Luhansko srities vadovas: šalti orai palengvins Ukrainos karių judėjimą šiame regione

• JAV, kartu su NATO partneriais, kalbasi su keletu Vidurio Rytų valstybių dėl ten dislokuotų NASAMS sistemų perkėlimo į Ukrainą.
• ISW: rusų atsitraukimas iš Zaporižios apylinkių galimai rodo negebėjimą išlaikyti kritiškai svarbių teritorijų.
• JT tyrėjai aiškinasi, ar rusų atakos prieš Ukrainos energetinę infrastruktūrą prilygintinos karo nusikaltimams.
• Ispanija ukrainiečiams perdavė pirmąsias „Hawk“ sistemas. Vokiečiai perduos dar septynias „Gepard“ sistemas.
• Kyjivas įvedė sankcijas 10-čiai Ukrainos stačiatikių bažnyčios dvasininkų.
• „Airbus“ per keletą mėnesių žada visiškai atsisakyti rusiško titano.

Ketvirtadienio įvykių juostą galima rasti čia.

[infogram id="c0d83f1b-a42d-4aed-a881-37093363267d" prefix="vU0" format="interactive" title="2022-12-01 Numanoma Ukrainos teritorijos kontrolė isw"]

22:00 Baigiame pildyti penktadienio naujienų juostą 

Naujausias žinias pranešime šeštadienį ryte. 

21:58 JAV sveikina ES susitarimą dėl rusiškos naftos kainų „lubų“

Jungtinės Valstijos penktadienį pasveikino ES susitarimą prisijungti prie Didžiojo septyneto (G 7) valstybių iniciatyvos Rusijos eksportuojamai naftai nustatyti 60 USD už barelį kainų viršutinę ribą ir pareiškė, jog tai „sulėtins“ Kremliaus „karo mašiną“.

„Džiugu, kad jie kartu žengia link kainų ribojimo“, – pareiškė reporteriams Baltųjų rūmų Nacionalinės saugumo tarybos atstovas spaudai Johnas Kirby. 

„Mes ir toliau manome, kad kainų lubos padės apriboti pono (Vladimiro) Putino galimybes spekuliacijomis pelnytis naftos rinkoje ir toliau finansuoti karo mašiną, kuri toliau žudo nekaltus ukrainiečius“, – teigė J. Kirby. 

21:52 Ukraina: specialiosios pajėgos vykdo operacijas rusų užnugaryje Zaporižios srityje

Ukrainos kariuomenė teigia, kad jos specialiosios pajėgos vykdo operacijas fronto linijos su rusais užnugaryje Zaporižios regione.

Pasak Specialiųjų operacijų pajėgų, jos okupuotoje Zaporižios srities teritorijoje aptiko Rusijos radioelektroninės kovos sistemą ir perdavė jos koordinates artilerijos daliniams, kurie ją sunaikino.

Pranešime, publikuotame „Telegram“ platformoje, sakoma, kad radioelektroninės kovos kompleksas Polohio mieste buvo naudojamas ir Ukrainos kariuomenės ryšiams trikdyti, ir mobiliajam ryšiui mieste slopinti, tad gyventojai buvo praktiškai atkirsti nuo ryšio su išoriniu pasauliu.

Specialiųjų operacijų pajėgos teigia, kad taip pat sunaikino raketų kompleksą S-300, kuris apšaudė gimdymo namus Vilniansko mieste.

Ketvirtadienį Ukrainos kariuomenė pranešė, kad Rusija atitraukia atskirus dalinius ir ruošiasi evakuoti okupacinės administracijos darbuotojus iš užimtų Zaporižios srities teritorijų. Okupacinė Zaporižios valdžia šiuos teiginius neigia.

21:11 Ukrainos Generalinis štabas – apie šiandienines rusų atakas

Rusija penktadienį sudavė keturis raketų smūgius civiliams objektams Dnipro ir Zaporižios miestuose, Zarečnės gyvenvietei Zaporižios srityje ir Kostiantynivkos miestui Donecko regione, šio vakaro suvestinėje rašo Ukrainos pajėgų Generalinis štabas.

Jis taip pat pažymi, kad per šią parą rusai sudavė 13 oro smūgių Ukrainos karių pozicijoms palei kontakto liniją.

Be to, rusai surengė daugiau kaip 10 apšaudymų iš daugkartinių raketų paleidimo įrenginių į civilinę infrastruktūrą Chersone, Antonivkoje ir Ukrainos karių pozicijas išilgai kontakto linijos.

Ukrainos karinė aviacija, anot Generalinio štabo, rusams sudavė 11 smūgių, įskaitant du smūgius į priešlėktuvinių sistemų pozicijas. Tuo metu Ukrainos raketinės pajėgos ir artilerija smogė penkioms vadavietėms ir vienai priešlėktuvinės gynybos sistemų pozicijai.

20:49 JAV įtraukė „Wagner“ į religijos laisvės pažeidėjų „juodąjį“ sąrašą

Jungtinės Valstijos penktadienį įtraukė Kubą, Nikaragvą ir Rusijos samdinių grupę „Wagner“ į tarptautinės religijos laisvės pažeidėjų „juodąjį“ sąrašą, atvėrusios kelią galimoms sankcijoms.

Valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareiškė, kad „Wagner“ grupė į sąrašą įtraukta dėl dalyvavimo pažeidimuose Centrinės Afrikos Respublikoje, kurioje beveik dešimtmetį verdančios kovos supriešino krikščionis su musulmonais.

