S. Skvernelio šalininkai traukiasi iš LVŽS frakcijos, R. Karbauskis tai vadina rinkėjų apgaudinėjimu
Antradienį Vilniuje, Nacionalinėje bibliotekoje, surengtoje spaudos konferencijoje pranešta, kad sulig šį penktadienį prasidedančia eiline Seimo rudens sesija S. Skvernelis su grupe bendraminčių suformuos naują frakciją.
Ji vadinsis Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“ ir žada dirbti opozicijoje.
Pilnas naujos frakcijos narių sąrašas
Paskelbta, kad į naująją frakciją bursis:
buvęs premjeras S. Skvernelis;
buvęs S. Skvernelio vadovaujamos Vyriausybės kancleris Algirdas Stončaitis;
buvęs vicekancleris Lukas Savickas;
buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis;
buvusi Seimo pirmininko pirmoji pavaduotoja Rima Baškienė;
parlamentarė Rūta Miliūtė;
parlamentaras Tomas Tomilinas;
Seimo narė Laima Nagienė;
parlamentarė Laima Mogenienė;
Seimo narys Zenonas Streikus;
Mišrios Seimo narių grupės narys Vytautas Bakas;
Mišrios Seimo narių grupės narys, ekspremjeras Algirdas Butkevičius;
Mišrios Seimo narių grupės narys Domas Griškevičius.
Tad naujoje frakcijoje bent kol kas iš viso bus 13 narių.
Didžiausia Seime opozicinė LVŽS frakcija po S. Skvernelio šalininkų pasitraukimo sumažės nuo 32 iki 22 narių.
Nefrakcionuotus Seimo narius vienijančiai Mišriajai grupei iki šiol formaliai priklausė trys parlamentarai, todėl po visų trijų narių išėjimo į naują frakciją ši grupė išvis turėtų dingti iš dabartinės parlamento struktūros.
[infogram id="57927241-ad9a-4d05-bf1a-68af482cccf4" prefix="QVV" format="interactive" title="Nauja Seimo frakcijų struktūra"]
Žada ieškoti sutarimo su valdančiaisiais
„Mes būsime konstruktyvi opozicija. Norime būti pozityvia, telkiančia jėga“, – spaudos konferencijoje sakė S. Skvernelis.
„Kas šiandien vyksta Lietuvoje, tai matome pakankamai supriešintą, suskaldytą valstybę. Tokia situacija naudinga, deja, nemažai daliai politikų, nes per konfliktą, supriešinimą renkamasi politiniai dividendai. Tiek aš, tiek mano kolegos po ilgų svarstymų nusprendėme, kad nesinori dalyvauti tokioje skaldymo ir konfliktų skatinimo politikoje, nuo to kenčia ne kas kita kaip Lietuvos valstybė ir jos žmonės“, – sakė ekspremjeras.
„Ši nauja frakcija nėra kažkoks atskilimas ar dirbtinis politinis darinys, tai tiesiog susijungimas su partneriais ir bendraminčiais“, – pridūrė jis.
Kita vertus, S. Skvernelis nėra tikras, ar naujoji opozicinė frakcija parems rudens sesijoje žadamą pakartotinai teikti Partnerystės įstatymo projektą, nes „šiuo klausimu yra daug skirtingų nuomonių, daug įvairių argumentų, be to, šis projektas pirmiausia yra dabartinės valdančiosios koalicijos partnerių įsipareigojimas savo rinkėjams, tad koalicijai ir tenka atsakomybė įtikinti Seimo narių daugumą savo pozicijos teisumu“.
Ekspremjeras taip pat sakė, kad kol kas neaišku, ar būsimoji frakcija pasirašys bendradarbiavimo susitarimą su kitomis opozicinėmis frakcijomis.
S. Skvernelis teigė, kad Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno dar nėra: „Jį rinksime pirmajame frakcijos posėdyje, kuris turėtų įvykti pirmojo sesijos plenarinio posėdžio išvakarėse. Manau, kad visi 13 narių tinkami juo būti. Gali būti ir malonių netikėtumų, tad gali ir nebūti taip, kaip dabar visi galvoja. Sutarėme, kad rotuosime seniūną prieš kiekvieną sesiją.“
Paklaustas, ar turi tolimesnių politinių ambicijų, taip pat ir naujos partijos steigimo, S. Skvernelis tvirtino, kad bent kol kas tokio tikslo nėra.
