ES parama Kauno regione: kai antroji vieta patvirtina lyderystę
Aurimas Želvys, LVPA direktorius, išskiria tris prioritetus, kuriais išskiriama ligšiolinių ES investicijų atskiruose regionuose analizė: MTEPI arba produktų (technologijų) kūrimo priemonės (bendra sutarčių suma 2014–2020 m. viršijo 727 mln. Eur), technologijų diegimo (skaitmeninimo) projektai (602 mln. Eur) ir žiedinės ekonomikos ar verslo aplinkos skatinimo projektai (beveik 309 mln. Eur).
„Lyginant šias tris tematikas, akivaizdu, kad Kaunas visose jose yra antroje vietoje pagal ES lėšomis įgyvendinamų projektų skaičių ir sutarčių sumas. Tarkime, pagal įvairias MTEPI priemones, susijusias su mokslo tyrimais, naujų produktų kūrimu, Kauno apskrityje buvo sudarytos 166 sutartys, jų suma siekia beveik 150 mln. Eur. Nors tai – daugiau nei dvigubai mažiau palyginus su Vilniumi, visgi Kaunas yra aiškioje antroje pozicijoje, o kituose regionuose šie rodikliai jau gerokai mažesni. Reikėtų pabrėžti, kad MTEP projektai naujų produktų, technologijų kūrimu duoda didžiausią ilgalaikę pridėtinę vertę įmonėms“, – sako A. Želvys.
Pasak jo, Kauno regiono įdirbį MTEP srityje didele dalimi lemia, kaip ir sostinėje, mieste įsikūrę universitetai ir esamos mokslo paskatos įmonėms kurti inovacijas bei naujus produktus. Šiuose dviejuose miestuose taip pat sutelkti verslo organizacijų ir konsultantų projektiniai gebėjimai.
Itin populiarios žiedinės ekonomikos priemonės
Pagal skaitmeninimo arba technologijų diegimo srities priemones Kauno apskritis priartėjo prie Vilniaus – antrojo šalies miesto apskrityje sudarytos 97 sutartys, jų suma – per 114 mln. Eur (palyginti, Vilniaus apskrityje – 105 sutartys, suma beveik 143 mln. Eur). Žaliosios ekonomikos projektų sutarčių Kauno apskrityje sudaryta 115 (sutarčių suma 89 mln. Eur), panašioje pozicijoje yra ir Vilniaus apskritis.
„Apibendrinant preliminariai galima manyti, kad Vilniuje yra stipriausi MTEPI gebėjimai, o Kaune – su žiedine ekonomika susijusios priemonės. Akivaizdu, kad ir naujojoje finansavimo perspektyvoje Kaunas išliks potencialiai pajėgiausias, kalbant apie investicijas Vidurio ir vakarų Lietuvos regione“, – mano A. Želvys.
Vidurio ir vakarų Lietuvos regionas yra sudarytas iš Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių, Tauragės, Telšių ir Utenos apskričių.
LVPA duomenimis, MTEP srityje Kauno regione sėkmingiausios priemonės, pagal kurias sudaryta daugiausia sutarčių – „Intelektas“, „Eksperimentas“, „Inoconnect“. Skaitmeninimo srityje Kauno bendrovės aktyviai naudojosi ES parama pagal priemones „Pramonės skaitmeninimas“, „DPT pramonei LT+“, o žaliosios ekonomikos srityje – „Atsinaujinantys energijos šaltiniai“, „Eco-inovacijos LT“, „Eco-inovacijos LT+“.
Be to, 115 projektų sutarčių Kauno apskrityje pasirašyta pagal energetikos priemones, 11 – pagal turizmo skatinimo priemones.
Kauno apskrityje 2014-2020 m. pagal visas buvusias ir esamas ES paramos priemones buvo pasirašyta 889 projektų sutartys, kurių bendra vertė siekė beveik 610 mln. Eur.
