Elektromobilių ekosistema Lietuvoje: kur esame šiandien ir kur būsime rytoj?
Dar 2015 m. pasirašytame Paryžiaus susitarime, Europa kėlė sau ambicingą tikslą – iki 2030 m. 40 proc. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimą į aplinką. Dėl to, neatsitiktinai sistemingai einame prie taršių transporto priemonių mažinimo ir elektromobilių naudojimo skatinimo. Elektrinio mobilumo tikslai apibrėžiami ir Lietuvos Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje.
„Šiuo metu Lietuvoje registruota 5902 elektromobilių. Nepaisant mūsų šalyje kasmet augančio elektromobilių skaičiaus, turime pripažinti, kad Baltijos šalys ir Lenkija kol kas atsilieka, lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Tačiau prognozuojame, kad per artimiausius penkiolika metų elektromobilių ir infrastruktūros ir rinka vystysis itin greitai. Tokią vystymosi spartą lems reguliavimo ir skatinimo sprendimai, įkrovimo infrastruktūros plėtra“, – teigia Haroldas Nausėda, „Ignitis“ valdybos narys, verslo klientų ir plėtros vadovas.
Viena pagrindinių elektromobilių skaičiaus augimo priežasčių – valstybės parama, kuria pasinaudoti gali tiek verslas, tiek privatūs vartotojai. Verslui perkant naują elektromobilį subsidijos dydis siekia 4000 eurų, o privatiems asmenimis šiemet ši suma buvo padidinta iki 5000 eurų naujo ir 2500 eurų naudoto elektromobilio įsigijimo atvejais. Tai reikšminga paskata vis dar dvejojantiems ar elektromobilį pirkti verta.
Tiesioginė finansinė parama elektromobilio įsigijimui – ne vienintelė priežastis, dėl kurios artimiausiu metu elektrinių transporto priemonių parkas ir toliau plėsis. Dar vienu svarbiu impulsu taps dar pernai Aplinkos ir Susisiekimo ministerijų pristatytas būsimas automobilių taršos mokestis, kuris kasmet bus mokamas atsižvelgiant į transporto priemonės taršos rodiklius.
Būsimo mokesčio dydis priklausytų nuo dviejų pagrindinių elementų – automobilio išmetamo anglies dioksido (CO2) kiekio, tenkančio vienam nuvažiuotam kilometrui, bei automobilio Euro standarto.
Skirtingai nei Lietuvoje, Vakarų Europos gyventojams jau kurį laiką įprasta renkantis naują automobilį vertinti ne tik kuro sąnaudas, kėbulo, greičių dėžės tipą, bet ir taršą. Nes nuo to priklauso, kiek kasmet teks papildomai susimokėti. Neabejotinai dėmesį į automobilio taršą greitai pradės kreipti ir lietuviai – artimiausiu metu, kuo taršesnius automobilius rinksis vairuotojai, tuo labiau jie pildys darnaus judumo fondą iš kurio bus skatinamas švarus transportas.
Tačiau įvairios finansinės paskatos būtų bejėgės keičiant vairuotojų įpročius, jeigu pačių elektrinių transporto priemonių gamintojai nepasiūlytų vis naujų patrauklių alternatyvų vidaus degimo varikliams. Beveik kas mėnesį Lietuvoje pristatomi vis nauji elektromobilių modeliai – šiemet jau matėme „Audi“, „VW“, „Škoda“, BMW, Nissan, KIA, Seat, , Renault, „Dacia“, ir „Mercedes-Benz“, Volvo pristatytus naujos kartos elektromobilius. O visai netrukus išvysime ir daugelio kitų gamintojų elektrinius modelius.
Verta paminėti, jog sparčiai tobulėja ir pačių elektromobilių baterijų technologijos. Naujausius, net ir biudžetinės klasės elektromobilius, jau šiandien galima įkrauti didesne nei 100 kW galia, tačiau tai anaiptol dar ne riba. 2025 metais nieko nebestebins kompaktinės klasės elektromobilis, turintis bent 100 kWh baterijos talpą, kurią galima įkrauti bent 200 kW galia ir su viena įkrova bus galima bet kokiu oru įveikti mažiausiai 500 km. Elektromobilių gamintojai šiuo metu dalyvauja įtemptose technologinėse varžybose, kuriose nugalėtoju būsime mes visi.
Vienas iš labiausiai matomų šių varžybų rezultatų – nuolat didėjančios elektromobilių baterijų talpos. Lietuvoje dar pernai pristatytų elektromobilių didžiausios baterijų talpos leidžia viena įkrova nukeliauti nuo vieno šalies galo iki kito. Šiais metais jau pasirodė ir pirmieji elektromobiliai, kuriais viena įkrova galima nuvykti iš Vilniaus į Palangą ir atgal. Kitaip tariant, elektromobiliai per artimiausius 3-5 metus galės įveikti vis didesnius atstumus, jų įkrovimo laikas priartės prie įprasto kuro pildymo laiko, o jie patys smarkiai atpigs.
Todėl jau dabar galima teigti, netolimoje ateityje renkantis automobilį vairuotojams bus paprasčiau išsirinkti, nes nebereikės kreipti dėmesio nei į išmetamo CO2 kiekio, nei į taršos duomenis, nes elektromobiliai taršos ir CO2 paprasčiausiai nebegeneruos.
Svarbu paminėti, kad judant tokios sparčios transformacijos link svarbu užtikrinti ir visos ekosistemos plėtrą. Elektromobilių vairuotojų poreikiai gerokai platesni, o atsiveriančios galimybės neribotos. Ar kada svajojote turėti nuosavą degalinę, kurioje kuras nemokamas? O gal svarstėte kaip smagu būtų kelionės metu į pajūrį perskaityti knygą kol kažkas vairuoja už jus? O gal norėtumėte, kad jūsų automobilis vietoj to, kad tyliai nuvertėja kas dieną, pradėtų uždirbti pinigus? Visa tai jau tampa įmanoma. Elektrinė automobilių ateitis dar niekada nebuvo taip arti.
Plačiau apie elektrinį mobilumą bus diskutuojama birželio 16 d. „Lietuvos elektrinio mobilumo forume“, kviečiame dalyvauti: Lietuvos elektrinio mobilumo forumas - Verslo diskusija (vz.lt)