„Iki Seimo rinkimų dar yra treji metai. Ieškosime sutarimo ir konstruktyvaus dialogo su dabartiniais valdančiaisiais. O kas bus toliau, šiandien dar sunku pasakyti. Bet tikrai norėtume išvengti bet kokių naujų politinių jėgų dirbtinio kūrimo“, – kalbėjo jis.
Garsiau prabilo po riaušių
Dar vienas į Demokratų frakciją „Vardan Lietuvos“ besijungiąs ekspremjeras A. Butkevičius informavo, kad „visi trys Seimo nariai iš Mišriosios grupės vieningai nusprendė jungtis prie naujosios frakcijos“.
7 iš 10-ties iš LVŽS frakcijos pasitraukiančių Seimo narių nepriklauso partijai. Likę trys – R. Baškienė, Z. Streikus ir L. Mogenienė – žada išstoti iš R. Karbauskio vadovaujamos politinės organizacijos.
VERSLO TRIBŪNA
Rugsėjo 25 d. Vilniuje vyksianti tarptautinė konferencija ES+U kviečia verslo lyderius, politikos formuotojus ir viešojo sektoriaus atstovus diskutuoti apie Europos Sąjungos investicijų poveikį ir Lietuvos strateginę vertę Europai. Pagrindinis konferencijos pranešėjas – Klismanas Murati, geopolitikos ekspertas ir „Pareto Economics“ įkūrėjas, pristatys pasaulinį galios indeksą, aptars mažų valstybių strateginį potencialą ir Lietuvos vietą kintančiame geopolitiniame kontekste.
Švedų tyrimų bendrovė paskelbė kasmetinio teisinio paslaugų rinkos tyrimo Baltijos šalyse rezultatus. Stambiųjų verslų savininkų, valdybos narių, vadovų ir tų įmonių teisininkų vertinimu, kurių tyrimo metu apklausiama net keli šimtai – advokatų kontora „Ellex“ ženkliai pranoksta kitus ir rinkoje yra pirmi.
Kibernetinio saugumo klausimai šiandien organizacijų dienotvarkėje įrašyti dėl daugybės priežasčių. Viena jų – dilema, kaip užtikrinti tinklo saugumą dinamiškoje aplinkoje. IT infrastruktūros nuolat kinta, auga, todėl tradiciniai saugumo sprendimai ima nebeveikti arba veikia apribodami verslo poreikius. Dėl to vis dažniau kalbama apie savaime apsisaugančius tinklus, turinčius jau integruotą gynybos funkciją. Vieną pažangiausių sprendimų šįmet pasiūlė pirmaujantis gamintojas „Cisco“: naujos kartos komutatorius jis sujungė su „Hypershield“ technologija.
Kasmet Vilnius tampa vieta, kur susitinka Europos ir pasaulio transporto ateitį formuojantys lyderiai. Spalio 15 - 16 dienomis LITEXPO rūmuose vyks 7-asis tarptautinis Transporto inovacijų forumas (TIF 2025) - renginys, į kurį suvažiuoja transporto, logistikos, mobilumo, energetikos ir technologijų ekspertai, politikai bei verslo novatoriai iš daugiau nei 15 šalių.
„Su savo kolegomis nusprendėme eiti tokiu keliu, kur galime dirbti konstruktyvaus bendravimo kultūroje, vertiname ne priklausomumą partijai, ne lojalumą, o valstybiškai sprendžiamus klausimus“, – spaudos konferencijoje kalbėjo R. Baškienė.
S. Skvernelis šį rugpjūtį po riaušių prie Seimo prakalbo apie abejones dėl ateities LVŽS frakcijoje dėl atsiradusios „bekompromisės skirties“ tarp kai kurių jos narių. Jis teigė, kad LVŽS būnant valdžioje frakcijoje pavyko „tikrai laikytis orios, solidžios politinės jėgos, turinčios atsakomybę už valdžią“ krypties, tuo metu jis nebegalintis atsakyti, kas atsitiko partijai tapus opozicine.
„Valstiečių“ frakciją vasarą po riaušių prie Seimo pranešė paliekantis ir buvęs S. Skvernelio patarėjas L. Savickas.
