Seimas imasi svarstyti projektą dėl privalomo medikų skiepijimo
Tekstas papildytas politikų komentarais apie pasiūlymą.
Antradienį už tai, kad šiam Vyriausybės teikiamam projektui būtų pritarta po pateikimo, balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo 37, susilaikė 11.
Ministrų kabinetas pasiūlė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas svarstyti skubos tvarka. Seimas su tuo balsų dauguma sutiko, tad balsavimas dėl šio projekto priėmimo vyks kitą savaitę.
Numatyta, kad naujasis įstatymas įsigaliotų vasario 14 d.
Pataisas Seime pristačiusi sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė teigė, jog atsižvelgiant į greitą viruso omikron atmainos plitimą jomis siekiama užtikrinti visuomenės saugumą, sumažinti sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų specialistų trūkumo riziką.
Pasak viceministrės, „skiepijimas yra efektyvi priemonė užkirsti kelią COVID-19 ligos plitimui, apsaugoti šia liga užsikrėtusius asmenis nuo komplikacijų, hospitalizacijos ir mirties“.
„Iki to laiko, kol įstatymas vasario viduryje įsigalios, darbuotojai, kurie privalės skiepytis, turės laiko pasiskiepyti“, – sakė viceministrė.
Pataisų oponentai Seime tokį siūlomą reguliavimą vadino prievarta, o šalininkai kaltino sąmoningai painiojant sąvokas „privalomas“ ir prievartinis“.
„Sąmoningai painiojami pavadinimai „privalomi“ ir „prievartiniai“ skiepai, gąsdinama atleidimais. Jeigu žmogus apsisprendžia nesilaikyti tvarkos, žinoma, ir tai gali atsitikti, bet tai paties žmogaus apsisprendimas“, – kalbėjo valdančiojo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Jis pabrėžė, kad privalomas skiepijimas medikams ir socialiniams darbuotojams įvedamas siekiant apsaugoti padidintos rizikos grupės žmonės, su kuriais šių profesijų atstovai tiesiogiai kontaktuoja.
Opozicinės Darbo partijos frakcijos atstovas Viktoras Fiodorovas teigė, kad balsuosiantys prieš pataisas nėra skiepų priešininkai, tačiau žmonėms turi būti palikta alternatyva testuotis.
„Negalima žmonių per prievartą skiepyti, turime palikti jiems teisę periodiškai testuotis, juo labiau, kad skiepai negarantuoja to, kad žmogus nesusirgs ir neužkrės kitų“, – sakė V. Fiodorovas.
„Kas garantuos, kad po šių bandymų su keliomis žmonių grupėmis neseks kitos profesijos. Kolegos, kurie balsuos „prieš“, nėra prieš skiepus, bet mes esame prieš prievartą ir manome, kad turi likti alternatyva testuotis“, – kalbėjo opozicijos atstovas.
Naujuoju įstatymu siūloma nustatyti, kad dėl užkrečiamos ligos paskelbus ekstremalią situaciją ar karantiną tam tikrų sričių darbuotojai galėtų dirbti tik pasiskiepiję nuo tos užkrečiamosios ligos ir tik tol, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą nuo minėtos ligos.
Privalomas skiepijimas būtų įvestas asmenims, dirbantiems sveikatos priežiūros bei socialinės globos įstaigose, taip pat čia teikiantiems valymo, maisto tiekimo ir kitas paslaugas, į namus vykstantiems socialiniams darbuotojams.
Išimtis dėl privalomų skiepų būtų taikoma darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių bei tiems, kurie yra persirgę koronavirusu, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą.
Nepasiskiepiję ir išimtims nepriklausantys darbuotojai negalėtų dirbti kontaktiniu būdu: jei darbo pobūdis leidžia, jie galės būti skiriami dirbti nuotoliniu būdu, jei ne – perkeliami į kitas pareigas, kurioms nereikia skiepytis, o jei tokios galimybės nėra – nušalinami nuo darbo nemokant atlyginimo.
Praėjus trims mėnesiams nuo nušalinimo pradžios darbdavys galės nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėdamas išeitinės išmokos.
