Jūros šventėje prekybininkai neišsitenka

Didesnė rinkliavos suma rodo, kad prekybininkų šiemet daugiau nei pernykštėje šventėje, nes leidimų prekiauti kainos nesikeitė, sako Eglė Šulskė, šventę organizuojančios viešosios įstaigos „Klaipėdos šventės“ direktorė. 

Anot jos, savivaldybės seniai nustatyta fiksuota rinkliava siekia nuo 190 iki 360 Eur, kainos nustatomos pagal patrauklumo zonas. 

Zita Sorokienė, Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkė, sako, kad Jūros šventė yra vienas  svarbiausių renginių Lietuvos smulkiesiems prekybininkams: 

„Tai labai svarbu apyvartos dydžiu, nes tokiuose susiėjimuose kiekvienas pasirengęs kažkiek pinigėlių išleisti, smulkiesiems verslininkams tai gera proga užsidirbti“.

Konkuruoja dėl geriausių

Preliminariai skaičiuojama, jog šventėje dalyvauja apie 800 prekybininkų, jų skaičiaus augimas siejamas su pasibaigusia COVID-19 pandemija ir panaikintais apribojimais. 

„Greičiausiai tai bus pasikeitusi COVID-19 situacija, nes prekybinių vietų daugiau neatsirado, jų gal net šiek tiek sumažėjo, nes neliko Danės skvero, kuris buvo viena iš patraukliausių vietų prekybai, kaip ir Turgaus aikštė bei Tiltų gatvė. Visa kita prekybininkams atrodo mažiau patrauklu, yra susiformavusios tam tikros tradicijos ir įpročiai, nuolatiniai šventės dalyviai būtent tose trijose vietose lankosi dažniausiai. Vis dėlto prekybininkai supranta, kad galima pritraukti pirkėją ir kitur, į naujas vietas“, – teigė „Klaipėdos švenčių“ vadovė.

Anot Z. Sorokienės, Jūros šventėje vietų prekybai trūksta, o konkurencija dėl populiariausių plotų egzistuoja ir tai normalus reiškinys. Ji šventės organizatoriams siūlo renginius ir pramogas organizuoti taip, kad lankytojų srautai pasiskirstytų plačiau. 

„Gražiame ir gerame renginyje – o Jūros šventė tokia ir yra – vietų visada trūks“, – sakė Z. Sorokienė.

Apie galimybės prekiauti šventės metu svarbą liudija ir tai, kad kai kurie amatininkai visus metus dirba tik dėl to, kad galėtų prekiauti Klaipėdoje, sako E. Šulskė.   

„Pastebėjau labai didelį norą patekti į mugę, jaučiama tam tikra kova dėl geresnių vietų. Stebina faktas, kad kai kurie amatininkai ištisus metus dirba tik tam, kad pasiruoštų prekybai Jūros šventei. Iš to susidomėjimo, iš to, kad žmogus gali visus metus dirbti tik vienai šventei Lietuvoje, galima spęsti, kad tai naudinga visiems“, – kalbėjo ji.

Z. Sorokienė abejoja, ar tokių prekybininkų yra, tačiau tokios galimybės nepaneigė.

„Kad tokioms šventėms ruošiasi stipriau, tai aišku, bet kad tik vienai – kažin. Negaliu paneigti tokio atvejo, bet tai būtų labai retas atvejis“, – sakė ji. 

Siūlo tobulinti prekybos leidimus

Smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų atstovė sako, kad tradicinės lietuviškos produkcijos gamintojams ir pardavėjams šventės organizatoriai galėtų suteikti išskirtines sąlygas ir taip skatinti vietinę gamybą.  

„Jūros šventės mugė tikrai gerai organizuota, tačiau patobulinimų dar gali būti, gal reikėtų labiau gilintis į atskirus atvejus. Galėtų būti vietų rezervai tokiems amatininkams, reikėtų atsižvelgti į jų veiklą, o ne parduoti vietas eilės tvarka. Nesakau, kad ji bloga, bet siekiant lietuviškos produkcijos gamybos ir pradavimų, būtų neblogai jiems parengti specialius pasiūlymus“, – kalbėjo Z. Sorokienė.

Ji siūlo svarstyti ir kitus patobulinimus: apriboti leidimų prekiauti pardavimus vienam asmeniui, mažinti jų kainas.

„Riboti vietų skaičių pardavimą vienam asmeniui, tada galėtų daugiau žmonių jas gauti. Žinoma, reikėtų atsižvelgti į veiklas, nes ne visiems užtenka vienodo ploto. Girdėjau atsiliepimų, kad leidimų kainos yra brangios. Suprantu visų norą užsidirbti, padengti kaštus, bet atrodo, kad kainos ne visiškai pagrįstos, tiesiog siekiama paimti kuo daugiau pinigų. Prekybininkai važinėja po Baltijos šalis, Suomiją, ten tokie renginiai žymiai pigesni“, – kalbėjo Z. Sorokienė.

Ekonominė nauda miestui

Daugiausiai prekybininkų šventės lankytojams siūlo įvairias maisto ir ne maisto prekes, kai kurias paslaugas, renginį išnaudoja savo organizacijoms populiarinti, teigia „Klaipėdos švenčių“ direktorė. 

„Iš esmės tai maisto produktai ir ne maisto prekės, paslaugos, amatininkai. Be to, ne visos vietos skiriamos prekybininkams, kai kas jas išsiperka savo organizacijų reprezentacijai, veiklų reklamai, edukacijoms – stendai įrengiami parodų principu. Kiek ir ko yra tiksliai, analizę darysime po šventės“, – kalbėjo E. Šulskė.

Anot jos, visą renginio ekonominį efektą Klaipėdai apskaičiuoti sunku, nors neabejojama, kad uostamiesčiui šis tradicinis renginys atneša didelę papildomą finansinę naudą.

„Žinoma, kad miestui ji atneša labai daug pajamų – viešbučiai, kavinės, visa tai verslui, o kartu ir miestui, atneša finansinę naudą, jau nekalbu apie naudą Klaipėdos įvaizdžiui ir žinomumui. Jūros šventė – tai kaip nauji metai Klaipėdoje“, – kalbėjo E. Šulskė.

Jūrą, jūreivystę ir jūrines profesijas populiarinanti šventė Klaipėdoje vyksta nuo 1934-ųjų, šiemet renginiai prasidėjo ketvirtadienį ir baigsis sekmadienį.