2016-aisiais nepartinis S. Skvernelis su LVŽS dalyvavo Seimo rinkimuose, partijai juos laimėjus iki 2020 metų gruodžio ėjo premjero pareigas. Pernai į parlamentą jis taip pat kandidatavo su LVŽS.
Užsiminė apie mistinį „garantijų suteikimą“
R. Karbauskis BNS antradienį sakė besigailintis rinkėjų, kuriuos esą apgavo pasitraukusieji iš LVŽS frakcijos Seime.
„Nuoskaudų jokių nėra, išskyrus tai, kad žmonės – tikriausiai ne vienas – naudojosi partija kaip tik galėjo ir kai jau nebetenkino kažkokių ambicijų, pradėjo ieškot kažko kito. Viskas tvarkoj, čia tik gaila rinkėjų, kuriuos šitie žmonės bus apgavę, nes dauguma jų išrinkti pagal sąrašą. Belieka tik viltis, kad jie vertybine prasme nepradės elgtis kažkaip kitaip“, – BNS antradienį sakė LVŽS lyderis.
Jis pasakojo sulaukęs reikalavimo „suteikti garantijas“ buvusiam premjerui.
„Galiu dabar pasakyti atvirai vieną dalyką, kurio aš nesakiau anksčiau – aš buvau pareikalautas suteikti S. Skverneliui garantijas, o garantijų suteikti aš negaliu. Yra partija, kuri suteikti kažkokių garantijų taip pat negali“, – teigė R. Karbauskis.
„Ką reiškia suteikti garantijas? Dabar aš tiesiog stebėsiu, kas tas garantijas suteiks ir kokiu būdu. Aš galiu pasakyti tik tiek, kad LVŽS nėra ta organizacija, kuri kažkokias garantijas suteikia ir aš net nelabai suprantu, ką tai reiškia“, – pridūrė jis.
Anot partijos pirmininko, skilimas buvo neišvengiamas: „Tai turėjo įvykti neišvengiamai, nes aš jau suprantu, kad pirmas dalykas – kai mes kažką davėme ir tai buvo rinkimai į prezidentus, virš 500.000 Eur buvo sumokėta už tą rinkimų kampaniją iš partijos sąskaitos, už kampaniją, prie kurios niekas partijos narių neprileido. Tada, matyt, mes buvome reikalingi. Dabar, matyt, esame ne tokie reikalingi, kažkas, matyt, kitas užtikrins tas garantijas.“
Jis taip pat sakė, kad jį stebino bendražygių kalbos apie partijos radikalumą, nes „partija nekeitė savo vertybių ir jų nekeičia“.
R. Karbauskis, be kita ko, teigė, kad S. Skvernelis turėjo „aibę kartų“ galimybę stoti į LVŽS, tačiau to „sąmoningai nedarė galvodamas, kaip jam bus geriau“.
Skilimas nenustebino
Tuo metu Vilija Blinkevičiūtė, opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos vadovė, sako, kad „valstiečių“ frakcijos skilimas jos nestebina – tai dar kartą rodo šios partijos negebėjimą dirbti opozicijoje.
„Valstiečių frakcijos skilimas ir akivaizdus silpnėjimas dar kartą parodo, kad ši partija, kai ji neteko valdžios, dirbti opozicijoje nemoka, randasi tam tikri nesutarimai, per mažai tarimosi, kalbėjimo. Visa Lietuva matė, jau po pralaimėtų Seimo rinkimų tapo aišku, kad valstiečių skilimas yra neišvengiamas“, – BNS antradienį sakė V. Blinkevičiūtė.
„Opozicija opozicijai nelygu. Reikia konstruktyviai vertinti sprendimus, kurie yra siūlomi. Mūsų partija visą laiką veikia kaip konstruktyvi opozicija, ne tik kritikuodama valdančiuosius, bet ir siūlydama tam tikrus sprendimus. Aš manau, kad sustiprins konstruktyvią opoziciją“, – pridėjo socialdemokratų vadovė.
Jos teigimu, „valstiečių“ oponavimas „dažnai būdavo vardan oponavimo“.
Gabrielius Landsbergis, valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos pirmininkas, užsienio reikalų ministras, sako, kad „valstiečių“ frakciją Seime palieka politikai, su kuriais galima šnekėtis.
