V. Rupšys: mobilizacija rodo Rusijos personalo trūkumą kare
„Nieko nelaukto arba netikėto neįvyko, paprasčiausiai matosi, kad Rusijos kariuomenė turi tikrai didelių problemų komplektuojant personalą, atstatant jų nuostolius, bendrai užpildant jų vienetus kare. Reikėjo laukti to žingsnio, mobilizacijos, kokia ji bebūtų, dalinė ar ne dalinė“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė kariuomenės vadas, lankydamas pasienyje su Baltarusija patruliuojančius karius.
Reaguodama į mobilizaciją, Lietuva pakėlė kariuomenės greitojo reagavimo pajėgų budrumo lygį, kitą savaitę dėl to šaukiama ir prezidento Gitano Nausėdos vadovaujama Valstybės gynimo taryba.
Kariuomenės vadas pabrėžė, kad ši mobilizacija apima visą Rusijos teritoriją, įskaitant su Lietuva besiribojančią Kaliningrado sritį, o čia sukomplektuoti daliniai greičiausiai bus metami į karo zoną. Tačiau, anot jo, Lietuva turi būti pasirengusi ir nenumatytiems scenarijams.
„Ten bus komplektuojami daliniai. Spėju, ir pati logika sako, kad tie daliniai bus komplektuojami su tikslu, kad juos transportuotų, kad jie galėtų vykti į operacijos rajonus, į karą su Ukraina. Bet turime būti pasirengę, jei kartais sukomplektuotų tuos vienetus ir net jeigu atsitiktų kažkas tokio, ko esame nenumatę, kad galėtumėme reaguoti laiku, o ne imtis priemonių, kai jau bus vėlu“, – kalbėjo jis.
V. Rupšys sakė, kad mobilizacija greičiausiai apims ne tik patį karinį personalą, bet ir „logistinės-karinės, medicininės dalies“ stiprinimą fronte ir kitų savo problemų sprendimą.
Gali siųsti neparengtus karius
Anot jo, matoma, kad Rusija praranda užgrobtas teritorijas Charkivo srityje, ukrainiečiai kontraatakuodami atsiima kai kurias teritorijas prie Luhansko.
„Aišku, Rusija nebepajėgi yra ginti, tai jiems reikia personalo. Tas personalas, kuris ten buvo, ukrainiečiai juos išstūmė, jie jau yra nebepajėgūs toliau dalyvauti kare – arba pasitraukę, arba sunaikinti, arba paimti į nelaisvę, arba paprasčiausiai įrangos, ginkluotės neturi tiek, kiek reikia. Tokios priežastys juos ir privertė (vykdyti mobilizaciją – BNS)“, – kalbėjo V. Rupšys.
Kariuomenės vadas akcentavo, kad mobilizuojami esantieji „karinėje įskaitoje“, tarp jų – ir tarnavusieji Rusijos kariuomenėje prieš 15–20 metų, todėl dar užtruks, kol jie bus parengti karo veiksmams.
Taip pat, pasak V. Rupšio, kyla ir klausimas, ar Rusija turi pajėgumų aprūpinti ginkluote ir įranga 300.000 potencialiai mobilizuojamų karių, įskaitant logistikos, palaikymo vienetus.
Jis neatmetė, kad Rusija nepaisys karinės praktikos ir į kovą siųs iki galo neparengtus karius.
„Rusijoje dažnai būna kitaip, nei visame likusiame pasaulyje, ir gali būti, kad juos greitai mes į tuos dalinius ir užpildys (...), tikėtina, kad personalas bus panaudotas tuose daliniuose, kurie turi didžiulį trūkumą dėl nuostolių ar dar nebuvo sukomplektuoti“, – atkreipė dėmesį generolas leitenantas.
Pareiškimus vertina rimtai
Vladimiras Putinas, Rusijos prezidentas, skelbdamas mobilizaciją, dar kartą pareiškė, kad Rusija, jei kils grėsmė jos teritoriniam vientisumui, ginsis panaudodama „visas turimas priemones“, turėdamas omenyje branduolinį ginklą, pabrėždamas, kad „tai ne blefas“.
V. Rupšys sako, kad netgi jei tai blefas, tokius pareiškimus reikėtų vertinti kaip grėsmę, primindamas, kad Rusijos karinės doktrinos branduolinį ginklą panaudoti leidžia.
„Žiūrint iš patirties, dažnai prezidentas blefuoja, bet dažnai jo blefavimas tampa realybe. Ir suprantama, kai jis „blefavo“, kad jis eina vaduoti nuo nacių ukrainiečių, tai buvo blefas, bet kai jis atėjo ir okupavo teritorijas, buvo joks blefas. Tad visą laiką reikia vertinti jo pareiškimus labai rimtai“, – sakė V. Rupšys.
Kariai pasienyje išlieka reikalingi
Nuolatinių karių pajėgų budėjimas rizikingiausiuose Lietuvos ir Baltarusijos pasienio ruožuos išlieka reikalingas, sako Lietuvos kariuomenės vadas.
„Mano vertinimas toks, kad vidaus reikalu sistemos pareigūnai gali pasitelkti arba Vidaus reikalų ministerija gali pasitelkti kariuomenę, kad mes jiems padėtume vykdyti užduotis, jei jie neturi pajėgumų arba jiems reikia papildomų pajėgumų“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė V. Rupšys.
„Mes visada diskutuojame apie apimtis, apie karius, kokie turi būti kariai, dabar esam orientuoti teikti tą pagalbą pasitelkiant savanoriškos krašto apsaugos tarnybos vienetus“, – pridūrė jis.
Pasak vado, šiuo metu Lietuvos pasienyje su Baltarusija patruliuoja apie 100 karių.
Generolas leitenantas teigė, jog vizitas pasienyje nėra susijęs su trečiadienį Rusijoje paskelbta mobilizacija.
„Reikia pažymėti, kad Lietuvos kariuomenė kartu su Vidaus sienos apsaugos tarnyba jau antri metai kaip kartu saugo Lietuvos valstybės sieną todėl tikrai čia yra suplanuotas iš anksto vizitas. Planavau iki Rusijos mobilizacijos čia atvykti, aplankyti savo karius, paklausti kaip sekasi, kokios yra probleminės sritys, ką reikia pagerinti, nuotaika karių – šiandienos apsilankymo pagrindinis tikslas“, – vizito metu sakė vadas.
