Vyriausybė kol kas siūlo privalomai skiepyti tik medicinos ir socialinių sektorių darbuotojus
Tekstas papildytas ir atnaujintas Vyriausybės priimtu sprendimu bei komentarais.
Vyriausybė trečiadienį priėmė sprendimą teikti Seimui Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas, numatančias privalomus skiepus medicinos ir socialinės sferos darbuotojams.
Pasiūlyta jas Seime svarstyti skubos tvarka. Jeigu parlamentarai sausio viduryje atsinaujinančiuose plenariniuose posėdžiuose joms pritartų, o prezidentas Gitanas Nausėda nevetuotų, pataisos įsigaliotų vasario 14 d.
Kas dėstoma projekte?
Projektu siūloma nustatyti, kad dėl užkrečiamos ligos paskelbus ekstremalią situaciją ar karantiną tam tikrų sričių darbuotojai galėtų dirbti tik pasiskiepiję nuo tos užkrečiamosios ligos ir tik tol, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą nuo minėtos ligos.
Numatyta, kad tokie reikalavimai būtų taikomi darbuotojams, kurie dirba srityse, susijusiose su asmens sveikatos priežiūros paslaugomis ir veikla, taip pat – socialinėmis paslaugomis ir veikla.
Anksčiau buvo parengtas projektas, kuris numatė privalomą skiepijimą ir švietimo, viešojo administravimo sektorių darbuotojams bei kariuomenei, tačiau jų naujausioje versijoje atsisakyta.
Pagal įstatymo projektą, išimtis dėl privalomų skiepų būtų taikoma darbuotojams, kurie negali pasiskiepyti dėl medicininių priežasčių bei tiems, kurie yra persirgę koronavirusu, kol bus laikomi įgijusiais imunitetą.
Nepasiskiepiję ir išimtims nepriklausantys darbuotojai negalės dirbti kontaktiniu būdu: jei darbo pobūdis leidžia, jie galės būti skiriami dirbti nuotoliniu būdu, jei ne – perkeliami į kitas pareigas, kurioms nereikia skiepytis, o jei tokios galimybės nėra – nušalinami nuo darbo nemokant atlyginimo.
Praėjus trims mėnesiams nuo nušalinimo pradžios darbdavys su jais turės nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėdamas išeitinės išmokos.
Siekiama apsaugoti sveikatos sistemą
Arūnas Dulkys, sveikatos apsaugos ministras, Vyriausybės posėdyje pateikė argumentus, kodėl yra teikiamas projektas.
„Matome, kad gana greitai plinta omikron atmaina. Jungtinės Karalystės ir Danijos patirtis rodo, kad ji plinta 3-5 sparčiau nei kitos padermės. Sustiprinančioji dozė gerokai sumažina užsikrėtimo, hospitazacijos ir mirties galimybę. Taigi, matome vakcinos veikia. Dauguma ES šalių – Austrija, Vokietija, Prancūzija, Vengrija, Airija, Latvija, Lenkija ir kitos – jau įvedė ar planuoja artimiausiu metu planuoja įvesti tam tikrų sričių darbuotojų, pirmiausia medikų, arba visuotinį privalomą vakcinavimą“, – kalbėjo A. Dulkys.
„Lietuvoje nuspręsta pradėti nuo šių dviejų sričių, nes jose labai sudėtinga arba praktiškai neįmanoma išvengti kontakto su sergančiaisiais“, – pridūrė jis.
Ministras paaiškino, kad „kalbame apie pilną vakcinavimo kursą, įskaitant ir sustiprinančiąją dozę.“
Premjerė Ingrida Šimonytė paaiškino, kad plintant omikron atmainai ir gresiant didesniam susirgimui COVID-19 liga, Vyriausybė pirmiausia siekia nuo griūties apsaugoti sveikatos apsaugos sistemą, todėl ir yra kol kas siūloma privalomai skiepyti būtent šių dviejų sferų darbuotojus.
Kita vertus, neatmetama, kad vėliau gali būti svarstomas privalomai skiepijamų darbuotojų sąrašo išplėtimas.