Religijos laisvės pažeidimai „sėja nesantaiką, pakerta ekonominį saugumą ir kelia grėsmę politiniam stabilumui bei taikai, – pažymėjo A. Blinkenas pareiškime. – Jungtinės Valstijos nestovės nuošalyje, kai vykdomi tokie pažeidimai.“

20:27 S. Haidajus: šalti orai palengvins Ukrainos karių judėjimą Luhansko regione

Ukrainos pareigūnai sako, jog tikisi, kad Luhansko regione, atšalus orui, užšals purvas, kuris trukdė kariams judėti į priekį.

„Keičiantis orams, žiema ima duoti vaisių. Tikiuosi, kad minusinė temperatūra padės mūsų kariuomenei“, – Ukrainos televizijai sakė Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus.

Jo teigimu, purvo sąlygos paveikė dalinių judrumą išilgai fronto linijos, kuri iš esmės tapo statiška.

„Tačiau vakar pamatėme, kad žemė yra įšalusi ir kieta, todėl technika gali judėti geriau ir šiek tiek greičiau“, – teigė S. Haidajus.

Jis taip pat sakė, kad Ukrainos pajėgos yra netoli Kreminos, vos „už kelių kilometrų nuo miesto“.

„Yra požymių, kad rusai supranta, jog Kreminos jie neišlaikys. Jie stato antrą ir gana stiprią gynybos liniją netoli Starobilsko. Rubižnės miestas negali būti stipri tvirtovė, nes rusai sunaikino 50% miesto. Todėl jie ten ilgai gynybos neišlaikys“, – sakė jis.

19:34 Lenkijai uždegus žalią šviesą, ES sutarė dėl rusiškos naftos kainų „lubų“

Europos Sąjunga (ES) prisijungs prie Didžiojo septyneto (G 7) šalių iniciatyvos nustatyti 60 USD siekiančias kainos „lubas“ už rusiškos naftos barelį, penktadienį pareiškė Lenkijos ambasadorius ES.

Nustatyti mažesnę kainos viršutinė ribą raginusi Lenkija atsiėmė savo prieštaravimą Europos pasiūlymui ir ši kainų ribojimo priemonė bus oficialiai patvirtinta savaitgalį, pareiškė reporteriams Andrzejus Sadosis.

Nuo pirmadienio Europa pradės taikyti embargą rusiškos naftos kroviniams, taigi kainų „lubos“ bus taikomos naftai, kurią Maskva jūra eksportuoja į įvarius pasaulio uostus. Išsamiau skaitykite čia. 

19:26 Kyjivas įvedė sankcijas dešimčiai Ukrainos stačiatikių bažnyčios dvasininkų

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos taryba įvedė asmenines specialias ekonomines ir kitas ribojamąsias priemones buvusiam parlamentarui, verslininkui ir Ukrainos stačiatikių bažnyčios dvasininkui Vadimui Novynskiui, Kyjivo Pečiorų lauros vienuolyno vikarui Petro Lebidui ir keliems kitiems Maskvos patriarchato Ukrainos stačiatikių bažnyčios kunigams.

Atitinkamas dokumentas paskelbtas valstybės vadovo interneto svetainėje, praneša „Ukrinform“.

Jame nurodoma, kad sankcijos minėtiems asmenims bus taikomos penkerius metus.

Iš viso sąraše yra 10 asmenų.

18:47 Ispanija perdavė Ukrainai pirmąsias „Hawk“ sistemas

Ispanija perdavė Ukrainai pirmąsias žemė–oras raketų sistemas „Hawk“, pranešė Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas. Jis cituojamas ministerijos „Telegram“ paskyroje.

Ministras taip pat pranešė, kad Ispanijoje bus apmokama daugiau Ukrainos karių.

Ši informacija paskelbta po O. Reznikovo susitikimo su Ispanijos gynybos ministre Margarita Robles.

17:51 JT tyrėjai aiškinasi, ar atakos prieš energetinę infrastruktūrą yra karo nusikaltimai

JT paskirti tyrėjai aiškinasi, ar Rusijos išpuoliai prieš Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūrą yra prilygintini karo nusikaltimams, penktadienį sakė vienas iš tyrimo grupės narių.

Rusija nuo spalio pradžios rengia masines raketų atakas prieš Ukrainos elektros energijos infrastruktūrą, dėl to milijonai žmonių lieka be elektros ir šildymo.

Rusija teigia, kad išpuoliai nėra nukreipti prieš civilius gyventojus, o jais siekiama sumažinti Ukrainos gebėjimą kovoti ir priversti ją derėtis. Pasak Kyjivo, tokie išpuoliai yra karo nusikaltimas.

„Dalis analizės, kuria šiuo metu užsiimame, yra apie tai, ar atakos yra karo nusikaltimai“, – sakė Pablo de Greiffas spaudos konferencijoje, kalbėdamas iš Kyjivo.

Jei yra, tuomet grupė aiškinsis, ką ji „gali padaryti, kad prisidėtų prie patraukimo atsakomybėn už tokius nusikaltimus“, pridūrė jis.

JT Žmogaus teisių tarybos kovo mėnesį sudaryta trijų narių tyrimo komisija jau padarė išvadą, kad Rusija įvykdė karo nusikaltimų okupuotose teritorijose Ukrainoje.

17:26 Prieš „TV Rain“ pradėtas administracinis tyrimas dėl raginimo padėti Rusijos kariuomenei

Latvijos nacionalinė elektroninės žiniasklaidos taryba (NEPLP) pradėjo dar vieną administracinio nusižengimo bylą prieš nepriklausomą Rusijos transliuotoją „TV Rain“ („Dožd“), turintį Latvijos transliavimo licenciją, dėl raginimų padėti Rusijos kariuomenei, naujienų agentūrai LETA pranešė NEPLP pirmininkas Ivaras Abolinis.

