Pažadėtas milijardas guodžia, bet sąskaitas ir mokesčius reikia mokėti šiandien

Milijardinė injekcija į šalies į ūkį bent jau teoriškai negali būti vertinama neigiamai. Ir nėra. Visgi šalies verslas, belaukdamas konkrečių kvietimų minėtoms paramos priemonėms, VŽ išsakė, kaip vertina milijardinį planą, kokios valstybės paramos pasigenda šiandien ir kokie sprendimai padėtų kurti saugią ir turtingą valstybę ateityje.

„Artimiausiu metu, t. y. šiemet ir kitąmet, iš ministerijos valdomų įvairių fondų į Lietuvos ekonomiką bus investuotas milijardas. Šios lėšos bus skirtos iš ES struktūrinių fondų, fondo „Naujos kartos Lietuva“, taip pat Teisingos pertvarkos ir Modernizavimo fondų“, – praėjusią savaitę Aušrinė Armonaitė, ekonomikos ir inovacijų ministrė, pristatė paramos planą ir informavo, kad iki 2023-iųjų pabaigos įvairiems privataus ir viešojo sektoriaus projektams verslo, inovacijų, investicijų, taip pat valstybės ir verslo skaitmenizavimo bei žaliosios ekonomikos skatinimo srityse numatoma papildomai paskirstyti beveik 1 mlrd. Eur.

Kaip jau skelbė VŽ, 365 mln. Eur bus skirta verslui, inovacijoms ir investicijoms. Tai bus finansiniai ištekliai startuoliams, skaitmeninių inovacijų centrams, verslo inkubatoriams, pramoninėms zonoms, labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms, taip pat valstybinėms įmonėms bei institucijoms.