Seimas žada diskutuoti
Seime Vyriausybės parengtas projektas dėl privalomo tik medikų ir socialinės srities darbuotojų skiepijimo sutinkamas atsargiai. Žadama dėl jo „nuodugniai diskutuoti“, nors ir pripažįstama, kad sprendimus reikėtų priimti.
Konservatorius Antanas Matulas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) pirmininkas, VŽ sakė: „Kol kas sunku pasakyti, kokia galutinė įstatymo redakcija bus Seime priimta. Mano nuomone, ir taip šiuo atveju labai vėluojame – projektus dėl privalomo bent atitinkamų sričių darbuotojų skiepijimo reikėjo teikti anksčiau.“
Jis atkreipė dėmesį, kad medicinos ir socialinėje srityse jau absoliuti dauguma darbuotojų yra pasiskiepiję.
„Antai sveikatos apsaugos sistemoje pasiskiepijusių jau daugiau kaip 90%. Aktyviai skiepijamasi ir sustiprinančiąja doze“, – teigė politikas.
Premjerė trečiadienį Vyriausybės posėdyje pateikė informaciją, kad sveikatos apsaugos sistemoje trečiąją dozę jau gavo daugiau kaip pusė dirbančiųjų, o socialinėje sferoje – apie 40%.
Pasak A. Matulo, kaip rodo pirminė susisteminta informacija iš pasaulio, omikron atmaina „gana gaji, tačiau ne tokia pavojinga, nes hospitalizuojama mažiau užsikrėtusiųjų nei nuo kitų padermių“.
„Todėl mano požiūris į šį projektą yra gana skeptiškas“, – teigė Seimo politikas.
VERSLO TRIBŪNA
Vilniuje butų pardavimai, augę visus metus, lapkritį kai kuriems NT vystytojams pateikė naujus rekordus; pavyzdžiui, vos pasirodžius informacijai apie „Omberg Group“ projektą „Šiaurės siestos“ Vilniuje, Visoriuose, per pirmas 24 val. parduoti net 24 butai.
E. komercijos sektorius Lietuvoje šiemet ir toliau sparčiai augo. Tiesa, keitėsi pirkėjų įpročiai bei verslo taikomi atsiskaitymo sprendimai. Deimantas Trumpickas, „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius, sako, kad e. komercijos procesus dar labiau pagreitina ir supaprastina kortelių tokenizacija.
2025-ieji bendrovės „MV GROUP Production“ istorijoje bus įvardinami kaip dar vieni metai, kuomet intensyviai buvo įgyvendinami gamybos modernizavimo ir tvarios energetikos sprendimai. Net trijose gamyklose – „Stumbro“, „Alitos“ ir „Anykščių vyno“ – įdiegta inovatyvi kokybės kontrolės sistema, didinanti gamybos efektyvumą ir našumą. Maža to, „Alitoje“ ir Šiauliuose veikiančioje „Gubernijoje“ įdiegtos bei išplėstos saulės jėgainės. Šios investicijos stiprina bendrovės konkurencingumą ir žymi dar vieną žingsnį įgyvendinant tvarumo tikslus.
Išanalizavus Inovacijų agentūros eksporto diagnostikos įrankiu pasinaudojusių 376 Lietuvos įmonių rezultatus paaiškėjo, jog beveik 40 % įmonių turi aiškų augimo tarptautinėse rinkose potencialą, o dar beveik trečdalis verslų jau turi stabilius eksporto procesus ir realias pajamas.
„Bet negalėčiau kalbėti už visą Seimą – kai gausime iš Vyriausybės projektą, tuomet svarstysime, rinksime naujausią informaciją ir apie omikron paplitimą, ir apie jo pavojingumą, ir apie vakcinų efektyvumą prieš šią padermę, ir t. t. Tuomet ir priimsime galutinius sprendimus“, – pridūrė jis.
SRK vadovas neatmetė, kad svarstymo Seime metu gali būti pateikta įvairių pasiūlymų – nuo to, kad Vyriausybės teikiamas projektas galbūt išvis nereikalingas iki sričių, kurių darbuotojams turėtų būti taikomas privalomas skiepijimas, išplėtimo, galbūt grąžinant į šį sąrašą mokytojus, karius, viešojo sektoriaus darbuotojus, valstybės tarnautojus ir t. t.