Priežiūros institucija tyrimą pradėjo po to, kai laidoje „Zdes i Seičias“ („Čia ir dabar“) nuskambėjo raginimas pateikti informaciją apie pašauktų rusų karių tarnybos sąlygas fronte. Programos vedėjas išreiškė viltį, kad televizijos kanalui pavyko padėti keliems kariams, pavyzdžiui, suteikiant „įrangą ar būtiniausius patogumus fronte“.

I. Abolinis nurodė, kad tai yra Latvijos nacionalinio saugumo klausimas, kuris bus sprendžiamas pagal įstatymus.

„TV Rain“ vyriausiasis redaktorius Tichonas Dziadko tviteryje paaiškino, kad televizijos kanalas nedalyvauja teikiant pagalbą Rusijos kariuomenei ir kad laidos vedėjo mintis buvo neteisingai interpretuota. Tikrasis ketinimas, pasak T. Dziadko, buvo rinkti informaciją apie Rusijos valdžios ir kariuomenės nusikaltimus, o ne teikti pagalbą Rusijos kariuomenei.

Žurnalistė Jekaterina Kotrikadzė penktadienį laidoje „Zdes i Seičias“ pareiškė, kad „Dožd“ nusprendė atleisti TV vedėją Aleksejų Korosteliovą, kuris ketvirtadienio laidoje kalbėjo apie paramą Rusijos kariuomenei.

NEPLP penktadienį „TV Rain“ skyrė 10.000 Eur baudą už ankstesnius nusižengimus – kad Krymą įtraukė į Rusijos žemėlapį ir Rusijos ginkluotąsias pajėgas pavadino „mūsų kariuomene“.

16:53 Ukrainos ambasadai Madride atsiųstas „kruvinas“ paketas  

Ispanijos policija aptvėrė teritoriją aplink Ukrainos ambasadą Madride po to, kai ji gavo „kruviną“ paketą, panašų į tuos, kurie siunčiami kitoms ambasadoms užsienyje, penktadienį pranešė Ukrainos Užsienio reikalų ministerija. Ją cituoja „Reuters“.

Kaip jau skelbta, trečiadienį ši ambasada gavo paketą su sprogmeniu, jį atplėšęs ambasados darbuotojas buvo nesunkiai sužeistas.

16:44 Lenkija nepritaria kitų ES šalių palaimintoms rusiškos naftos kainos „luboms“

Vakarų planas užsukti Rusijai pajamų šaltinį, naudojamą karui Ukrainoje finansuoti, nustatant viršutinę naftos eksporto kainų ribą penktadienį Briuselyje patyrė diplomatinę triktį.

ES narė Lenkija pareiškė nemananti, kad 60 USD už barelį riba yra pakankamai žema, ir atsisakė paremti planą, tokiu būdu neleisdama Europos Sąjungai patvirtinti priemonę.

Ketvirtadienio vakarą keli Europos diplomatai teigė, jog kitos 26 valstybės narės yra pasirengusios laiku patvirtinti planą, kad jis įsigaliotų pirmadienį kartu su ES embargu rusiškai žaliavai.

Visgi penktadienį vienas derybininkas naujienų agentūrai AFP sakė: „Tyla iš Varšuvos yra kurtinanti“. Plačiau skaitykite čia.

16:11 D. Kuleba: derybos su Vokietija dėl „Patriot“ – pradėtos

Ukraina pradėjo derybas su Vokietija dėl oro gynybos sistemų „Patriot“ perdavimo – jų dislokavimas vakariniuose šalies regionuose yra geriausias būdas apsaugoti Lenkiją ir kitas NATO nares nuo bet kokių incidentų, sakė ukrainiečių užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba, kalbėdamasis su „Polsat News“ žurnalistais.

„Šiuo klausimu pradėjome derybas su Vokietija. Šiuos klausimus iškėlėme JAV, nes joms priklauso „Patriot“ technologija. Taip pat naudojuosi NATO ir ESBO ministrų susitikimais, kad galėčiau pasikalbėti su visais, kurie gali mums padėti priimti teigiamą sprendimą dėl „Patriot“ tiekimo Ukrainai“, – sakė D. Kuleba.

16:03 ES siūlo skirti baudas ir laisvės atėmimo bausmes už sankcijų Rusijai pažeidimus

Europos Komisija (EK) pateikė pasiūlymus, pagal kuriuos bendrovėms, pažeidusioms ES sankcijas Rusijai, gresia mažiausiai 5% jų pasaulinės apyvartos siekiančios baudos.

Plane taip pat numatoma, kad asmenims, pažeidusiems ES sankcijas, gali grėsti mažiausiai penkerių metų laisvės atėmimo bausmė, praneša „Reuters“.

Kad minėtas baudas ir bausmes numatančios taisyklės įsigaliotų, joms turės pritarti Europos Parlamentas ir 27 ES valstybės narės.

15:36 V. Orbanas: Vengrija laikysis veto ES pagalbos Ukrainai planui

Vengrijos ministras pirmininkas penktadienį pareiškė, kad ir toliau priešinsis Europos Sąjungos planui 2023 metais suteikti 18 mlrd. Eur pagalbos paketą Ukrainai.

Tokia pozicija žada nuolatinę įtampą, Bendrijai ir nacionalistinei Vengrijos vyriausybei ginčijantis dėl demokratijos standartų.

