Gynimo tarybos sprendimai: salvinių sistemų įsigijimas, šauktinių skaičiaus didinimas

Tekstas papildytas komentarais, ko tikimasi iš derybų Ženevoje. 

Pirmadienį surengtame VGT posėdyje svarstyta Rusijos keliama karinė įtampa Ukrainos pasienyje.

„Augančių grėsmių ir įtampų regione akivaizdoje priimti svarbūs sprendimai dėl nacionalinio saugumo stiprinimo. Pritarta ankstinti turėtus planus ir kartu su kaimyninėmis Baltijos valstybėmis įsigyti salvines gynybos sistemas. Jos ryškiai sustiprins Lietuvos kariuomenės galią“, – žurnalistams po VGT posėdžio sakė prezidento vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Darius Kuliešius.

Arvydas Anušauskas, krašto apsaugos ministras, informavo, kad salvinės ugnies sistemų NASAMS įsigijimas dabar planuojamas iki 2026 m., t. y. maždaug pora metų anksčiau nei planuota, „nes tai yra sistemos, kurių gamybai, atgabenimui ir testavimui yra reikalingas laikas“.

Sistemų įsigijimas kainuos kelis šimtus milijonų eurų.

VGT sekretorius D. Kuliešius taip pat pranešė, kad taryba aptarė planus, kaip stiprinti Lietuvos karines pajėgas, susipažino su mobilizacijos būkle ir patvirtino mobilizacinės parengties stiprinimo planą.

Anot A. Anušausko, buvo aptartas ir patvirtintas principinis kariuomenės struktūros planas: „Bus didinamas šauktinių skaičius ir kariūnų, studijuojančių Karo akademijoje, skaičius.“

Ministras tvirtino, kad šauktinių skaičius nuo dabartinių 3.800 jau šiemet turėtų būti padidintas iki 4.400, o per kelerius artimiausius metus – iki daugiau kaip 6.000. Be to, svarstomas ir visuotinio šaukimo įvedimo planas, bet paskaičiuota, kad jo įgyvendinimas šaliai kainuotų kelis šimtus milijonų eurų, todėl dėl šio plano įgyvendinimo dar bus diskutuojama.  

Taip pat pranešta, kad VGT aptarė paramą Ukrainai.

„Atsižvelgiant į rimtus iššūkius, esame numatę paremti Ukrainą realiomis priemonėmis – didindami savo karinių instruktorių skaičių, perduodami materialinę pagalbą, letalines ir neletalines priemones, humanitarinę pagalbą“, – teigė A. Anušauskas.

Paklaustas, kokia letalinė ginkluotė galėtų būti perduota ukrainiečiams ir kokia bendra paramos suma, krašto apsaugos ministras teigė negalįs apie tai kalbėti: „Yra tam tikras valstybių susitarimas neviešinti tokių dalykų. Mes principingai remiame Ukrainą ir bandome įvairiomis priemonėmis prisidėti apginant ją nuo agresyvios kaimynės.“

Vakarų šalys baiminasi dėl Rusijos pajėgų telkimo prie Ukrainos sienų ir kaltina Maskvą planuojant šią žiemą įsiveržti į savo kaimynę. Pasak Vakarų, prie Ukrainos sienos sutelkta iki 100.000 rusų karių.

JAV ir Rusija Ženevoje pirmadienį pradeda aukšto rango diplomatų derybas, Vakarams spaudžiant Rusiją atitraukti pajėgas nuo Ukrainos sienų, o Maskvai reikalaujant plataus masto saugumo garantijų.

Šią savaitę Rusijos atstovai taip pat susitiks su NATO bei Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos pareigūnais.

Vakarų šalys teigia, kad įvestų sankcijas Rusijai, jeigu ši įsiveržtų į Ukrainą. JAV pareigūnai teigia, kad agresijos atveju Vašingtonas siųstų daugiau karių į rytines NATO nares, įskaitant Lenkiją ir Baltijos šalis.

D. Kuliešius tvirtina, kad iš pirmadienį prasidėjusių JAV ir Rusijos derybų tikimasi, kad bus užkirstas kelias „blogiausiam scenarijui“.

„Tikimasi vieningo veikimo, tam, kad būtų NATO įsipareigojimas užtikrinti visų NATO narių saugumą. Svarbiausias tikslais šiandien yra neleisti, atgrasyti nuo blogiausio scenarijaus“, – sakė prezidento patarėjas.

A. Anušauskas teigė, kad VGT posėdyje buvo apsvarstytos „galimos diplomatinės ir kitos priemonės, kurių Lietuva turėtų imtis“. 

„Aš patenkintas ta diskusija, kuri įvyko taryboje, nes čia skirtingos valdžios institucijos susitiko ir aptarė bendrus klausimus. Valstybės gynimas yra mūsų bendras interesas, ar tai būtų diplomatinės, ar tai būtų karinės priemonės“, – pabrėžė krašto apsaugos ministras.

Taip pat VGT buvo sutarta kurti tarpinstitucinį veiksmų koordinavimo centrą, pranešė prezidento patarėjas.

„VGT nariai sutarė dėl koordinuoto veikimo NATO, ES, tarptautiniuose dvišaliuose formatuose, su tikslu siekti Lietuvai prioritetinių saugumo priemonių“, – sakė D. Kuliešius.

Į VGT pagal užimamas pareigas įeina prezidentas, ministras pirmininkas, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras ir kariuomenės vadas. VGT vadovauja prezidentas.

Pirmadienio posėdyje taip pat dalyvavo užsienio reikalų ministras, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas bei Valstybės saugumo departamento vadovas.

Taryba svarsto ir koordinuoja svarbiausius valstybės saugumo užtikrinimo ir gynybos klausimus.