Įgyvendintas projektas padėjo išgyventi sunkmetį
27 metus Kaune veikianti statybinių metalo konstrukcijų gamybos įmonė „Kauno pramontažas“, nusprendusi įsigyti naują įrangą, tam iš dalies pasinaudojo ES finansavimu pagal vieną populiariausių LVPA administruojamų priemonių „Eco-inovacijos LT+“. Praėjusieji metai bendrovei buvo itin sudėtingi dėl pandemijos ir atšauktų užsakymų, tačiau bendrovės projektų vadovas Vytautas Brazys teigia, kad laiku įdiegtos technologinės inovacijos padėjo bendrovei išgyventi ir nestabdyti gamybos net sunkiausiu laikotarpiu.
„Praėjusiais metais situacija rinkoje buvo labai sudėtinga dėl daugelio veiksnių – stojo užsakymai, augo žaliosios ekonomikos iššūkiai, dėl Kinijos intervencijų rinkoje atsirado metalo žaliavos stygius ir smarkiai pašoko kainos. Vis dėlto, net ir dirbdami nuostolingai, neišleidome darbuotojų į prastovas, mokėjome atlyginimus. Prie to didele dalimi prisidėjo įgyvendintas eko-modernizacijos projektas, kurio metu atnaujinome pagrindinę įrangą. Tai mums leido užtikrinti sklandesnę gamybą, sumažinti taršą, pagerinti gaminių kokybę, taip pat labai svarbu – smarkiai pagerėjo darbo sąlygos įmonėje“, – pasakoja V. Brazys.
Jis negaili gerų žodžių bendrovės kolektyvui – pasak V. Brazio, įgyvendinant projektą, darbuotojai susitelkė, nesiskundė darbo sąlygomis tuomet, kai reikėjo vienu metu ir tęsti gamybą, ir diegti naujas technologijas. „Be darbuotojų paramos mums nebūtų pavykę“, – pripažįsta V. Brazys.
„UAB „Kauno pramontažas eko-modernizacija“ projekto išlaidų suma siekė daugiau nei 565 tūkst. Eur, o ES finansavimas sudarė 254 tūkst. Eur.
V. Brazys teigia, kad bendrovės lokacija – Kaunas – jai suteikia konkurencinį pranašumą.
„Istoriškai susiklostė, kad Kaune esame viena stipriausių organizacijų, kuri gamina ir montuoja metalines konstrukcijas. Objektų nestinga pačiame Kaune, plečiasi LEZ. Mums gerai sekasi ir Marijampolėje, nemažai dirbome Panevėžyje“, – pažymi pašnekovas.
Nuosekliai skaitmeninimo keliu
Kaune įsikūrusi spaustuvė „Ad markers“, neseniai įgyvendinusi 2,4 mln. Eur vertės projektą pagal priemonę „Pramonės skaitmeninimas LT“, šiuo metu įgyvendina naują ekoinovacijų projektą, kurio vertė siekia 3,5 mln. Eur (iš jų 1,5 mln. Eur – ES finansavimas). Dar vieną technologinių inovacijų projektą pagal priemonę „Eco-inovacijos LT+“ bendrovė užbaigė 2019-aisiais.
„Įgyvendindami šiuos projektus, nuosekliai ėjome į savo verslo nišą – skaitmeninome įrangą, siekdami supaprastinti ir pagreitinti gamybinius spaustuvės procesus. Dabar pasiekėme didžiulį gamybos greitį. Pavyzdžiui, atsisakę spaudos ar folijavimo klišių, sutaupome daugybę laiko – užsakymui, kuriam atlikti anksčiau būtų prireikę penkių dienų, dabar pakanka valandos. Esame labai konkurencingi ten, kur reikia greičio ir produkcijos personalizavimo“, – pasakoja direktorius Gediminas Ziberkas.
Naujos skaitmeninės technologijos įmonei leidžia patrauklia kaina ir itin greitai atlikti nedidelio tiražo klientų užsakymus. Tokių paslaugų dažnai prireikia privačių prekės ženklų gamintojams.