Interviu valstybiniam radijui premjeras Viktoras Orbanas pripažino, kad Ukrainai reikia pagalbos, kad sumokėtų už būtiniausių paslaugų teikimą, tačiau pabrėžė, kad blokuos ES planą dėl bendro skolinimosi paketui finansuoti.

„Klausimas yra kaip padėti Ukrainai, – sakė ministras pirmininkas. – Viename pasiūlyme teigiama, kad turėtume pasinaudoti ES valstybių narių biudžetais, kartu paimti naujas paskolas ir tuos pinigus skirti Ukrainai. Mes tam nepritariame, nes nenorime, kad Europos Sąjunga taptų įsiskolinusių valstybių, o ne bendradarbiaujančių valstybių narių bendruomene.“

V. Orbanas pasiūlė, kad kiekviena iš 27 ES valstybių narių iš savo biudžeto dvišaliais susitarimais teiktų pagalbą Ukrainai.

15:29 Ukrainai pristatyta per 80.000 generatorių

Ukraina per pastarąsias savaites gavo daugiau kaip 80.000 generatorių, penktadienį „Telegram“ platformoje pranešė Ukrainos parlamento narys Jaroslavas Železniakas, dirbantis Finansų, mokesčių ir importo politikos komitete.

„Nuo lapkričio 9 d. iki lapkričio 30 d. į Ukrainą buvo importuoti 82.124 elektros generatoriai ir 3.075 elektros transformatoriai, – teigė jis. – Taip pat per tą patį laikotarpį buvo importuota 266.596 maitinimo bankai ir akumuliatoriai“.

15:13 Dnipro mieste – sprogimai

Penktadienį po 14 val. paskelbtas oro pavojus keliuose rytiniuose Ukrainos regionuose – Poltavos, Charkivo, Dnipro, Zaporižios ir Chersono.

Ukrainos visuomeninis transliuotojas pranešė, kad Dnipro mieste girdimi sprogimų garsai.

„Telegram“ kanalas „Dnipro Now“ skelbia, kad pirmasis sprogimas įvyko 14:16 val., po sprogimo pasirodė dūmų stulpas.

15:06 Virtinė Ukrainos ambasadų gavo „kruvinus“ paketus su gyvūnų akimis

Virtinė Ukrainos ambasadų užsienyje gavo „kruvinus paketus“ su gyvūnų akimis, penktadienį pranešė šalies Užsienio reikalų ministerija (URM) po to, kai Ispanijoje keletas institucijų, įskaitant Ukrainos ambasadą Madride, gavo laiškus su sprogmenimis.

Paketai, kurie buvo išmirkyti išskirtinės spalvos ir kvapo skystyje, buvo išsiųsti Ukrainos ambasadoms Vengrijoje, Nyderlanduose, Lenkijoje, Kroatijoje ir Italijoje, generaliniams konsulatams Neapolyje ir Krokuvoje bei konsulatui Brno, informavo Ukrainos URM atstovas spaudai Olegas Nikolenko.

„Tiriame šios žinutės reikšmę“, – rašė O. Nikolenko pareiškime, publikuotame socialiniame tinkle „Facebook“. Plačiau skaitykite čia. 

14:29 Vokietija Ukrainai perduos dar septynias „Gepard“ sistemas

Vokietija suteiks Ukrainai dar septynias savaeiges priešlėktuvinės gynybos sistemas „Gepard“ ir 100.000 individualių pirmosios pagalbos rinkinių. Tai rodo ketvirtadienį Vokietijos vyriausybės paskelbtas Ukrainai perduodamos pagalbos sąrašas.

Nauji pristatymai išvardyti skiltyje „Pasirengimas / vykdymas“. Vyriausybė pabrėžia, kad saugumo sumetimais neskelbia informacijos apie gabenimo būdus ir datas, kol pagalba nebūna perduota.

Kaip pranešė „Der Spiegel“, septynias „Gepard“ sistemas, kurias jau buvo numatyta utilizuoti, dabar remontuoja Miunchene įsikūrusi ginkluotės bendrovė „Krauss-Maffei Wegmann“ ir pavasarį jos turėtų būti pristatytos Ukrainai. 

Šiuo metu Ukrainos ginkluotosios pajėgos turi 30 tokių sistemų, pažymi „Reuters“.

14:15 V. Putinas ir O. Scholzas surengė telefonines derybas

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas penktadienį, pirmąkart nuo rugsėjo vidurio, kalbėjosi telefonu, pranešė Maskva ir Berlynas.

O. Scholzo biuro paskelbtame pranešime nurodoma, kad valandą trukusiame pokalbyje buvo kalbama apie nuo vasario vykstantį Rusijos karą prieš Ukrainą ir jo pasekmes.

„Kancleris ypač pasmerkė Rusijos oro antskrydžius prieš Ukrainos civilinę infrastruktūrą ir pabrėžė Vokietijos pasiryžimą remti Ukrainą užtikrinant jos gynybinį pajėgumą nuo Rusijos agresijos, – sakoma pranešime. – Kancleris paragino Rusijos prezidentą kuo greičiau rasti diplomatinį sprendimą, įskaitant Rusijos karių išvedimą.“

Anot Kremliaus, V. Putinas Vokietijos kancleriui pareiškė, kad Maskvos atakos prieš Ukrainos infrastruktūrą yra „neišvengiamos“, ir apkaltino Vakarus vykdant „destruktyvią“ politiką. Plačiau skaitykite čia. 

