2022-01-13 09:41

Prezidentūra: realus COVID-19 testavimo poreikis yra 2-4 kartus didesnis

Gitanas Nausėda, Lietuvos Prezidentas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Gitanas Nausėda, Lietuvos Prezidentas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
Prezidento patarėja Irena Segalovičienė sako, kad plintant koronaviruso omikron atmainai realus COVID-19 tyrimų Lietuvoje poreikis yra nuo dviejų iki keturių kartų didesnis nei testuojama dabar.

Jos teigimu, šiuo metu testavimo pajėgumai siekia apie 20.000 per dieną, tačiau jie yra „tikrai riboti Lietuvoje“.

„Panašu, kad Lietuvoje galėtų būti realus poreikis nuo 50.000, 40.000 iki 80.000 viruso tyrimų“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė I. Segalovičienė.

Pasak jos, norint pasiekti tokias apimtis, reikia diagnostikai visiškai tinkamu pripažinti greitojo antigeno testo rezultatą, nereikalaujant papildomo PGR tyrimo, kurie dabar atliekami mobiliuosiuose testavimo punktuose.

Prezidento Gitano Nausėdos patarėjos teigimu, greitieji testai galėtų būti prieinami sveikatos priežiūros įstaigose.

Jos teigimu, atlikti tyrimus šiais testais galėtų ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, nes dabar, įtardami žmogui COVID-19, jie veža asmenį į ligoninės priėmimo skyrių.

I. Segalovičienė taip pat paragino Vyriausybę decentralizuoti koronaviruso gydymą, dėl omikron atmainos augant rizikai užsikrėsti didesnei daliai medikų.

„Tai reiškia, kad sergančiųjų COVID-19 liga gydymas būtų užtikrintas ne tik ligoninėse, bet ir visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose“, – kalbėjo patarėja.

Karantino poreikio nemato

I. Segalovičienė teigė, kad Prezidentūra šiuo metu nemato poreikio dėl omikron plitimo įvesti karantiną.

Pasak jos, griežtesni epidemiologiniai ribojimai galėjo būti svarstomi gruodį, ruošiantis naujos COVID-19 atmainos bangai.

„Galbūt tie apribojimai galėjo būti svarstomi pačioje pradžioje“, – kalbėjo G. Nausėdos patarėja.

„Šiandien omikron yra tarsi nenugalima jėga, kurios sunku išvengti, bet jai galima pasiruošti“, – teigė ji.

„Matant specifiką, tikrai karantino, plataus masto ribojimams tikslingumo nematome. Tą pabrėžia ir ekspertai, ypač kai atmaina jau yra Lietuvoje ir tie skaičiai įsibėgėja“, – tvirtino I. Segalovičienė.

Jos teigimu, patirtis rodo, jog platūs ribojimai nebūtų veiksmingi mažinant žmonių sergamumą koronavirusu.

Dėl galimybių paso lauks kovo

Vyriausybė trečiadienį nusprendė iki kovo mėnesio stabdyti reikalavimą vaikams iki 16 metų turėti galimybių pasą. Anksčiau šį reikalavimą vadinęs neproporcingu ir kuriančiu nelygias sąlygas, prezidentas pasveikino šį sprendimą.

Nors šalies vadovas trečiadienį sakė nebematantis prasmės kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl galimybių paso vaikams, I. Segalovičienė sakė, jog Prezidentūra stebės, kokias galimybes paaugliams gauti dokumentą Vyriausybė sukurs iki kovo.

„Tikimės, kad per tą laikotarpį iki kovo 1 dienos (...) Vyriausybė pasiūlys žmonėms išmintingus sprendimus“, – sakė patarėja.

Jos teigimu, iki kovo Konstitucinis Teismas turėtų paskelbti sprendimą dėl galimybių paso pagal grupės Seimo narių kreipimąsi.

„Matomai šita aplinkybė irgi yra svarbi, – kalbėjo I. Segalovičienė. – Mes esame pasiruošę kreiptis į Konstitucinį Teismą, jeigu to prireiktų, ir be jokios abejonės situaciją vertinsime vasario pabaigoje – kovo 1 dieną“.

Prezidentas anksčiau ragino galimybių pasui vaikams gauti pripažinti jų mokyklose atliekamus profilaktinius savikontrolės testus.

I. Segalovičienė sakė, jog siekiant sukurti tinkamas galimybes vaikams gauti dokumentą galėtų būti plečiamos ir PGR tyrimų kaupinių metodu apimtys.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

52795
130817
52791