Ekspertų siūlymai: antigeno testavimo plėtra, galimybių paso svarbos mažinimas
Papildyta skirsniu „Prognozė: omikron pikas Lietuvoje – iki vasario pradžios“
Tokius siūlymus Sveikatos ekspertų tarybos atstovai pateikė antradienį prezidentūroje vykusiame susitikime, skirtame aptarti COVID-19 valdymą išplitus naujai omikron atmainai.
Pasak Santaros klinikų Laboratorinės medicinos centro vadovo Daliaus Vitkaus, ekspertų taryba tarėsi, kaip būtų galima pagerinti testavimo situaciją „tokio didelio plitimo sąlygomis, kuris prognozuojamas“, nes maksimalūs laboratorijų pajėgumai yra apie 20.000 PGR tyrimų per parą.
„Paprastas būdas, kurį mes šiuo metu siūlome, yra padidinti greitųjų antigeno testų prieinamumą visose sveikatos priežiūros įstaigose, ypatingai akcentuočiau greitosios medicinos pagalbos sistemoje, vaistinėse, karščiavimo klinikose ir visur kitur, sudarant galimybes asmens sveikatos priežiūros specialistams teigiamus greitojo antigeno testo rezultatus nedelsiant įvesti į e.sveikatos sistemą“, – pabrėžė profesorius.
Pasak D. Vitkaus, ekspertai siūlo patikslinti COVID-19 diagnostikos algoritmus ir greitųjų testų teigiamą rezultatą priimti „kaip pakankamą įrodymą, nereikalaujant papildomo patvirtinimo PGR tyrimu bet kuriomis sąlygomis“.
Tuo metu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Kęstutis Petrikonis siekiant užkirsti kelią COVID-19 plitimui kviečia mažiau sureikšminti galimybių pasą, o daugiau skirti dėmesio bendroms saugumo priemonėms.
„Plataus masto ribojimai, išskyrus susitelkimus, būriavimusis, bereikalingus susitikimus, kontaktinį darbą, turbūt yra netikslingas dėl to, kad pasiekti tiems rezultatams, karantinui, reikia pakankamai laiko, tai sukelia neramumų. Galbūt susitelkimas pasirengimui šioje vietoje būtų svarbesnis. Su tuo susijęs ir galimybių paso dabartinis formatas“, – tikino jis.
Profesorius akcentavo, kad omikron atmaina užsikrečia ir vakcinuoti, ir sustiprinančiąją skiepo dozę gavę asmenys.
„Esminis mūsų siūlymas – ši priemonė (galimybių pasas – BNS) lieka svarbi, bet jos taikymas turėtų būti turbūt peržūrėtas ir pergalvotas bent artimiausiam laikotarpiui, nesiekiant sužlugdyti, ką tokios priemonės sukuria gero ir kiek jos yra naudingos“, – sakė K. Petrikonis.
D. Vitkaus teigimu, ekspertai taip pat ragina plėsti imunoglobulino G klasės antikūnų baltymo tyrimų prieinamumą, o teigiamą šio tyrimo rezultatą ne tik persirgusiems, bet ir paskiepytiems asmenims „laikyti pakankamu persirgimo COVID-19 liga įrodymu“.
Prognozė: omikron pikas Lietuvoje – iki vasario pradžios
Tuo metu Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis sako, kad omikron atmainos piką Lietuva turėtų pasiekti iki vasario pradžios, o paros atvejų skaičius gali išaugti iki beveik 10.000.
Tokią analizę Sveikatos ekspertų tarybos posėdyje pateikęs matematikos ir technologijos mokslų profesorius vertino Olandijos, Danijos, Belgijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Slovėnijos, Italijos, Portugalijos ir Graikijos sergamumo duomenis ir modeliavo situaciją Lietuvai.
„Omikrono banga savo maksimumą pasiekia maždaug per 2–3 savaites. Tad tikrai, kadangi apie savaitę Lietuvoje vyksta tas pakilimas, to maksimumo galima tikėtis į sausio pabaigą – vasario pradžią. Tai patvirtina keleto šalių duomenys, kurios pasiekusios maksimumą, ar bent jau atskiri jų rajonai“, – spaudos konferencijoje sakė J. Augutis.
Pasak jo, visa omikron atmainos banga galėtų trukti 8–10 savaičių, o piko metu paros naujų COVID-19 atvejų skaičius galėtų pasiekti ir 9.500.
Jis apsidraudė sakydamas, kad prognozės „galbūt ir nėra labai tikslios“ ir vylėsi, kad Šiaurės Europos šalyse banga bus švelnesnė, nei Pietų Europoje.
Anot J. Augučio, optimistiškai nuteikia hospitalizuotų asmenų skaičius, nes modelis rodo, kad ligoninėse gydomų asmenų kiekis Lietuvoje siektų „apie kelis šimtus, galbūt, iki tūkstančio“.