13:56 Serbijos prezidentas: neleisime, kad mūsų šalimi naudotųsi sankcijoms apeiti

Aleksandras Vučičius, Serbijos prezidentas, po susitikimo su Europos Sąjungos už plėtrą atsakingu komisaru Oliveriu Varhelyi, teigė neleisiantis, kad jo šalimi būtų naudojamasi įvestoms sankcijoms Rusijai apeiti.

„Sureagavome į keletą atvejų bandant reeksportuoti tam tikras prekes ir mūsų institucijos sulaikė keletą asmenų bei ėmėsi veiksmų prieš keletą kompanijų, kurios dalyvavo apeinant sankcijas, nukreiptas prieš Rusijos federaciją“, – A. Vučičių cituoja „The Guardian“.

13:37 U. Reinsalu: Ukrainos pergalė prisidėtų prie baltarusių opozicijos demokratinių siekių

Estijos diplomatijos vadovas Urmas Reinsalu ketvirtadienį Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) užsienio reikalų ministrų susitikimo kuluaruose surengtame renginyje pareiškė, kad Ukrainos pergalė prisidėtų prie Baltarusijos opozicijos demokratinių siekių. 

Estijos ministro iniciatyva surengtame posėdyje daugiausiai dėmesio buvo skiriama blogėjančiai politinei ir žmogaus teisių padėčiai Baltarusijoje. Renginyje taip pat dalyvavo Baltarusijos opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja.

„Estija tvirtai remia Baltarusijos pilietinės visuomenės demokratinius siekius ir nuolat atkreipia dėmesį į šalyje vykstančius žmogaus teisių ir tarptautinės teisės pažeidimus, kurie turi įtakos visos Europos saugumui. Tarptautinė bendruomenė turi ir toliau taikyti sankcijas Lukašenkai, izoliuoti jį ir užtikrinti, kad neteisėtas Baltarusijos režimas nesijaustų nebaudžiamas“, – sakė U. Reinsalu. 

Jis pridūrė, kad taip pat reikia dėti pastangas, kad politiniai kaliniai Baltarusijoje būtų nedelsiant ir besąlygiškai paleisti į laisvę. 

U. Reinsalu taip pat pabrėžė, kad visapusiška parama Ukrainai turi būti tęsiama siekiant laimėti karą, o tai taip pat prisidėtų prie Baltarusijos opozicijos demokratinių siekių.

13:23 3 žmonės žuvo, 7 sužeisti per apšaudymą Chersone

Per paskutines 24 valandas dėl rusų pajėgų bombardavimo Chersono regione 3 žmonės žuvo, dar 7 buvo sužeisti, pranešė regiono vadovas Jaroslavas Januševyčius.

Anot jo, miestas ir jo apylinkės buvo apšaudytos 42 kartus. Anot J. Januševyčiaus, mieste vėl dingo elektra netrukus po to, kai jos tiekimas buvo atstatytas.

12:54 Nyderlandų prokurorai sako neskųsiantys išteisinamojo nuosprendžio rusui MH17 byloje

Nyderlandų prokurorai ketvirtadienį pareiškė, kad neapskųs išteisinamojo nuosprendžio vienam rusui dėl reisu MH17 skridusio Malaizijos lėktuvo numušimo virš Rytų Ukrainos, nes, pasak jų, tai būtų „didelė našta“ šeimoms.

Už akių teisti rusai Igoris Girkinas ir Sergejus Dubinskis bei ukrainietis Leonidas Charčenka lapkričio mėnesį buvo pripažinti kaltais dėl nužudymo ir tyčinio lėktuvo katastrofos sukėlimo, o rusas Olegas Pulatovas pripažintas nekaltu.

2014 metų liepos 17 dieną iš Amsterdamo į Kvala Lumpūrą skridusi orlaivį „Boeing 777“ numušė Maskvos remiami separatistai virš Rytų Ukrainos po to, kai buvo paleista Rusijos gamybos raketa, pranešė teismas.

„Apeliacinis skundas būtų didelė našta artimiesiems, nes tokiu atveju jie liktų nežinioje dėl baudžiamosios bylos baigties“, – sakė prokurorai.

Lapkritį paskelbtas nuosprendis suteikė šeimoms „tikrumą daugeliu svarbių klausimų“, įskaitant Rusijos vaidmenį šioje tragedijoje, o kol kas teismo verdiktas gali būti panaudotas atskirose civilinėse bylose. 

Per katastrofą aukomis tapo žmonės iš 10 šalių, įskaitant 196 olandus, 43 malaiziečius ir 38 australus. 

Prokuratūra pridūrė, kad trys nuteistieji, kurie tebėra laisvėje, per 14 dienų terminą nepateikė apeliacinių skundų, todėl paskelbti nuosprendžiai yra „neatšaukiami“.

Teisėjai juos pripažino kaltais dėl nužudymo ir lėktuvo numušimo, teigdami, kad jie buvo atsakingi už raketos atgabenimą į Ukrainą, nors patys ir nenuspaudė paleidimo mygtuko. 

Teismas taip pat nusprendė, kad Maskva visiškai kontroliavo apsišaukėlišką prorusiškų separatistų Donecko liaudies respubliką, iš kurios, anot teismo, buvo įvykdyta ataka.

12:35 ISW: rusų atsitraukimas iš Zaporižios apylinkių galimai rodo negebėjimą išlaikyti kritiškų teritorijų

Rusijos pajėgų judėjimas ir persigrupavimai Ukrainos pietuose, ypač Zaporižios regione, gali rodyti Maskvos negebėjimą apginti kritiškai svarbių teritorijų, mano JAV įsikūręs Karo studijų institutas (ISW).