„Su žmonėmis, kurie išėjo iš „valstiečių“ frakcijos, net ir sunkiausiais metais rasdavome būdą kalbėtis. Ar dėl įstatymų, kurių anuomet reikėjo opozicijai, ar dėl nesibaigiančių atakų iš „valstiečių“ vadovų, buvome išklausomi konstruktyviai. Dažnai girdėdavome ir apgailestavimus, kad padėtų, jei tik galėtų, bet neleidžiama“, – BNS perduotame komentare antradienį teigė TS-LKD lyderis.
Pasak jo, su šiais politikais dabartiniai valdantieji stengėsi kalbėtis ir šioje kadencijoje.
„Jau apie tai, kas svarbu jiems būnant opozicijoje. Manau, tai vieni racionaliausių, labiausiai patyrusių politikų, su kuriais, tikiu, ir toliau tęsime pokalbį dėl Lietuvai ir jos žmonėms svarbiausių klausimų“, – sakė G. Landsbergis.
Politologai perspektyvas vertina skirtingai
Politologai S. Skvernelio ir jo šalininkų žingsnį vertina kaip tikėtą ir lauktą, tačiau ekspremjero perspektyvas mato skirtingai. Vieni sako, kad rinkėjai mėgsta šviežumą ir naujoje politinėje jėgoje su S. Skverneliu priešaky gali jį rasti, kiti pabrėžia, jog Lietuvos politikoje atskalūnams pasiseka retai.
Pasak politologų, dirbti kartu 2016-2020 m. laikotarpiu S. Skvernelis ir R. Karbauskis galėjo tik dėl vienos priežasties. Kaip LRT svarstė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologas Tomas Janeliūnas: „Valdžia yra labai stiprus narkotikas. Tai iš tikrųjų yra priklausomybę keliantis resursas. Ir kai tu turi tą valdžią, jauti jos galią, matyt, nesinori jos prarasti.“
Pasak Rimos Urbonaitės, Mykolo Romerio universiteto lektorės, būtų naivu manyti, kad nauja frakcija neturės ambicijų kituose Seimo rinkimuose.
„Naujas darinys arba jau performuotas esamas tikrai gali įnešti tokio šviežumo. O rinkėjai šviežumą mėgsta, jeigu taip galima išsireikšti. Plius gali sutraukti tikrai pakankamai ryškias politikos asmenybes ir jau bent penketuką galima neblogai suformuoti“, – teigia politologė.
Bet Klaipėdos universiteto politologė Gabrielė Burbulytė ekspremjero perspektyvas atskilus nuo LVŽS vertina atsargiau. Esą R. Karbauskio vadovaujama partija jau turi savo rinkėją, o ir rinkimų rezultatai rodo, kad atskilėliams sekasi sunkiai.
„Kol kas per paskutinį dešimtmetį tokių atskalūnų sėkmės istorijų mes turime vieną – Laisvės partiją. Ji labai tikslingai nusitaikė į jaunimą, labai tikslingai ta kryptimi dirbo. Matome, kad tai yra jaunimas dešinėje pusėje. Tuo metu kairėje pusėje jaunas rinkėjas yra visiškai neišnaudotas“, – teigia ji.
Politologė abejojo, ar S. Skverneliui ir jo bendražygiams pavyks pritraukti kairiųjų politinių pažiūrų jaunimą.
T. Janeliūnas teigė, kad svarstant, kas iš šių skyrybų galiausiai išloš, – S. Skvernelis ar R. Karbauskis – laimėtojas gali būti visai kitas.
„Valdantiesiems bent jau bus ramiau tuo požiūriu, kad opozicija negalės labai lengvai surinkti pusės balsų ar panašiai. Tas opozicinių frakcijų smulkėjimas, jis, aišku, valdantiesiems suteiks daugiau ramybės“, – nurodė politologas.
Jis atkreipė dėmesį, kad ir 2016-ųjų, ir praėjusių metų Seimo rinkimų rezultatai rodo, kad S. Skvernelis – labiau mylimas valstiečių-žaliųjų rinkėjų. Prieš 5 m. S. Skvernelis surinko 5.000 daugiau pirmumo balsų už partijos pirmininką, o 2020 m. šį atotrūkį beveik patrigubino.