„Tarkime, kvepalų gamintojas nori išleisti ribotą kiekį produkcijos – Kalėdoms, pavasariui. Taigi, mes operatyviai ir pigiai pagaminame jiems pakuotes, kadangi išvengiame tradicinių spaustuvės kaštų. Apskritai skaitmenizavimas brandina didelius pokyčius spaudos pramonėje, mes jiems iš anksto ruošiamės“, – pažymi „Ad markers“ vadovas.
Užbaigusi šiuo metu vykdomą projektą pagal priemonę „Eco-inovacijos LT+“, bendrovė gamins visiškai perdirbamus popierinius puodelius. ES lėšomis finansuojami projektai padėjo užtikrinti ir švaresnę gamybą.
Kauno bendrovė patvirtina ir vieną iš principų, kurį verslui akcentuoja LVPA – būti lokaliems, bet mąstyti tarptautiškai.
„Nors turime klientų ir Lietuvoje, tačiau orientuojamės į eksportą – Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Skandinavijos šalys. Tuo metu būdami Kaune neturime jokių rūpesčių dėl darbuotojų – žmogiškųjų išteklių situacija mums yra palanki“, – sako G. Ziberkas.
VERSLO TRIBŪNA
Kauno „Žalgiris“ prisijungė prie pasaulinių sporto komandų, išleidusių savo vardo mokėjimo korteles, klubo. „Manchester United“, Madrido „Real“, „Barcelona“, Miuncheno „Bayern“, Bostono „Celtics“ – tai sporto pasaulio vardai, kuriems nereikia papildomo pristatymo. Tai ne tik sporto klubai, bet ir galingi prekių ženklai, kurie savo sirgaliams siūlo daugiau nei tik rungtynes – jie atvėrė duris į finansų pasaulį, pristatydami mokėjimo korteles su klubo atributika.
Lietuva planavo du po 700 MW jūrinio vėjo parkus, tačiau vienas konkursas neįvyko, kitas – įstrigęs. Tai nėra bloga žinia, tai tik ženklas, kad šalis turi iš naujo įvertinti pernelyg optimistines vartojimo prognozes ir suskaičiuoti realią naudą. Be elektros jungties į Vokietiją, jūrinis vėjas būtų brangus ir žalą vartotojams darantis projektas.
Suprantama, kad riešutais ir džiovintais vaisiais „Norfa“ prekiauja jau nuo pat pirmos 1997 m. Vilniuje atidarytos parduotuvės. Tačiau per beveik tris dešimtmečius prekyba šiais produktais išgyveno ne vieną evoliuciją, pasakoja Dainius Dundulis, šiandien 160 parduotuvių Lietuvoje valdančios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius bei vienas iš šio mažmeninio prekybos tinklo kūrėjų ir didysis akcininkas.
Vilniuje miesto gyvenimo centre „Europoje“ atsinaujinęs „Lemon Gym“ kelia čia besikuriančio sporto, grožio ir sveikatingumo „hubo“ kartelę dar aukščiau. Sporto klubų tinklas modernizuoja esamus klubus, atveria naujus ir siūlo paslaugas, kurių iki šiol sporto klubų narystėse nebuvo. Vienas ryškiausių to pavyzdžių – atnaujintas ir dar didesnis „Lemon Gym“ klubas „Europoje“. Per paskutinius kelerius metus į klubo atnaujinimą, praplėtimą, naujų paslaugų įvedimą buvo investuota beveik 400 tūkstančių eurų.
Jis pripažįsta, kad COVID-19 pandemija apsunkino skaitmeninimo projekto įgyvendinimą praėjusiais metais – nutrūkus kelionėms, apmokymai, kaip naudoti naujas technologijas, vyko tik nuotoliniu būdu.
„Iššūkių buvo nemažai, bet darbuotojų apsisprendimas, ryžtas ir LVPA pagalba padėjo užbaigti projektą“, – pažymi įmonės vadovas.
[infogram id="bf3dc20d-673f-45c3-afbd-da0eb9c2178f" prefix="wyX" format="interactive" title="TR:LVPA"]