Neseniai pasirodė pranešimų, kad Rusija atitraukė dalį pajėgų iš kai kurių kaimelių ir miestelių Zaporižios regione bei pranešta apie planuojamą Rusijos paskirtų valdžios pareigūnų evakuaciją.

ISW ekspertai mano, kad tai gali rodyti, jog „Rusijos pajėgos negali apginti kritiškai svarbių teritorijų dėl stiprėjančio ukrainiečių apšaudymo“.

Ukrainos kariuomenės generalinis štabas ketvirtadienį pranešė, kad dalis pajėgų atitraukta iš Polohų, Mychailivkos ir Inženernos gyvenviečių Zaporižios regione. Taip pat skelbta, kad rusų pajėgos vykdo skubias apklausas Burčako miestelyje, tokiu būdu ruošiantis galimai evakuacijai.

ISW mano, kad rusai galbūt atitraukia dalį pajėgų nuo priešakinių fronto linijų tam, kad jų nepasiektų vis dažnėjantys ukrainiečių smūgiai. Atitraukimas taip pat galimai rodo, kad Rusija negali apginti visos fronto linijos ir renkasi prioretizuoti gynybą lengviau apginamose teritorijose.

Anot instituto, taip pat negalima atmesti, kad tai yra pajėgų rotavimas, o į šias teritorijas vėliau gali būti atsiųsti kiti daliniai.

Tuo metu penktadienį Rusijos paskirtos valdžios pareigūnai pietiniame Chersono regione „Telegram“ savo žinutėje paskelbė, kad iš Kachovkos miestelio, esančio prie Dniepro upės kranto, bus pradėti evakuoti žmonės, turintys judėjimo negalią, o evakuacija turėtų prasidėti šį šeštadienį.

12:12 Kremlius atmeta J. Bideno sąlygas dėl derybų su Ukraina

Kremlius penktadienį atmetė JAV prezidento Joe Bideno pasiūlytas sąlygas dėl Ukrainos derybų su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu ir pareiškė, kad Maskva tęs puolimą.

„Ką iš tikrųjų pasakė prezidentas Bidenas? Jis pasakė, kad derybos įmanomos tik tada, kai Putinas paliks Ukrainą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, pridūręs, kad Maskva „tikrai“ nėra pasirengusi priimti šių sąlygų.

„Specialioji karinė operacija tęsiama“, – pridūrė jis, pavartodamas terminą, kuriuo Maskva apibūdina savo invaziją.

11:45 Ukraina peikia Maskvos paskirtą Zaporižios atominės elektrinės vadovą

Ukraina ketvirtadienį oficialiai atleido ukrainiečių inžinierių, kurį Maskva paskyrė vadovauti Rusijos okupuotai Zaporižios atominei elektrinei, didžiausiai Europos branduolinei jėgainei, ir pavadino jį išdaviku. 

Jurijus Černičiukas, objekto vyriausiasis inžinierius, trečiadienį sakė, kad sutiko užimti šias pareigas, nes tai buvo, jo nuomone, „vienintelis teisingas sprendimas“

Rusijos branduolinės energetikos operatorė „Rosenergoatom“, kuriai Maskva pavedė vadovauti elektrinei, patvirtino šį paskyrimą. 

Ukrainos branduolinės energetikos agentūra „Enerhoatom“ oficialiai atleido J. Černičiuką už „koloboracinę ir išdavikišką veiklą“.

Petro Kotinas, Ukrainos „Enerhoatom“ vadovas, sakė, kad J. Černičiukas „išdavė Ukrainą“ ir perėjo į „priešo pusę“.

„Užuot dėjęs visas pastangas kuo greičiau išlaisvinti elektrinę, jis nusprendė padėti Rusijos okupantams įteisinti nusikalstamą jos užgrobimą ir dabar ragina kitus darbuotojus daryti tą patį“, – platformoje „Telegram“ rašė P. Kotinas. 

„Rusijos okupantai daro vis didesnį spaudimą proukrainietiškai nusiteikusiems gamyklos darbuotojams, gąsdina ir šantažuoja. Tačiau yra tik viena padori išeitis – laikytis! Perėjimas prie rusiškų struktūrų padarys jus tiesioginiais agresoriaus pagalbininkais, taigi ir savo tautiečių priešais“, – sakė jis. 

11:33 Ukraina skelbia Rusijos nuostolius

Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas skelbia, kad per pastarąją parą nukovė 650 rusų karių, o nuo karo pradžios šis skaičius jau pasiekė 90.090.

11:14 Rusijos tolimuosiuose rytuose sudužo naikintuvas MiG-31

Rusijoje, Primorsky Krajų regione, kurio administracinis centras yra Vladivostokas, Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ skelbia apie sudužusį naikintuvą MiG-31.

Dėl avarijos, preliminariais duomenimis, kaltinamas techninis gedimas.

10:41 SBU atliko kratas 10-yje bažnyčių ir vienuolynų

Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) atliko kratas 10-yje bažnyčių ir vienuolynų, pavaldžių Maskvos stačiatikių bažnyčios patriarchatui.

„Atsižvelgiant į Rusijos federacijos ginkluotą agresiją, imtasi priemonių, greta kitų veiksmų, kad religinės bendruomenės nebūtų naudojamos kaip „rusiško pasaulio“ dariniai bei siekiant apsaugoti gyventojus nuo provokacijų ir teroristinių veiksmų“, – teigiama SBU pranešime „Telegram“ paskyroje.

