks Ukrainą“, – žurnalistams penktadienį sakė D. Peskovas, pridūręs, kad Maskva „tikrai“ nėra pasirengusi priimti šių sąlygų.

Tuo metu J. Kirby pabrėžė, kad Vakarai nespaudžia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pradėti derybas su Rusija tuo metu, kai ukrainiečių pajėgos iškovoja laimėjimų mūšio lauke.

08:39 G-7 sutarė dėl rusiškos naftos kainų lubų

Turtingų demokratinių valstybių Didžiojo septyneto grupė (G-7) ir Australija penktadienį oficialiai susitarė nustatyti rusiškos naftos barelio kainų 60 USD (maždaug 57 Eur) viršutinę ribą, kaip ir Europos Sąjunga, taip siekdamos atimti iš Kremliaus išteklius, skirtus karui Ukrainoje.

Bendrame pareiškime šalys nurodė, kad viršutinė rusiškos kilmės naftos barelio kainos riba įsigalios gruodžio 5 dieną arba „labai greitai po to“.

Šalys teigė, kad G-7 vykdo savo pažadą „neleisti Rusijai pelnytis iš jos agresijos karo prieš Ukrainą, remti stabilumą pasaulio energijos rinkose ir sumažinti neigiamą Rusijos agresijos karo poveikį ekonomikai“.

Anksčiau penktadienį, Lenkijai uždegus žalią šviesą, ES pasiekė susitarimą nustatyti Rusijos eksportuojamos naftos kainų viršutinę ribą.

JAV pasveikino šį susitarimą, sakydamos, jog tai „sulėtins“ Kremliaus „karo mašiną“.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas praėjusią savaitę įspėjo, kad bet kokie Vakarų bandymai nustatyti rusiškos naftos kainų „lubas“ turės „rimtų pasekmių“ pasaulio rinkoms.

08:13 Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos pirmininkas: Rusija turi raketų 3-4 didelio masto atakoms

Oleksijus Danilovas, Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos pirmininkas, naujienų agentūrai „Unian“ teigė, kad Rusijai užtektų turimų raketų surengti 3-4 didelio masto išpuoliams prieš Ukrainos infrastruktūrą.

Anot O. Danilovo, Ukraina numuša apie 75%-90% paleidžiamų raketų ir kad raketų arsenalo atsargos Rusijoje sparčiai senka, todėl Maskva atkakliai ieško visame pasaulyje, kaip galėtų jas papildyti.

Jis taip pat pabrėžė, kad kol kas nėra įrodymų, jog kalbos apie neva Irano perduotas balistines raketas yra teisingos.

08:01 Nuo ribojimų pradžios pasieniečiai į Lietuvą neįleido 709 rusų, panaikino 29 vizas

Nuo rugsėjo 19 dienos Baltijos šalyse ir Lenkijoje įsigaliojus griežtesnei Rusijos piliečių atvykimo tvarkai, iki ketvirtadienio pasieniečiai į Lietuvą neįleido 709 rusų, panaikino 29 vizas.

Kaip BNS informavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas Giedrius Mišutis, nuo ribojimų pradžios į Lietuvą buvo įleisti 82.086, iš šalies išvyko 81.110 Rusijos piliečių.

Pasak jo, apie 44.000 iš įleistų į šalį asmenų vyko tranzitu.

„Yra svarbus momentas, kad tie skaičiai yra beveik lygūs. Išsilygino būtent po tos rugsėjo 19-osios kai priimti sugriežtinimai (...). Tiek kiek atvyksta, faktiškai tiek ir išvyksta tai rodo, kad atsitiktinių, kurie nepatenka į tas išimtis, jų beveik nebeliko“, – nurodė VSAT atstovas.

Pasak jo, pasipriešinimo pasieniečiai dėl šios tvarkos nesulaukia.

„Tikrai nėra atvejų, kad kažkas priešintųsi. Visiems viskas žinoma yra, akivaizdaus nepasitenkinimo kaip pirmomis dienomis buvo ar bandymų prasprūsti tikrai nėra“, – teigė jis.