10:11 O. Reznikovas: už laiškų su sprogmenimis Ispanijoje stovi Rusija

Ukrainos gynybos ministras Oleksijus Reznikovas teigia, kad už sprogimą Ukrainos ambasados Madride teritorijoje ir Ispanijoje siuntinėjamus pavojingus laiškus yra atsakinga Rusija.

Pasak ministro, ketvirtadienį kalbėjusio bendroje spaudos konferencijoje su Ispanijos gynybos ministre Margarita Robles, Rusija naudoja teroristines priemones norėdama pasėti baimę.

„Pasaulis pradeda pripažinti, kad tai – valstybė teroristė... Teroras nepaiso sienų... Ministrė papasakojo apie laiškus su sprogmenimis, jau gaunamus Ispanijoje – jie (rusai) naudoja teroristines priemones, kad pasėtų baimę. Jie bando nutraukti vandens tiekimą Ukrainoje, elektrą, kad mes būtume šaltyje ir tamsoje. Vadinasi, tai iššūkis visam pasauliui“, – sakė O. Reznikovas.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba ketvirtadienį per telemaratoną sakė, kad trims šalies diplomatinėms atstovybėms užsienyje buvo atsiųsti laiškai, permirkę kažkokiu raudonu skysčiu.

„Trys Ukrainos atstovybės gavo laiškus. Vokuose buvo simbolinis grasinimas Ukrainai: visi vokai... buvo permirkę raudonu skysčiu“, – sakė jis ir nurodė, kad tai akivaizdžiai yra „Ukrainos ir ukrainiečių diplomatų bauginimas“.

Pasak D. Kulebos, Užsienio reikalų ministerija turi padaryti pareiškimą šiuo klausimu.

09:57 Rusijoje įsigaliojo išplėstas „užsienio agentų“ įstatymas

Rusijoje ketvirtadienį įsigaliojo naujas „užsienio agentų“ teisės aktas, kuriuo išplečiami valdžios institucijų įgaliojimai bet kurį žmogų, kuriam daroma „užsienio įtaka“, laikyti kitos šalies agentu.

Pagal ankstesnes įstatymo versijas pareigūnai turėjo įrodyti, kad organizacija ar asmuo gavo finansinę ar materialinę pagalbą iš užsienio, kad būtų pripažinti agentais. Naują įstatymo versiją liepos mėnesį pasirašė Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas. 

Valstybės Dūmos – žemųjų parlamento rūmų – išplatintame pareiškime teigiama, kad „užsienio įtaka laikoma užsienio šaltinio paramos tiekimas arba poveikis asmeniui, įskaitant prievartą, įtikinėjimą ar kitas priemones“.

Šios priemonės yra naujausias ilgai trunkančio susidorojimo su opozicijos šalininkais, nepriklausoma žiniasklaida ir žmogaus teisių aktyvistais žingsnis.

09:39 JAV svarsto perkelti keletą NASAMS sistemų iš Vidurio Rytų į Ukrainą

Jungtinės Valstijos, kartu su NATO partneriais, kalbasi su keletu valstybių Vidurio Rytų valstybių dėl ten dislokuotų NASAMS sistemų perkėlimo į Ukrainą, leidiniui „Politico“ atskleidė šias sistemas gaminančios „Rayethon Technologies“ direktorius Gregas Hayesas.

Anot jo, siekiama perkėlimą suorganizuoti per 3-6 mėnesių laikotarpį. JAV vėliau, per 24 mėnesių laikotarpį, kompensuotų šias sistemas neįvardintoms valstybėms naujomis NASAMS sistemomis.
Anksčiau šią savaitę JAV įsipareigojo skirti 1,2 mlrd. USD 6 naujų NASAMS sistemų užsakymui.

NASAMS sistemų gamyba užtrunka apie dvejus metus, todėl Vašingtonas ieško būdų, kaip paskubinti šių sistemų perdavimą Ukrainai, o vienas tokių kelių galėtų būti esamų sistemų perkėlimas į Ukrainą.

„NASAMS yra dislokuotos Vidurio Rytuose, kai kurie mūsų NATO partneriai jas turi (tarp jų yra ir Lietuva – VŽ) ir mes dirbame su keletu Vidurio rytų valstybių, šiuo metu dirbančių su NASAMS, kad nukreiptume jas į Ukrainą“, – „Politico“ citavo G. Hayesą.

09:12 „Airbus“ atsisako rusiško titano

Europos orlaivių gamintoja „Airbus“ skelbia ketinanti per keletą mėnesių atsisakyti rusiško titano lėktuvų gamyboje, pranešė bendrovės Gynybos ir kosmoso padalinio vadovas Michaelis Scholhornas.

„Šiuo metu esame ryšių su Rusija nutraukimo procese., kalbant apie titano tiekimą. Tai mėnesių, o ne metų klausimas“, – vadovą cituoja portalas „Meduza“.

„Dabar vis dar perkame tam tikrą kiekį titano iš Rusijos, tačiau esame to atsisakymo kelyje“, – teigė M. Scholhornas.

Prieš Rusijos invaziją į Ukrainą vasario mėnesį „Airbus“ iš Rusijos pirko apie 65% savo titano poreikio.

08:37 Raketomis apšaudytas Zaporižios miestas

Anatolijus Kurtevas, Zaporižios meras, savo „Telegram“ paskyroje pranešė, kad miestui smogė Rusijos raketos.

Skelbiama, kad taikytasi į pramoninius ir energetikos infrastruktūros objektus, apie nukentėjusius kol kas informacijos nėra. Gelbėtojai dirba įvykio vietoje.

08:16 J. Bidenas, E. Macronas žada JAV ir Prancūzijos aljansą dėl Ukrainos ir demokratijos

JAV prezidentas Joe Bidenas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po ketvirtadienio derybų Baltuosiuose rūmuose pažadėjo drauge padėti Ukrainai ir spausti Rusijos lyderį Vladimirą Putiną nutraukti karą.

Po ilgo pokalbio Ovaliajame kabinete jie taip pat užsiminė, kad užgniaužė JAV ir Europos Sąjungos prekybos ginčą.

Bendroje spaudos konferencijoje, surengtoje antrą E. Macrono valstybinio vizito dieną, abu lyderiai akcentavo savo troškimą sudaryti galingą transatlantinį aljansą, kuris remtų demokratiją ir duotų atkirtį Rusijai bei Kinijai.

Ukrainos klausimu J. Bidenas sakė: „Vėl patvirtiname, kad Prancūzija ir Jungtinės Valstijos drauge, su visais mūsų sąjungininkais NATO, Europos Sąjunga ir G-7 (Didžiuoju septynetu), kaip visada tvirtai stoja prieš žiaurų Rusijos karą.“

JAV prezidentas taip pat sakė, kad yra pasirengęs pirmą kartą nuo invazijos į Ukrainą pradžios pasikalbėti su Vladimiru Putinu, tačiau tik tuo atveju, jei Rusijos lyderis tikrai nori užbaigti karą.

Tai kol kas akivaizdžiausia J. Bideno užuomina, kad jis būtų pasirengęs susėsti derybų su V. Putinu, bet E. Macronas sakė, jog abu jie sutarė, kad „mes niekada neraginsime ukrainiečių leistis į kompromisą, kuris jiems nebus priimtinas“.

07:49 Suomijos premjerė: karas rodo, kad Europa nepakankamai stipri

Suomijos premjerė Sanna Marin penktadienį pateikė „negailestingai sąžiningą“ Europos pajėgumų Rusijai pradėjus karą Ukrainoje įvertinimą: ji „nepakankamai stipri“, kad viena atsilaikytų prieš Maskvą.

Lankydamasi Australijoje būsimos NATO narės lyderė sakė, kad Vladimiro Putino invazija į kaimyninę Ukrainą parodė ir Europos silpnąsias vietas, ir strategines klaidas bendraujant su Rusija.

„Privalau būti labai sąžininga, negailestingai sąžininga... Europa šiuo metu nepakankamai stipri. Be Jungtinių Valstijų būtume bėdoje“, – sakė S. Marin strateginių studijų centre „Lowy Institute“ Sidnėjuje.

Ji tvirtino, kad Ukrainai privalu suteikti „visa, ko reikia“ karui laimėti, ir pridūrė, kad Jungtinės Valstijos vaidina svarbiausią vaidmenį tiekiant Kyjivui ginklus, lėšas ir humanitarinę pagalbą.

„Turime... taip pat stiprinti šiuos pajėgumus kalbant apie Europos gynybą, Europos gynybos pramonę, užtikrinti, kad galėtume dorotis įvairiose situacijose“, – sakė ji.

07:15 Radoje pateiktas projektas apriboti Rusijos stačiatikių bažnyčios veiklą

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį vakare savo kreipimesi į tautą kalbėjo apie Ukrainos „dvasinės nepriklausomybės“ poreikį.

Po pasitarimo su Nacionaline saugumo taryba jis teigė, kad Aukščiausiasjai Radai pateiktas įstatymo projektas, kuriame nurodoma uždrausti religinių organizacijų veiklą, jei jų būstinė yra įsikūrusi Rusijoje, rašo „BBC Russian“.

Rusijos stačiatikių bažnyčia, vis dar turėjusi daug įtakos Ukrainos kultūriniame ir religiniame gyvenime, atitinka šią kategoriją.

Įstatymo projekte nurodoma, kad su Rusija toliau bendradarbiaujantiems kunigams grėstų sankcijos, jie būtų viešinami.

„Nacionalinio saugumo pareigūnai turėtų stiprinti priemones Rusijos specialiųjų tarybų ardomajai veiklai Ukrainos religinėje erdvėje išaiškinti ir neutralizuoti“, – pabrėžė ukrainiečių prezidentas.

06:50 M. Podoliakas: Nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo iki 13.000 ukrainiečių karių

Nuo Rusijos invazijos pradžios žuvo iki 13.000 ukrainiečių karių, sakė Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas.

„Turime oficialius skaičius iš Generalinio štabo... Jų diapazonas – nuo 10.000 iki 13.000 žuvusiųjų“, – ketvirtadienį Ukrainos televizijai „24 Kanal“ sakė M. Podoliakas.

Jis pridūrė, kad V. Zelenskis oficialius skaičius paskelbs, „kai ateis tinkamas momentas“.

Rusijos pajėgos į Ukrainą įsiveržė vasario 24 dieną. Birželį, kai rusai stengėsi užimti visą rytinį Luhansko regioną, V. Zelenskis sakė, kad Ukraina per kovos veiksmus netenka „60–100 karių per dieną“, o dar „maždaug 500 žmonių“ per dieną sužeidžiami.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu rugsėjį sakė, kad iki to momento žuvo 5.937 rusų kariai.

Įtariama, kad abi šalys skelbia sumažintus savo nuostolių skaičius, kad nepakenktų savo karių kovinei dvasiai.